Kaip paveldimas sutuoktinio asmeninė nuosavybė Lietuvoje

Netektis visada yra sunkus išbandymas, o netikėta sutuoktinio mirtis gali sukelti ne tik emocinį skausmą, bet ir teisinių klausimų virtinę. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, sukauptas gyvenant kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties Lietuvoje, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir ką svarbu žinoti, norint tinkamai sutvarkyti visus teisinius formalumus.

Paveldėjimo teisė Lietuvoje

Civilinio kodekso (CK) 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Santuokos statuso įtaka paveldėjimui

Svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra.

Tačiau, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą.

Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą.

Svarbu! Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.

Testamentas: esminis dokumentas paveldėjimo procese

Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų.

Testamentas gali būti tiek asmeninis, tiek oficialus. Asmeninis testamentas - tai ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Oficialus testamentas - tai sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui:

Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti.

Visgi bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia, mat nebėra bendro sutarimo.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Įpėdinių eilės pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą:

• Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties
• Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai
• Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai
• Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės
• Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos)
• Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės)

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Sutuoktinių turto rūšys ir jų paveldėjimas

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Bendrą turtą sudaro:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Asmeninį turtą sudaro:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Praktiniai aspektai

Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis

Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė.

Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kiek kainuoja sudaryti testamentą?

   Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.

2. Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?

   Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

3. Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?

   Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.

   Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.).

   Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

4. Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?

   Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

   Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.

   Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas.

tags: #kaip #paveldimas #sutuoktinio #turtas #priklauses #asmenine