Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius reikalavimus, keliamus daugiabučiams namams Lietuvoje, įskaitant naujus lėšų kaupimo reikalavimus ir statybos reikalavimus.
Nauji Lėšų Kaupimo Reikalavimai
Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams trečiadienį buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv.
Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu - 45 kv. m. Taigi, kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais.
Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį). Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn.
Nuo 2026 m. Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.m. Sukaupti pinigai bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.
Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą.
Čia bus matomi kiekviename daugiabučiame name nustatyti defektai, rekomendacijos, kaip juos pašalinti, bus nustatoma kiekvieno daugiabučio namo techninė būklė.
Kaupiamųjų Įmokų Tarifai
Ši lentelė apibendrina naujus minimalius mėnesinius tarifus, taikomus daugiabučių namų savininkams:
| Namo plotas | Minimalus mėnesinis tarifas | Pavyzdys (50 kv.m butas) |
|---|---|---|
| Didesnis nei 3 000 kv.m | 9 centai už kv.m | 4,50 EUR |
| Iki 3 000 kv.m | 11,5 centų už kv.m | 5,75 EUR |
Statybos Reikalavimai
Esminiai reikalavimai gyvenamųjų daugiabučių pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendimams nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Remiantis reglamento nuostatomis, gyvenamieji daugiabučiai pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai.
Statinių išdėstymas neturi pažeisti gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų. Reglamente išaiškinta, kad pastatai turi būti statomi taip, kad būtų išlaikytas 3 m atstumas iki sklypo ribos. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šie nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Projektinius sprendinius parenka kompetentingas projektuotojas, kuris prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatyme.
Statinių (tarp jų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų) projektų, kurie teikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti, sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams tikrinimo prievolė, remiantis Statybos įstatymu, numatyta savivaldybių administracijoms.
Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų projektavimą bei užtikrinti visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus.
Visi piliečiai su parengtais projektiniais pasiūlymais gali susipažinti viešuose susirinkimuose (kuriuose svarstomi projektiniai pasiūlymai), taip pat turi teisę teikti pastabas ir siūlymus, kurie turi būti įvertinti (priimti arba motyvuotai atmesti).
Pabrėžtina, kad daugiabučių namų statyba turi nepažeisti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatytų teritorijos naudojimo reglamento.
Statybos inspekcija įspėja, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, remiantis Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, skiriama bauda statinio projektuotojams nuo 868 iki 4 344 eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 1737 iki 8 688 eurų.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnyje nurodyta, kad statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimas statinio projekto užsakovui užtraukia baudą statinio projektą pasirašiusiems asmenims nuo 500 iki 3 000 eurų.
Pirkite savo pirmąjį butų kompleksą (žingsnis po žingsnio)
tags: #daugiabutis #kuriam #nenustatomi #minimalus #reikalavimai