Individualaus namo arba jų kvartalo statytojas turi spręsti, kur nuvesti buitines nuotekas (toliau - BN) iš statomo gyvenamojo būsto. Daugeliui statytojų patiems tenka pasirinkti BN kanalizavimo sistemą.
Tai reglamentuoja:
- LAND 10 - 96. Nuotekų užterštumo normos. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas.
- LAND 21 - 97. Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės. LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas.
- R 22 -00. Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijos. LR aplinkos ministerija.
Taigi yra trys BN kanalizavimo alternatyvos. Kokią pasirinkti?
Alternatyvos buitinėms nuotekoms kanalizuoti
Kai atviro BN priimtuvo šalia statomo namo nėra, tenka rinktis vieną iš dviejų išeičių - po valymo įrenginių BN infiltruoti į filtracijai palankų gruntą arba įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą.
1. Nuotekų kaupimo rezervuaras
Šis BN kanalizavimo būdas racionalus tik tuomet, kai šalia statomo namo nėra BN priimtuvo ir pagal geologinių tyrimų ataskaitą gruntas nepalankus filtravimui.
BN rezervuarai gali būti iš surenkamo gelžbetonio elementų arba plastikiniai. Pastarieji visada geriau, nes yra absoliučiai hermetiški, nereikalinga hidroizoliacija, greitesnis ir pigesnis montavimas, platesnis pasirinkimas.
Rinkoje yra siūloma rezervuarų modelių, kurių talpa nuo 3 kub. m. iki 80 kub. m. Papildomai galima užsisakyti ir nuotekų lygio kontrolės signalizatorių, kurio pultas įspėja namo šeimininkus, kada reikia išsikviesti komunalinę mašiną BN išvežimui. Tai patogu, nes nereikia kilnoti rezervuaro dangčio ir tikrinti nuotekų lygį rezervuare.
2. Filtravimas į gruntą
Šis BN kanalizavimo būdas pigiausias eksploatavimo požiūriu ir visada racionalus, kai nėra BN priimtuvo, bet gruntas palankus išvalytų BN filtravimui. LAND 21-97 reikalauja išvalyti į filtravimo įrenginį nuvedamas nuotekas iki liekamojo užterštumo pagal BDS7 ~ 150 mgO2 / litre, todėl naudojant šį BN kanalizavimo būdą nebūtini elektros energiją naudojantys BN valymo įrenginiai su orapūte.
Čia tikslinga paminėti, kad LAND 21-97 normatyvus galima pasiekti gerokai pigiau, pavyzdžiui, naudojant BN valyklas ir filtravimo šulinius iš surenkamo gelžbetonio elementų.
Labai ekologiškas sprendimas galėtų būti ir mišri kanalizavimo sistema, kai labai užterštos nuotekos iš tualeto nuvedamos į nuotekų kaupimo rezervuarą, o sąlyginai švarios nuotekos iš dušo, vonios ar pirties patenka į trikamerinį septiką ir infiltruojamos į gruntą.
Nuotekų valymo įrenginys sodo namui
3. Biologinė nuotekų valykla
Kai šalia namo yra nuotekų priimtuvas, neabejokite - racionaliausia statyti biologinę BN valyklą. Svarbu, kad nuotekos būtų išvalomos iki LAND 10-96 nustatytų normatyvų.
Į biologinę BN valyklą reikėtų žiūrėti kaip į gyvą organizmą, nes biologinė valykla veikia tol, kol yra gyvos BN teršalus neutralizuojančios bakterijos. Be to būtina laiku išvežti likutinį dumblą, žiūrėti, kad nenutruktų elektros energijos tiekimas orapūtei arba laiku pakeisti filtrus.
Kaip pasirinkti tinkamą nuotekų valymo įrenginį?
