Sklypų kainos ir gyvenimo ypatumai Dituvoje

Dituva - populiari sodų bendrija Klaipėdos rajone, pritraukianti pirkėjus dėl patogios lokacijos ir galimybės įsigyti sklypą už prieinamą kainą.

Nors didžiausiais Lietuvoje vadinamuose kolektyviniuose soduose Dituvoje gyvenimas verda ne tik sezono metu ir kasmet vis daugėja čia nuolatiniam gyvenimui įsikuriančių žmonių, centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų čia nėra ir artimiausioje perspektyvoje nebus.

Šiame straipsnyje apžvelgsime sklypų kainas Dituvos soduose, atsižvelgiant į jų dydį, būklę ir kitus svarbius faktorius.

Minėtose teritorijose, esančiose už keliolikos kilometrų nuo Klaipėdos miesto, yra daugiau nei 8000 suformuotų žemės sklypų. Gyvenamoji statyba čia plečiasi uostamiesčio kryptimi ir pamažu sodai bei naujos nausėdijos tampa priemiesčiais.

Šiuo metu Dituvos soduose galima rasti įvairių sklypų pasiūlymų - nuo tuščių sklypų iki sklypų su sodo nameliais ar gyvenamaisiais namais. Kainos svyruoja priklausomai nuo sklypo ploto, esamų statinių būklės ir kitų ypatybių.

Sklypų kainų apžvalga Dituvoje

Apžvelkime konkrečius pavyzdžius, ką galima rasti Dituvos soduose:

• Tušti sodo sklypai: Vaitelių s/b siūlomi 6 arų ir 12 arų tušti sodo sklypai. 12 arų sklype yra elektra, jis tinkamas namo statybai ir yra šalia miško.
• Sklypai su sodo nameliais: Eketės s/b parduodamas 6 arų sodo sklypas su laikinu, bet prastos būklės sodo nameliu. Sklype yra šulinys, vaismedžiai, bet elektra neįvesta.
• Sklypai su gyvenamaisiais namais: Dituvos s/b parduodamas 6 arų sodo sklypas su mūriniu 2 aukštų namu (65 kv. m). Name yra virtuvė su kambariu, kolidorius, kambarys antrame aukšte, pečius, elektra, radiatoriai, rūsys, ūkinis pastatas su WC. Sklypas yra prie kanalo.

Taigi, kainos Dituvos soduose priklauso nuo įvairių faktorių. Tuščias 6 arų sklypas gali kainuoti nuo 12 350 eurų, o sklypas su namu - nuo 14 000 eurų iki 60 000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo namo būklės ir ploto.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sklypai Dituvos soduose gali būti įvairaus dydžio - nuo 5 arų iki 942 arų. Taip pat, kai kurie sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, o kiti - tik su preliminariais matavimais.

Štai keletas pavyzdžių, kokie sklypai siūlomi Dituvos soduose:

• 5 arų žemės ūkio paskirties sklypas
• 6 arų sklypai
• 9 arų sklypai
• 12 arų sklypai
• 48 arų sklypai
• Įvairaus dydžio sklypai iki 942 arų

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į komunikacijas. Kai kuriuose sklypuose yra elektra, šulinys, o šalia kitų sklypų yra miesto vandentiekis. Kai kuriuose sklypuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai.

Šildymo būdai taip pat gali būti įvairūs - nuo krosninio šildymo iki šildymo granuliniu katilu ar židiniu. Kai kuriuose namuose įrengtas grindinis šildymas.

Rekomendacijos pirkėjams

Pirkėjams, ieškantiems sklypo Dituvos soduose, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sklypo dydį ir formą
• Sklypo paskirtį
• Komunikacijų prieinamumą
• Esamų statinių būklę
• Susisiekimą su Klaipėda ir kitais miestais
• Kaimynystę

Apibendrinant, sklypai Dituvos soduose gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško vietos poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui netoli miesto. Svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes, kad pasirinktumėte tinkamiausią variantą.

Žemiau pateikiama lentelė su kainų pavyzdžiais Dituvos soduose:

Ši informacija yra tik orientacinė, o tikslios kainos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sklypo ypatybių ir rinkos sąlygų.

Norintys įsigyti sklypą Dituvos soduose turėtų atidžiai išanalizuoti rinkos pasiūlą ir pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais.

Taip pat, svarbu nepamiršti, kad be sklypo kainos, reikės atsižvelgti ir į kitas išlaidas, tokias kaip notaro mokesčiai, kadastriniai matavimai, statybos leidimai (jei planuojama statyti namą) ir kt.

