Teroristų finansavimas - tai lėšų telkimas arba rinkimas bet kokiais būdais. Tai daroma siekiant jas panaudoti, arba žinant, kad jos bus panaudotos vykdyti teroristiniams nusikaltimams arba nusikaltimams, susijusiems su teroristine veikla.
Lėšos finansuoti teroristams gali būti gaunamos tiek iš teisėtos veiklos, tokios kaip parama iš labdaros organizacijų, tiek iš nusikalstamos veikos, tokios kaip prekyba narkotikais, sukčiavimas, žmonių pagrobimai ir t. t.
Esame finansų įstaiga, įgyvendinanti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (PPTF) prevencijai skirtų teisės aktų (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) reikalavimus, kurie nustato, kokių prevencinių priemonių ir kada privalome imtis, kad užkirstume kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
Finansų rinkos dalyviai privalo užtikrinti, kad, naudojantis jų paslaugomis ir sistemomis, nebūtų įvykdyti finansiniai nusikaltimai, tapatybės vagystės, nebūtų pervedamos ar saugomos nusikalstamu būdu įgytos ar nusikalstamai veikai finansuoti skirtos lėšos.
Norėdami pasiekti šiuos tikslus, privalome pažinti savo klientus, t. y. suprasti, kuo jie verčiasi, kokių operacijų banko sąskaitoje ir kokio masto galima tikėtis bei koks yra galimas lėšų šaltinis.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo sugriežtinimai
2020 m. pradžioje įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - PPTFPĮ) sugriežtinimai, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos 5-osios Europos Sąjungos AML direktyvos nuostatos bei Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (FATF) rekomendacijos.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija privaloma visoms įmonėms, atliekančioms PPTFPĮ numatytą veiklą, pvz.: finansų įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms ir pan.
Įstatymo reikalavimais keliama pareiga tiek naujų, tiek senų klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ (Know Your Customer, KYC).
Įmonėms būtina apie savo klientus žinoti ir/ar fiksuoti, stebėti šiuos esminius aspektus, priskiriamus prevencijos įgyvendinimui:
- Svarbu surinkti ir žinoti, kuo užsiima įmonės klientas, t. y. kliento vykdomą veiklą. Tai reikalinga ne tik kliento pažinimui, dalykinių santykių tikslo ir pobūdžio nustatymui, bet ir kaip vienas iš būdų numatyti, kokios kliento transakcijos gali būti traktuojamos kaip įtartinos, neįprastos - kliento keliamai rizikai nustatyti.
- Vienas svarbiausių aspektų - kliento ir naudos gavėjo nustatymas. Kliento nustatymas ir identifikavimas (tiek dalyvaujant fiziškai, tiek nuotoliniu būdu) yra išsamiai reglamentuojamas PPTFPĮ.
- Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas sandoriams, atliekamiems grynaisiais pinigais, kai sumos siekia 15 000 Eur ir daugiau. Visais atvejais apie tokias pinigines operacijas FNTT turi būti informuojama.
- FNTT įstatymo numatytais atvejais taip pat turi būti pranešama apie įtartinas/neįprastas kliento atliekamas pinigines operacijas ir sandorius. Įmonių vadovų atsakomybė siekia 2 700 - 6 000 Eur ribas.
- Galiausiai, įmonė privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, priskirti klientą prie atitinkamos rizikos grupės, numatyti, kaip šios rizikos yra valdomos bei reguliariai (ir esant poreikiui) atnaujinti kliento duomenis.
Nors pirmiausia tikrindamos, kaip laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, institucijos ir bankai prašo pateikti ir tikrina įmonės vidaus tvarkas, vien tik gražiai ir tvarkingai aprašyti tariamai vykdomą prevenciją nepakanka.
Lietuvos bankas ar kita atsakinga institucija, tikrindama įmonę pinigų plovimo prevencijos atlikimo atžvilgiu, taip pat kreips didelį dėmesį į tai, kaip šios vidaus tvarkos yra įgyvendinamos.