Rinkoje siūlomi įvairių tipų nuotekų įrenginiai namams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, tačiau jie skiriasi technologija, dydžiu, eksploatacijos kaštais ir kitais aspektais. Kad išsirinktumėte būtent Jūsų namų ūkiui tinkamiausią variantą, atsižvelkite į šiuos kriterijus:
1. Gyventojų skaičius ir įrenginio našumas
Numatomas vartotojų skaičius - pats svarbiausias kriterijus. Valymo įrenginio dydis (našumas) parenkamas pagal nuolat gyvenančių asmenų skaičių ir jų vandens suvartojimą. Kuo daugiau žmonių naudosis vandeniu, tuo didesnio pajėgumo įrenginio reikės. Pavyzdžiui, standartinis vienos šeimos (4-5 asmenų) namui skirtas įrenginys paprastai pajėgus išvalyti ~0,8-1,0 m³ nuotekų per parą. Renkantis dydį, verta įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir ateitį - galimą šeimos pagausėjimą, dažnus svečių vizitus. Geriau iškart rinktis šiek tiek didesnį įrenginį su rezervu, nei vėliau susidurti su perpildymo problemomis. Klaida būtų bandyti sutaupyti pasirenkant per mažą modelį vien dėl mažesnės kainos - laikui bėgant nepakankamo dydžio valymo įrenginys nesusidoros su apkrova, reikės jį keisti ar dažniau prižiūrėti, o tai kainuos daugiau nei buvo sutaupyta. Atminkite, kad yra modelių ne tik individualiam namui (4-6 gyv.), bet ir didesnių - kotedžams, kaimo turizmo sodyboms ar net iki ~25 asmenų grupėms, todėl kiekvienu atveju galima parinkti optimalų variantą.
2. Sklypo dydis, gruntas ir gruntinio vandens lygis
Sklypo plotas ir geologinės sąlygos taip pat lemia, kokį įrenginį patogiausia įrengti. Biologiniai įrenginiai patys savaime užima nedaug vietos (viena požeminė talpa), tačiau reikia suplanuoti vietą ir aplink ją. Pagal reikalavimus, įrenginys turi būti atitrauktas nuo pastatų, sklypo ribų (minimali 3 m sanitarinė zona), negali būti po langais ar labai arti geriamo vandens šulinio (jei toks yra). Mažesni sklypai diktuoja poreikį kompaktiškesniems modeliams, kurie turi vertikalią konstrukciją ir gali būti montuojami gilyn, kad užimtų mažiau ploto horizontaliai.
Taip pat įvertinkite gruntinio vandens lygį. Jei sklype aukšti gruntiniai vandenys, montuojant talpą gali prireikti papildomų sprendimų (pvz., įrenginio inkaravimo - kad tuščias rezervuaras neiškiltų) arba rinktis modelį su integruotu siurbliu, išpumpuojančiu išvalytą vandenį. Grunto tipas svarbus planuojant išleistuvo ar infiltracijos šulinio įrengimą: pralaidžiuose smėlinguose gruntuose išvalytas vanduo lengvai susigers, o molingam gruntui gali reikėti didesnio infiltracinio šulinio ar drenažo sistemos, kad vanduo turėtų kur išgaruoti/ištekėti. Jei šalia sklypo yra griovys ar kitas nuotekų priėmėjas, galėsite išvalytą vandenį nuvesti tiesiai ten. Aplinkosaugos reikalavimai numato, kad išvalytos nuotekos į aplinką patektų nekenksmingos, tad tinkamai parinkus vietą ir įgyvendinus techninius sprendimus (pvz., įrengus atitinkamo dydžio infiltracinį šulinį pagal grunto sąlygas), sistema veiks saugiai ir efektyviai.
3. Priežiūros poreikiai ir eksploatacija
Kiekvienam nuotekų valymo įrenginiui reikalinga tam tikra priežiūra, tačiau vieni modeliai reikalauja jos daugiau, kiti - minimaliai. Apskritai biologiniai įrenginiai yra patogūs tuo, kad kasdienės specialios priežiūros nereikalauja: juos paleidus, mikroorganizmai veikia savarankiškai skaidydami teršalus. Svarbiausia taisyklė vartotojui - nenaikinti tų mikroorganizmų: į kanalizaciją nepilti stiprių cheminių valiklių, rūgščių ar šarmų pertekliaus, antibiotikų, naftos produktų. Taip pat saikingai naudoti buitinius riebalus ir nešlakstyti į kanalizaciją, kas nepriklauso buitinėms nuotekoms (statybinių atliekų, smėlio ir pan.). Dauguma gamintojų pateikia aiškias instrukcijas, kaip naudotis sistema, kad ji tarnautų ilgai.
Dumblo šalinimas
Biologinio valymo procese susidaro perteklinis dumblas (bakterijų biomasa), kuris kaupiasi įrenginio talpoje. Jį reikia periodiškai pašalinti asenizacine mašina (nuotekų išvežėjai). Geros naujienos - paprastai to daryti tenka gana retai. Šiuolaikiniai įrenginiai suprojektuoti taip, kad dumblo pertekliaus susikaupia lėtai; paprastai užtenka išsiurbti dumblą kartą per metus ar net rečiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Reguliariai (pvz., kartą per metus) atlikus šią procedūrą, įrenginys veiks optimaliai. Pasirinkus patikimą tiekėją, galima sudaryti priežiūros sutartį - specialistai patys atvyks apžiūrėti įrenginį, patikrins orapūtės veikimą, išvalys filtrus, esant reikalui išsiurbs dumblą. Tinkamai prižiūrima sistema neturėtų skleisti nemalonių kvapų ar kelti kitų nepatogumų - dažniausiai kvapai atsiranda tuomet, kai įrenginys perkrautas arba seniai nevalytas.
Avarinis režimas ir nenaudojimo periodai
Jei kuriam laikui išvykstate ir name nesinaudojama vandeniu, dauguma biologinių įrenginių tai „pakelia“ be problemų. Pavyzdžiui, modernius įrenginius galima palikti be nuotekų net iki ~180 dienų - tokiu atveju tiesiog rekomenduojama išjungti orapūtę (arba nustatyti į „miego režimą“, jei yra elektroninis valdiklis) tam periodui. Grįžus tereikia vėl įjungti įrangą ir pradėti naudotis vandeniu - sistema vėl atgis. Daugelis gamintojų pažymi, kad specialaus bakteriologinio starto dažniausiai nereikia: pakanka kelių savaičių normalios eksploatacijos, kad bakterijų kolonija vėl įsisiūbuotų ir pasiektų pilną efektyvumą. Žinoma, jeigu įrenginys visai naujas, paleidžiant jį pirmą kartą, naudinga užpildyti aktyviuoju dumblu (tai atlieka montuotojai) - tuomet valymas pradės veikti tą pačią dieną.
Galimos baudos ir atsakomybė
Verta paminėti, kad prastai prižiūrimas įrenginys gali pridaryti ne tik ekologinės žalos, bet ir finansinių nuostolių šeimininkui. Aplinkosaugos pareigūnai, gavę skundų dėl sklindančio dvoko ar taršos, gali patikrinti Jūsų nuotekų sistemą, o nustačius pažeidimų (pvz., išleidžiamas nepakankamai išvalytas vanduo) - skirti baudą. Tad geriau užbėgti tam už akių pasirūpinant laiku atliekama profilaktine priežiūra.