Ramioje vietoje, šalia miško, parduodamas dviejų aukštų, pilnai įrengtas gyvenamasis namas SB “Gubojos sodai”, Lingių k. Namui priklauso 12 arų žemės sklypas.

Bendras namo plotas - 160 kv. m, baigtumas - 100 %. Namas parduodamas su visais baldais ir buitine technika. Sklype pastatytas atviras garažas-malkinė. Namas šildomas granuliniu katilu- pilnai automatizuotas. Pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, antrame aukšte šildoma radiatoriais, galima papildomai šildytis židiniu. Įrengta erdvi lauko terasa (45 kv. m), taip pat yra šiltnamis. Sumontuoti nuotekų valymo įrenginiai. Visas sklypas aptvertas tvora, įrengti automatiniai vartai.

Dituvos sodų planas

Klaipėdoje, Baltijos s/b parduodamas 6a sodo sklypas su namu. Gyvenamas namas 2a, 170kv, pilna lauko, daline vidaus apdaila, pravestos visos miesto komunikacijos, išvedžiota elektra, gipsas, sklypas aptvertas. Teritorija sutvarkyta, įrengtas gatvės apšvietimas.

Su 6 arais žemės ir gerai išsilaikiusiu sodo namu. Sklypas aptvertas nuo kaimynų aukšta tvora. Jis randasi privačioje vietoje, iš vienos pusės yra tik miškas, iš kitos pusės kaimynai negyvena. Taigi, galima naudotis daug privalumų naudotis miško artuma, grybauti, eiti pasivaikščioti. Namelyje yra židinys, kurį galima pasikurti jaukesniems vakarams. Jis apšildomas pečiuku-krosnimi, kūrenama malkomis. Antrame aukšte įrengta didelė miegama zona, o pirmame aukšte yra kambarys ir virtuvė.

Dituvos sodai suskirstyti į 21 kvartalą, tad tiek šioje sodų bendrijoje yra ir pirmininkų. Tačiau, nepaisant nemenko valdžios rato, dituviškiai skendi savo pačių supiltose šiukšlėse.

Vienos gatvės turi pavadinimus, kitos ne. Padrika ir sodo pastatų, tapusių gyvenamaisiais namais, numeracija - po Nr. 1 seka Nr. 12 ir pan. Gatvės, turinčios pavadinimus (jų yra per 20), "įamžina" ir Neringos vietoves - Preilą, Juodkrantę ir kt. Šioms gatvėms pavadinimus sodininkai davė savo nuožiūra.

Sodų bendrijos valdybos pirmininkas Gintautas Vabolis tokią netvarką aiškina rajono ir miesto valdžios dėmesio trūkumu.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė teigė, kad pastaruoju metu ypač daug dirbama siekiant padėti ne tik Dituvos, bet ir kitoms sodų bendrijoms.

Pasak V. Vytienės, jų rajone yra 36-ios. "Dituvos sodai - "karščiausias" taškas, todėl šiuo metu ruošiamas šios bedrijos detalusis planas, - informavo V. Vytienė.

Anot V. Vytienės, kiekviena sodo bendrija ne tik gali, bet ir privalo įsivesti vidaus taisykles. Mat tuomet organizuojant visuotinį susirinkimą, bus galima informuoti visus gyventojus, sykiu sužinoti jų nuomonę apie vieną ar kitą norimą priimti sprendimą.

Valdininkė įsitikinusi, kad visų pirma dituviškai, padedant Klaipėdos rajono savivaldybei bei Priekulės seniūnijai (Dituvos sodai yra šios seniūnijos teritorijoje) turėtų išspręsti klausimą dėl šiukšlių išvežimo.

Pasak "Vakarų ekspreso" kalbinto elektriko Alfonso Vaitkevičiaus, Dituvoje yra apie 600 nuolatinių gyventojų, o didžioji dalis savininkų savo soduose apsigyvena tik vasarai.

Nereta Dituvos soduose per dieną padaroma 10 nusikaltimų, dažniausiai vagysčių.

Infrastruktūros pokyčiai Dituvoje

Sodininkų bendrijos „Dituva” siekis turėti valstybinį vaikų darželį prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį, kai gyventojai susidūrė su elementaria problema - augančiai gyvenvietei trūko viešųjų ugdymo paslaugų. Ši iniciatyva tapo pirmuoju organizuotu bendruomenės veiksmu, parodžiusiu, kad sodininkų bendrija nėra tik poilsio ar sezoninio gyvenimo vieta.

Pasak pačios bendrijos, būtent aiškiai išreikšta pozicija ir nuolatinis priminimas apie problemą tapo pamatu vėlesniems sprendimams.