Tai yra, kaip realiai nustatomos klientų ir naudos gavėjų tapatybės, kaip vykdoma jų stebėsena, kokių veiksmų imamasi, nustačius didelę (ar didesnę nei buvusi) kliento riziką, t. y. kaip nustatomos ir valdomos rizikos.
Tad tinkamas tvarkų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei pačios tvarkos.
Tiesa, Lietuvos bankas už PPTFPĮ pačioms įmonėms skiria platesnio spektro poveikio priemones: nuo įspėjimo ar viešo paskelbimo apie padarytą teisės akto pažeidimą iki 5 mln. Eur baudos.
(FNTT ir Lietuvos bankas turi teisę priklausomai nuo pažeidimo skirti baudas nuo 0,1 iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų arba iki 5 100 000 eurų) arba veiklos apribojimo bei nušalinimo nuo pareigų už pažeidimą atsakingus asmenis.
Kai pažeidimą padaro finansų įstaiga ar kitas įpareigotas subjektas, kuriam būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, pastarieji gali būti panaikinti arba laikinai sustabdyti.
Pinigų plovimo apibrėžimas
Pinigų plovimas PPTFPĮ apibūdinamas kaip:
- Turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, įgijimas, valdymas ar naudojimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių.
- Turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje.
- Taip pat rengimasis ar pasikėsinimas padaryti minėtas veikas.
Pirminiai nusikaltimai (tokie kaip neteisėta prekyba ginklais, mokesčių slėpimas, kontrabanda, prekyba pavogtomis prekėmis, prekyba suklastotais gaminiais, dalyvavimas organizuotoje nusikalstamoje grupėje, reketas, prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas, taip pat prekyba viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka, kyšininkavimas ir nusikaltimai elektroninėje erdvėje ir t. t.) gali uždirbti dideles pajamas ir paskatinti neteisėtai įgytas pajamas įteisinti vykdant pinigų plovimą.
Naudos gavėjų duomenų pateikimas
Visi šalyje esantys juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus - fizinius asmenis - į naujai sukurtą Registrų centro Naudos gavėjų posistemį JANGIS. Tai reikia atlikti iki š. m. Įstatymo nustatytos prievolės neįvykdžiusioms įmonėms ir organizacijoms gali būti apribotas paslaugų teikimas bei piniginės operacijos finansų įstaigose ir kituose įpareigotuose subjektuose.
Pareiga yra nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, įgyvendinant atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą. Jos tikslas - dar didesnis organizacijų bei įmonių veiklos skaidrumas ir viešumas.
Teikiant duomenis apie naudos gavėjus, reikia nurodyti išsamią informaciją apie asmenį: vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės arba kitokios kontrolės teises bei apimtį.
Šie duomenys trimis etapais iš skirtingų pobūdžio juridinių asmenų renkami nuo 2022 m.
"Pažink savo klientą" principas
Laikydamiesi tarptautinių ir vietinių reikalavimų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, savo veikloje įgyvendiname principą „Pažink savo klientą“.
Surinkti šią informaciją mus įpareigoja tarptautinių ir vietinių teisės aktų reikalavimai, kurie reglamentuoja principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimą.
Kliento anketa yra vienas iš būdų, leidžiančių surinkti aktualius klientų duomenis. Ji pildoma prieš pradedant bendradarbiavimą su klientu ir tęsiant jį.
Atnaujinimo periodiškumas priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau, artėjant anketos atnaujinimo terminui, Jus informuosime apie tai pranešimu interneto banke ir e.
Norime pabrėžti, kad praktika rinkti informaciją apie savo klientus nėra būdinga tik Lietuvos finansų įstaigoms, tai - pasaulinė tendencija.
Taip, anketą pildo ir nepilnamečiai asmenys. Nepilnamečio iki 14 metų atveju anketą užpildo ir pasirašo vienas iš tėvų, įtėvių arba globėjas.