4. Energijos sąnaudos
Beveik visi individualiems namams skirti biologiniai valymo įrenginiai yra automatiniai, t.y. turi oro kompresorių (orapūtę) ir kartais siurbliuką, kurie naudoja elektros energiją. Energijos sąnaudos paprastai nedidelės - daugumoje mažos talpos įrenginių montuojamos ~60-100 W galios orapūtės, veikiančios nuolat. Tai prilygsta maždaug vienos ekonominės lemputės ar nedidelio šaldytuvo elektros sunaudojimui. Pavyzdžiui, 80 W galingumo orapūtė per parą sunaudos apie 1,9 kWh elektros energijos. Per mėnesį tai būtų ~57 kWh; jei elektros kaina ~0,20 €/kWh, tai sudarytų apie 11-12 € per mėnesį. Žinoma, tikslios sąnaudos priklausys nuo modelio - kai kurie modernesni įrenginiai turi išmanią valdiklių elektroniką, kuri gali reguliuoti aeravimo intensyvumą pagal realų nuotekų srautą (pavyzdžiui, naktį sumažinti pūtimą, kai vandens beveik nenaudojate). Tokie automatiškai prisitaikantys įrenginiai užtikrina, kad nebus eikvojama perteklinė energija, be to, mažesnis aeravimas esant nedidelėms apkrovoms reiškia tylesnį veikimą ir ilgesnį orapūtės tarnavimo laiką. Renkantis tarp skirtingų modelių, galite pasiteirauti pardavėjo apie jų elektros sąnaudų skirtumus - nors jie dažniausiai nėra drastiški, ilguoju laikotarpiu taupesnis įrenginys sutaupys Jums pinigų.
5. Kaina ir ekonominis aspektas
Įrenginio kaina daugeliui yra vienas svarbiausių kriterijų. Lietuvos rinkoje individualaus namo biologinio valymo įrenginys (su ~0,8-1 m³/parą našumu) kainuoja apytiksliai 1200-2000 € (be montavimo darbų). Kaina priklauso nuo gamintojo, konstrukcijos sudėtingumo, komplektacijos (pvz., ar yra integruotas siurblys išvalytam vandeniui) ir netgi medžiagų (plastikinis ar stiklo pluošto korpusas). Montavimo kaina - atskiras aspektas: įrenginio sumontavimas su iškasimu, užkasimu, prijungimu prie namo ir infiltracijos sistemos gali kainuoti tiek pat ar net daugiau nei pats įrenginys, priklausomai nuo grunto sąlygų, atstumo, papildomų medžiagų (smėlio, žvyro) poreikio. Vis dėlto, investuoti į kokybišką montavimą būtina, nes daug kas priklauso nuo tinkamo sumontavimo - net geriausias įrenginys blogai pastačius gali veikti netinkamai.
Vertinant ekonominį aspektą, pravartu skaičiuoti ne vien pirminę kainą, bet ir eksploatacijos kaštus per kelis metus. Į šiuos kaštus įeina: elektros sąnaudos (kaip minėta, ~10 € mėn.), dumblo išvežimas (dažnai ~1 kartą per metus, paslauga gali kainuoti ~40-60 € priklausomai nuo regiono), filtrų ar kompresoriaus membranų keitimas kas kelerius metus (tai nėra brangu). Visumoje, gerai prižiūrimo biologinio įrenginio metinis išlaikymas paprastai neviršija kelių šimtų eurų.
Lyginant su alternatyva - sandaria nuotekų kaupimo talpa, kurią tenka pumpuoti kas kelias savaites - biologinė sistema yra gerokai ekonomiškesnė ilgalaikėje perspektyvoje. Pastaruoju atveju kas mėnesį mokėtumėte dideles sumas nuotekų išvežėjams, o biologinis įrenginys, kartą sumontuotas, leidžia 90-98% nuotekų išvalyti pačiam vietoje, ir tik nedidelę dalį (sutirštėjusį dumblą) retkarčiais išvežti. Todėl net jei kokybiškas biologinis nuotekų valymo įrenginys kainuoja daugiau, ši investicija atsiperka tiek finansine, tiek patogumo ir ekologine prasme.