Pirmasis apčiuopiamas rezultatas pasiektas 2016 metais, kai Dituvos soduose buvo atidarytas darželis „Dercekliukas“, veikęs nuomojamose patalpose. „Dercekliukas“ tapo savotišku kompromisu - jis parodė, kad poreikis egzistuoja, tačiau kartu išryškino infrastruktūros trūkumus. Vis dėlto bendruomenei tai buvo svarbus įrodymas, kad jų pastangos duoda rezultatų.

Šis etapas sustiprino gyventojų pasitikėjimą, jog nuoseklus darbas ir kantrybė gali atvesti prie didesnių sprendimų.

2026-ųjų pradžioje Dituvos soduose prasidėjusios valstybinio vaikų darželio statybos bendruomenės vadinamos istoriniu momentu.

Klaipėdos rajono savivaldybės ir statybų bendrovės „Madaris“ sutartis dėl naujo modulinio vaikų darželio, kurį galės lankyti iki 75 mažylių, statybų pasirašyta praėjusį spalį, o darbai Dercekliuose, sklype Nidos gatvėje 2A, prasidėjo šiomis dienomis. Tai pradžiugino vietos gyventojus.

„Dituvos soduose istorinė diena! Prasidėjo valstybinio darželio statybos. Klaipėdos rajono savivaldybė į šį projektą investuos apie pusę milijono eurų, o mums tai ne tik statybos, bet ir ilgametės Dituvos sodų bendruomenės darbo pergalė. Šio darželio labai laukėme“, - sausio 7-ąją feisbuke paskelbė sodininkų bendrija.

Įraše teigiama, kad darželio statybų laukta dešimtmetį.

„Visa kelionė prasidėjo dar 2015 metais, kai organizavome parašų rinkimą ir aiškiai pasakėme, Dituvos sodams reikia valstybinio darželio. 2016 metais buvo atidarytas „Dercekliukas“ nuomojamose patalpose, tai buvo pirmas, svarbus žingsnis. O šiandien žengiame kitą, dar didesnį! Netrukus Dituvos soduose turėsime naują, modernų darželį. Ačiū visiems, kurie prisidėjo parašais, idėjomis, kantrybe ir darbu. Šita diena apie bendrą tikėjimą, kad galima pasiekti realių pokyčių“, - skelbia bendrija.

Sutartyje numatoma, kad statybos turėtų būti baigtos 2027-ųjų gegužę. Pagal ją, rangovas atliks darbus, kurių vertė siekia kiek daugiau nei 370 tūkst. eurų. Tarp jų - sklypo sutvarkymas, privažiavimo, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takų ir būsimo modulinio pastato monolitinių aikštelių įrengimas.

Taip pat ir visos sklypo teritorijos pritaikymas vaikų darželio-lopšelio reikmėms. Šis projektas yra įgyvendinamas dviem etapais.

Antruoju etapu perkami moduliniai pastatai, jų gamyba, pristatymas ir montavimas.

Užbaigus teritorijos statybos darbus, čia bus pristatytas naujas 765 kvadratinių metrų modulinis darželis. Viename aukšte veiks viena lopšelinukų grupė ir trys grupės 3-5 metų amžiaus vaikams.

Darželyje bus įrengta universali salė, skirta sportuoti, šokti ir atlikti edukacines veiklas, kabinetai darbuotojų reikmėms, taip pat specialiajam pedagogui ir psichologui, rūbinės, miegamieji.

„Klaipėdos vanduo” padėjo rajono savivaldybei suformuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo priešprojektinių pasiūlymų rengimo Dituvos soduose techninę užduotį.

Planuojamas orientacinis lėšų dydis šio projekto realizavimui - apie 2 milijonai eurų.

Pirmoji alternatyva - „suplanuoti bendro naudojimo skaičiuotino diametro vandentiekio tinklus Derceklių k., Lingių k., Kaspariškių k., Gručeikių k. ir kt. teritorijose“.

Antroji alternatyva - vietiniais vandens tiekimo sprendiniai: „atlikti žvalgybinius tyrimus, vandens kokybės analizę ir/arba remiantis Lietuvos geologijos tarnybos ar kt. institucijų turimais faktiniais žvalgybinių tyrimų kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis įvertinti galimybę Derceklių k. ar Lingių k.

Be vandentiekio tinklų būtina suplanuoti bendro naudojimo buitinių nuotekų tinklus minėtose teritorijose, „įvertinus nuotekų surinkimo technologijas, reljefus, numatyti įrengti kuo daugiau savitakinių buitinių nuotekų tinklų“, taip pat - įvertinti reikalingą nuotekų siurblinių skaičių.