Reikalavimas rinkti duomenis apie savo klientus, siekiant laikytis principo „Pažink savo klientą“ ir pinigų plovimo, teroristų finansavimo bei sankcijų prevencijos, taikomas visiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant ir draudimo bei investicijų valdymo bendroves.
Anketą gali atnaujinti pats klientas (juridinio asmens atveju - įmonės vadovas) arba tinkamai įgaliotas asmuo.
Nuo 2014-07-01 Lietuvoje pradėti taikyti JAV priimto Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. FATCA - Foreign Account Tax Compliance Act) reikalavimai. Dėl šios priežasties visi Lietuvoje veikiantys bankai ir kitos finansų įstaigos privalo rinkti papildomą informaciją apie savo klientus, siekdami nustatyti jų mokesčių mokėjimo šalį.
Šios informacijos prašome norėdami suprasti kliento veiklą, piniginių operacijų pobūdį ir prognozuoti galimą finansinę elgseną ateityje. Tai leidžia suprasti, kokios finansinės operacijos yra būdingos klientui, o kurios gali būti identifikuotos kaip neįprastos - tokiu būdu siekiama užkirsti kelią galimiems finansiniams nusikaltimams ir kliento lėšų praradimui.
Informacija apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis renkama, kadangi to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Politiškai pažeidžiamo (paveikiamo) asmens statusas arba ryšys su tokiu asmeniu nereiškia, kad banko sąskaita nebus atidaryta arba bus apribotas disponavimas banko paslaugomis.
Įstatymas įpareigoja banką surinkti informaciją apie dalykinių santykių su klientu pobūdį, tikslą ir lėšų kilmę.
Informacija apie kliento turimas sąskaitas kituose bankuose padeda nustatyti, kurios finansinės operacijos yra įprastos, o kurios - jam nebūdingos. Žinoma, galėsite naudotis šia paslauga ateityje.
Anketoje fiksuojami šiuo metu esantys kliento poreikiai ir planai.
Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname, ar atliekamos operacijos yra būdingos klientui. Jei yra nustatomi neatitikimai, prašome patikslinti informaciją, pateikti papildomus dokumentus.
Todėl yra labai svarbu laiku atnaujinti Kliento anketą ir teikti aktualią bei teisingą informaciją. Įvykus esminiams pokyčiams, pvz., keičiamas įmonės vadovas arba akcininkas, veikla (užsiėmimas), apyvarta, gyvenamoji (veiklos vykdymo) vieta, būtina apie tai informuoti.
Taip, SEB bankas vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir kartu užtikrina, kad pateikta kliento informacija yra konfidenciali bei saugoma pagal Lietuvos Respublikos bankų ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymus. Banko ir kliento santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja SEB banko Bendrosios taisyklės.
Prašymas pateikti papildomą informaciją, kartais ir iš trečiųjų šalių, kyla pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimą finansų įstaigoms imtis atitinkamų priemonių lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti.
Remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 18 punktu, bankui yra draudžiama vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientu, kuris nepateikia duomenų apie lėšų (turto) kilmę, operacijų pobūdį, dalykinius santykius su sandorio šalimis, informaciją apie įmonės valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus ar kitos aktualios informacijos, pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi.
Remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir siekiant įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ galime teikti paslaugas tik tuo atveju, jei kliento arba jo atstovo tapatybė yra tinkamai nustatyta. Prieš pradėdami dalykinius santykius, privalome suprasti sąskaitos atidarymo tikslą, nustatyti pajamų šaltinį, planuojamų operacijų pobūdį.
Teisės aktai įpareigoja mus surinkti informaciją tiesiogiai iš savo klientų.
Naudos gavėju visais atvejais laikomas fizinis asmuo, kuriam priklauso įmonė ar kuris ją valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą akcijų arba balsavimo teisių procentinę dalį. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją, arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku.