Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Kaip matome, tarinys gali būti reiškiamas veiksmažodžiais (išskėtė, ėmė virti), veiksmažodžiais kartu su linksniuojamosiomis kalbos dalimis (buvo įpusėjusi, yra sparnai).
Pagal tai, kuo reiškiamas tarinys, skiriamos kelios tarinių rūšys. Aptarkime, kada tarinys gali būti išreikštas daiktavardžiu.
Sudurtinis Tarinys ir Daiktavardis
Sudurtinis tarinys susideda iš dviejų dalių: vardinės dalies ir jungties. Vardinę dalį sudaro sudurtinio tarinio linksniuojamasis žodis, reiškiantis asmens ar daikto požymį. Dažniausiai tai būna:
- Daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir būdvardiškai vartojamų dalyvių vardininkas:
- Tie žodžiai Muko ausims buvo gražiausia muzika.
- Gamta - mūsų namai.
- Lapė yra žvėris.
- Daiktavardžio kilmininkas:
- Berniukas buvo stiprios valios.
- Lina yra atviros širdies.
- Linksniai su prielinksniais:
- Namas buvo iš molio.
Sudurtinio tarinio jungtį sudaro veiksmažodžio būti asmenuojamoji forma, padedanti pasakyti, kad veiksniu žymimas asmuo ar daiktas turi (turėjo, turėdavo...) tą požymį. Be veiksmažodžio būti, sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti veiksmažodžiai likti, tapti, pasidaryti, atrodyti, apsimesti, jaustis, virsti... Yra sakinių, kur jungtis praleista.
Kaip matyti iš pavyzdžių, tarinio pirmieji du dėmenys (gali būti, turi būti, nori būti, ketina būti) primena suvestinį tarinį, o antrasis su trečiuoju - sudurtinį (būti šiltas, būti atidesnis, būti pirmas, būti vairuotojas). Jei tokių tarinių vardinė dalis yra būdvardis ar kita būdvardiška kalbos dalis, ji negali būti reiškiama įnagininku - tegali būti vartojamas tik vardininkas.
Kiti Tarinio Raiškos Būdai
Tarinys taip pat gali būti reiškiamas:
- Asmenuojamosiomis formomis:
- Aš šiandien tau tik pasakas seku.
- Mes skridome per lygumas.
- Rytas prašvis dar negreitai.
- Į skaityklą eidavau kiekvieną dieną.
- Negirk dienos be vakaro.
- Pirmąją suvestinio tarinio dalį sudaro pagalbinių veiksmažodžių būti, pradėti, baigti, nustoti, imti, reikėti, turėti, galėti, norėti, drįsti, mėginti, bandyti, ketinti, ruoštis ir kt. asmenuojamosios formos, kurios vienos negali baigtinai nusakyti sakinio minties.
Jei du veiksmažodžiai reiškia vieną to paties asmens veiksmą, jie abu sudaro suvestinį tarinį: Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus.
Svarbu atsiminti, kad sakinio dalys galima apibūdinti ir pagal raiškos polinkius, t.y. pagal bazines raiškos priemones: veiksnio raiškos bazė - subjekto vardininkas, tarinio - veiksmažodis, papildinio - vidurinieji linksniai (kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas), aplinkybės - nevienalytė bazė. Svarbiausia - prieveiksmis, prieveiksminių reikšmių linksniai, prielinksninės konstrukcijos.
Tarininis Pažyminys
Ne visuose sintaksės vadovėliuose ir darbuose minimas tarininis pažyminys. Dar 1927 metais Mykolas Durys „Lietuvių kalbos sintaksėje“ kalbėjo apie tarininį pažyminį. Tai savita pažyminio rūšis. Tarininis pažyminys pagal raišką artimas tikrajam pažyminiui. Tarininis pažyminys, išreikštas būdvardiniu žodžiu, yra šliejamasis.
Tarininiai pažyminiai kaip ir tikrieji yra reiškiami derinamaisiais žodžiais: būdvardžiais, dalyviais, įvardžiais, skaitvardžiais. Gali būti išreikštas daiktavardžiu. Mišrusis tarinys turi ir sudurtinio, ir suvestinio tarinio bruožų.
Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sãkinio dalimis. Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sãkinio dãlys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą. Papildinys, aplinkýbės ir pažyminys yra añtrininkės sãkinio dãlys. Žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą ir priklauso tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sãkinio dalimis.
Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina, kaip skirtingos kalbos dalys gali būti sakinio dalimis:
| Sakinio dalis | Galimos kalbos dalys | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Veiksnys | Daiktavardis, įvardis, būdvardis, veiksmažodžio bendratis, žodžių junginys | Knyga gulėjo ant stalo. |
| Tarinys | Veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis (sudurtinis tarinys) | Jis yra mokytojas. |
| Papildinys | Daiktavardis, įvardis | Aš skaitau knygą. |
| Aplinkybė | Prieveiksmis, daiktavardis su prielinksniu | Aš einu į mokyklą šiandien. |
| Pažyminys | Būdvardis, įvardis, skaitvardis, daiktavardis (nederinamasis) | Didelis namas. |
Užfiksavo į STT atvykusį G. Palucką: kalbus nebuvo
Supratimas, kada tarinys gali būti daiktavardis, yra svarbus norint taisyklingai analizuoti sakinius ir suprasti lietuvių kalbos gramatiką.
tags: #kada #tarinys #gali #buti #daiktavardis