Dituvos sodų bendruomenė

Gyventojų skaičius ir tendencijos

Didžiausiai Lietuvoje sodų bendrijai vadovaujantis Tadas Vaitkus pripažino, kad bendrija pasiekė neįtikėtiną dydį - Dituvoje gyvenamąją vietą deklaravo 4 tūkst. gyventojų. Dituvoje gyvena daugiau gyventojų nei Neringoje, Kalvarijoje ar Rietave.

„Nežinau, kas čia vyksta, į Dituvą kraustosi iš visos Lietuvos. Iš Šalčininkų, Vilniaus, Kauno žmonės atvažiuoja. Vakarais kas antrame name šviesos dega. O rytais susidaro spūstys nuo trijų iki penkių kilometrų ilgio. Tiek žmonių rytais į darbus važiuoja“, - pasakojo T.

Prieš trejus metus Dituvoje registruota tebuvo 2 tūkst.

Šiuo metu Dituvos soduose per metus nuperkama 600 sklypų, o tai yra 10 proc.

„Per tiek laiko dvigubai padidėjo gyventojų. Nuosavybės kaita visada čia buvo. Mes tai matome kiekvieną dieną išrašinėdami pažymas notarams. Tačiau dabar matyti, kad žmonės čia perka nuosavybę gyvenimui“, - pastebėjo T.

„Aš spėju, kad su paskolomis dabar neskuba pirkti. Šiek tiek pakilus atlyginimams, žmonės taupo ir perka su perspektyva, kad patys statysis, po truputį įsikurs. Vyresni atsikrausto. Dituvoje už 60-70 tūkst. eurų gali rasti kažką, kur jau būtų galima gyventi. O turtingesni kraustosi į gyvenamųjų namų rajonus šalia uostamiesčio“, - pasakojo T.

„Vien mano gatvelėje, kurioje yra 15 sklypų, du iš jų buvo parduoti šį pavasarį. Vieni pirkėjų - ukrainiečiai. Kita pusamžė pora patikino, kad ateityje nori galutinai persikraustyti į sodus. Aš manau, kad atsirado laisvų pinigų ir žmonės investuoja“, - kalbėjo T.

Sodų bendrijoje nebeliko apleistų sklypų, gal tik pora dešimčių vis dar neprižiūrimi.

„Klaipėdos mieste butų kainos yra nerealios. O žmonės nori turėti žemės plotelį, po pievą basomis pavaikščioti. Kiti persikelia į sodus, nes nebenori nuomotis būsto. Labai plečiasi sodai“, - pasakojo R.

„Sulaukę pensijos žmonės dar išsiima leidimą prekybai, savo užaugintas uogas, daržoves turguje parduoda ir dar prie pensijos prisiduria. Mes juk ir turgų čia turime“, - pasakojo R.

Tendencijos: sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas T. Vaitkus stebėjosi sandorių gausa soduose - per metus buvo parduota 600 sklypų.

Sodas Dituvoje

„Kas pirmiausia įvyktų? Ogi dingtų ryšys ir elektra. Ką tu padarysi devintame daugiabučio aukšte? Sunkiai išgyventi reikėtų. O čia turėsi vandenį, gali bent jau valgyti ant ugnies pasigaminti. Daugelis namų turi rūsius, net ir pasislėpti būtų kur. Išgyvenimui šansų yra“, - tikino T.

„Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Ar čia saugiau, ar nelabai? Dabar naują šaudyklą kariškiai įsirenginėja. Pašaudo jie čia dažnokai. Bet aš tai patenkintas, su kariškiais mes sutariame“, - patikino T.

„Visada duodu leidimą, tegul tik mokosi, pažins teritoriją, tik geriau bus. O ir vieną naktį kariškiai vagis sugavo. Ėjo jie žiemą, buvo ką tik pasnigę. Vadinamasis teritorijos valymas vyko. Kariškiai, pamatę pėdas, pasuko gatvele, o ten prie namo lango pamatė vagį su atsuktuvu“, - pasakojo T.

„Taip ir sučiupo. Dar ir draugelį įdavė. Policija abu uždarė. Taigi, saugu čia“, - prisiminė T.

„Sodų bendrija tikrai per tiek metų pasikeitė. Prasidėjo Mickų kelio asfaltavimo darbai, jau parengtas projektas. Į sodus bus naujas asfaltuotas kelias. Tiesa, kad žmonės čia noriai atsikelia gyventi. Nes teritorija patogi gyvenimui. Darželis bus įrengtas. Todėl sodai bus tik dar paklausesni“, - patikino R.