6. Gamintojo patikimumas ir sertifikatai
Galiausiai, renkantis įrenginį, labai svarbu gamintojo patikimumas. Rinkitės tik tuos gamintojus ir tiekėjus, kurie turi visus reikalingus sertifikatus (CE atitikties deklaracijas, bandymų protokolus). Lietuvoje parduodami nuotekų įrenginiai namams privalo būti ištirti akredituotose laboratorijose ir atitikti Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytas normas. Patyrę gamintojai paprastai tuo pasirūpina - jų produkcija sertifikuota pagal ES standartą EN 12566-3 (mažų nuotekų valymo įrenginių standartas), todėl pirkdami tokį įrenginį galite jaustis saugūs dėl jo kokybės. Venkite neaiškios kilmės „garažinių“ gaminių, kurie gali būti pigesni, bet neatitikti reikalavimų - jų eksploatavimas gali užtraukti baudas, be to, jie gali greitai sugesti.
Dokumentacija - dar vienas aspektas: kiekvienam įrenginiui turi būti pateikiamas techninis pasas, eksploatacijos instrukcija lietuvių kalba, deklaracija. Renkantis tiekėją, pasidomėkite, ar jis padeda susitvarkyti dokumentus (projektą, suderinimus).
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks atstumas pagal įstatymą turi būti nuotekų valymo įrenginio nuo namo?
Kokiu atstumu statyti nuotekų valymo įrenginį nuo savo namo nėra reglamentuojama. Renkantis vietą reikėtų atsižvelgti, jog atstumas nuo kaimyno gyvenamo būtų nemažesnis nei 8m.
Ar galima 6 arų sodo sklype įrengti nuotekų valymo įrenginius?
Pagal dabar Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus, 6 arų sodo sklype galima eksploatuoti biologinius nuotekų valymo įrenginius, nes tai iš esmės yra sąlygų gerinimas. Biologinio valymo įrenginiai, naudojantys aktyvųjį dumblą, pasižymi kompaktiškumu. Pavyzdžiui, individualiam namui skirtas valymo įrenginys gali būti maždaug 1,5-2 metrų skersmens ir 2 metrų aukščio. Žemės paviršiuje matomi tik įrenginio dangčiai. Jeigu įrenginys veikia ir naudojamas tinkamai, jo darbas nepastebimas - nesigirdi triukšmo ir nėra jokio kvapo.
Kiek kainuoja nuotėkų valymo įrenginių eksploatacija?
Eksploatacijos kaštai susideda iš elektros sąnaudų ir perteklinio dumblo šalinimo. Šie du faktoriai priklauso nuo nuotekų valymo įrenginio modelio ir dydžio, tad vienareikšmiškai pasakyti kainos, nežinant šių faktorių, negalime.
Kaip pradėti eksplotuoti naujai įrengtą valymo įrenginį?
Norint pradėti naudotis nuotekų valymo įrenginiu reikia tinkamai sureguliuoti oro paskirstymo kolektoriaus sklendes ir užpilti veikliojo dumblo, priklauso nuo įrenginio modelio, nuo 300L iki kelių kubų. Bio preparatų griežtai negalima naudoti mūsų gaminamiems įrenginiams.
Kas gresia už aplinkos teršimą nuotekomis?
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiolikos iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams - nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
Ekstremalios situacijos Lietuvoje, susijusios su nuotekomis
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo paskelbtos kelios savivaldybės lygio ekstremalios situacijos, susijusios su nuotekomis ir vandens telkinių tarša:
- 2023 m. sausio 16 d. Elektrėnų savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl kilusio pavojaus saugomai teritorijai (Ilgio ornitologiniam draustiniui) Ilgių ežere.
Išvada
Tinkamai įrengta ir prižiūrima nuotekų sistema - tai ne tik komfortas, bet ir atsakingas požiūris į aplinką. Rinkitės patikimus gamintojus, atsižvelkite į savo poreikius ir nepamirškite reguliarios priežiūros.
tags: #gyvenamoju #namu #ekologiniu #vandens #irenginiu #ir