„Kažin ar sode pasislėpsi nuo karo. Tai mūsų krašto specifika. Sodai - vienas patraukliausių ir vienas pigiausių nekilnojamojo turto objektų pajūryje. Bet pirkimų bumą galėjo lemti ir pavasaris. Visada stebime cikliškumą“, - pastebėjo A.

„Bet aš nemanau, kad vyksta kokia nors revoliucija - soduose bunkerių juk neįsirenginės. Karo rytoj nebus. Visi nori žalumos, gali ir tai lemti“, - nuomonę išsakė A.

„Kai ateina pensija, sulaukiama 75 ar 85 metų amžiaus, sodą prižiūrėti sunku. O aš pastebiu ir kitą tendenciją. Sodų įkūrimo pradžia buvo apie 1960 m. Tie, kurie tada gavo sodo sklypus, pasiekė garbų amžių. Todėl žmonės atsikrato sodo sklypų“, - pastebėjo A.

„Karo baimė daro įtaką tik ukrainiečiams, stabilumo ten dar ilgai nebus. Nėra priežasčių, kurios nulemtų atsisakymą kažką įsigyti. Kai manęs žmonės klausia, kada pirkti, atsakau - tada, kada jums reikia. Gyventi reikia dabar. Ne turtas brangsta, o pinigų vertė mažėja. Perkamoji galia labai mažėja. Pinigų kiekis yra didelis. Nebūkime naivūs - kai taip keliami atlyginimai, nereikia tikėtis, kad nebrangs prekės. Aišku, kad viskas brangs“, - kalbėjo A. A.

„Manau, kad šiuo metu yra žymiai geresnės sąlygos imtis paskolas ilgesniam laikui. Palūkanų norma sumažėjusi, bankų marža taip pat sumažėjo, yra galimybė refinansuoti paskolą. Tai nėra blogas laikas. Tikėkimės, kad palūkanų norma turėtų dar mažėti, jei geopolitinė situacija neišbalansuos ekonomikos“, - kalbėjo A.

Tačiau A. „Gali pasikartoti 2007-ųjų krizė. Bet ją gali sukelti geopolitiniai procesai. Girdėjau įvairių sąmokslo teorijų. Visko gali būti, bet prognozuoti neįmanoma. Aiškių požymių krizei aš kol kas nematau. Mažai kas pamena 1998 m. Rusijos krizę, kai nekilnojamojo turto kainos krito 60 proc. Bet viskas sugrįžo atgal per metus. Bet 2007-ųjų krizę jau įveikinėjome šešerius metus, nes tai buvo pasaulinė krizė“, - priminė A.

Perspektyvos: šiuo metu sodų bendrija turi net ir vasaros sezonui jau paruoštą savą pliažą.

Dituvos sodai, kuriuose yra 6,5 tūkstančių sklypų, dominuoja tik bendrijos dokumentuose - oficialiai ši vietovė yra Derceklių kaimas.

Pagal gyventojų skaičių (jų yra apie 14 tūkst., dauguma - klaipėdiečiai) Dituva turėtų būti gyvenvietė. Tačiau tankiai apgyvendintai sodų bendrijai nebus suteiktas toks statusas, kol čia nebus įrengti valymo įrenginiai ir kanalizacijos nuotekos, sutvarkytos gatvės, atlikti kiti darbai.

Išskyrus apylinkės inspektorių Gediminą Ramanauską, niekam nerūpi, kad Dituvoje daug metų veikia nelegalus turgelis. Bendrijos vadovai laikosi liberalių pažiūrų - pasak valdybos pirmininko G. Vabolio, jeigu yra paklausa, galima prekiauti. Dituvos turguje pieno produktais, kurie laikomi netinkamomis sąlygomis ir todėl greitai genda, prekiauja atvykusieji ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir Priekulės.

Nereti Dituvos soduose tenka susidurti su vagystėmis ir buitiniais konfliktais. Į sodus užklysta ir narkomanai.

„Dituvos soduose gyvenimas pagerės tik tuomet, kai žmonės, užuot burnoję valdžią, patys ims tvarkytis“, - optimistiškai pokalbį baigia apylinkės inspektorius.

„Dituvos soduose istorinė diena! Prasidėjo valstybinio darželio statybos. Pagal pasirašytą sutartį, statybos turėtų būti baigtos 2027 metų gegužę. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais - pirmiausia sutvarkant sklypą ir infrastruktūrą, vėliau pristatant ir sumontuojant 765 kvadratinių metrų modulinį pastatą.

tags: #kiek #yra #sklypu #dituvos #soduose