Ilgalaikis Materialusis Turtas: Apibrėžimas ir Apskaita Viešajame Sektoriuje

Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, tarp jų valstybės ir savivaldybės įmonės, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu, biudžetinės įstaigos - modifikuotu pinigų principu, valstybės socialinės apsaugos fondai ir kiti valstybės pinigų fondai - pinigų principu. Biudžetinės įstaigos, savivaldybės, Europos Sąjungos struktkūrinis fondai ir pinigų fondai buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinis apskaitos standartų reikalavimus. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos sistema mažai pasikeitusi nuo tarybinis laikų, ūkkinėms operacijoms registruoti naudojamas beveik nepakeistas sąskaitų planas.

Vienas iš svarbiausių klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto (toliau - turtas, ilgalaikis turtas arba IMT) apskaita. Pagrindinė IMT dabartinės apskaitos problema yra ta, kad dalis turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų) neįtraukiama į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukta neteisingai, vienur IMT rodomas indeksuota verte, kitur - įsigijimo verte. Iš esmės, tai nuosavybės arba patikėjimo teise subjekto finansinės būklės ataskaitoje.

Magistro darbe nagrinėjama apskaita turto ekonomine prasme, t.y. ištekliai, naudojami įmonės ir visuomenės gerovei, pagal išraiškos formą - ilgalaikis materialusis turtas, kaip vertingesnis ir ilgesnį laiką naudojamas turtas. Teorinėje dalyje nagrinėjami viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, su turto apskaita susietos sąvokos, IMT grupavimo, pripažinimo ir įvertinimo aspektai.

Šis fondai, valstybės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kiti subjektai, atliekantys įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas (toliau - viešojo sektoriaus subjektai), nuo 2010 m. sausio 1 d. tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansinę atskaitomybę privalo vadovautis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau - standartai arba VSAFAS). Minėti standartai parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Naujausias viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimas suformuotas 12-jame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“. Standarte taip pat nustatyti viešojo sektoriaus subjekto IMT pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.

Turto valdymas - teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Turto naudojimas - naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Disponavimas turtu - teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Šiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybės perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kiek įstatymai jiems priskiria valstybės funkcijas ir kiek nustatyta turto patikėjimo sutartyje.

Be šių sąvokų svarbūs yra principai, kuriais viešojo sektoriaus subjektų turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas, jei jis atitinka IMT apibrėžimą ir IMT pripažinimo kriterijus. Apskaitoje IMT gali būti grupuojamas pagal įvairius požymius. Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės institucijose, valstybės įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė. Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.

Įgyvendinus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, tikimasi visą informaciją apie ilgalaikio turto vienetus pagal turto grupes sukaupti valstybės registre, kuris užtikrins greitą informacijos gavimą apie valstybės turtą. Kad visa tai įvesti į valstybės registrus, būtina turtą inventorizuoti pagal VSAFAS reikalavimus kiekine ir vertine išraiška, todėl visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą.

Dabartiniu metu viešojo sektoriaus subjektų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis turtas apskaitomas 01 sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“. Siekiant finansavimo ir atskaitomybės sudarymo tikslais smulkinama į ilgalaikio turto grupes. Toks sąskaitų planas, išskyrus kai kuriuos pakeitimus, viešojo sektoriaus subjektų ūkinėms operacijoms, susijusiomis su ilgalaikiu materialiuoju turtu registruoti apskaitoje, naudojamas nuo 1962 metų. Tai vienintelis sąskaitų planas, kuriame turtas yra apskaitomas dviejose sąskaitose.

Šiuo turto individualios apskaitos registro kredito dalyje yra parodomas ir nusidėvėjimas, nors tai yra kitos sąskaitos 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“ duomenys. Tokia apskaita yra nesuprantama darbuotojams, kurie nestudijavo biudžeto apskaitos dalyko. Privalomasis pavyzdinis sąskaitų planas viešojo sektoriaus apskaitos tvarkymui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nuostatas patvirtintas 2008 metais pradžioje. Sąskaitų planas sudėtingas, išskiriamos sumuojamos ir registravimo sąskaitos, pritaikytas darbui tik informacinėmis sistemomis.

Ilgalaikiam materialiajam turtui skirta 12-oji sąskaitų plano sąskaita „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ši sąskaita yra suminė, o registravimo sąskaitas viešojo sektoriaus subjektai pasirenka savo nuožiūra pagal poreikius. Skirtingai negu dabartinėje apskaitoje, kai IMT registruojamas vienoje sąskaitų plano sąskaitoje 01 „Ilgalaikis turtas“, o nusidėvėjimas kitoje 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“, vadovaujantis VSAFAS, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas šiose registravimo sąskaitose: įsigijimo savikaina, nuvertėjimas ir sukauptas nusidėvėjimas.

Pavyzdžiui, sąskaitų plano sąskaita 1206 „Transporto priemonės“ yra suminė sąskaita; 1206001 „Transporto priemonės įsigijimo savikaina“ - registravimo; 1206003 „Transporto priemonės nuvertėjimas (-)“ - registravimo; 1206004 „Transporto priemonės sukauptas nusidėvėjimas (-)“ - registravimo.

Šiai turtas priklauso vienai ar kitai grupei, jame aprašoma pagal kokius požymius galima priskirti turtą vienai ar kitai grupei. Vadovaujantis 12-uoju VSAFAS, IMT grupę sudaro viešojo sektoriaus subjekto veikloje naudojamas panašaus pobūdžio ir pagal atliekamas funkcijas panašus ilgalaikis materialusis turtas. IMT grupė parodoma atskirame finansinis ataskaitų straipsnyje. Habilituotas socialinis mokslų daktaras Kostas Valuči kritikuoja siklomą sąskaitų planą. „Ką nauja tvarka pakeis? Pakeis tik tai, jog naujajame sąskaitų plane bus apie 1000 sąskaitų kodų, t.y. šiai taisyts sąskaitų plans ir toks numeracijos pakeitimas visai neturi mokslinio pagrindo“.

Šis į naująjį, turi būti sudaryti ir patvirtinti individualūs sąskaitų planai pagal VSAFAS nuostatas, inventorizavę bei įvertinę turtą ir įsipareigojimus. Tai vienas iš sudėtingiausių ir atsakingiausių perėjimo etapo darbų viešojo sektoriaus buhalterijos darbuotojams. Šiuo praktiškai tai atlikti bus sunku. Šis darbuotojas be papildomos darbuotojos etats, iki pirmojo kalendorinio mėnesio pabaigos, tuo metu kai yra sudaroma atskaitomybė už praeitą laikotarpį. Atskaitomybės sudarymo terminai nepakeisti, viešojo sektoriaus subjektai, kurie sudaro žemesnio lygio finansinę atskaitomybę, privalo ją pateikti aukštesnio lygio viešojo sektoriaus subjektui iki einamojo mėnesio vidurio.

Šiai yra kaip tik žemesnio lygio viešojo sektoriaus subjekts apskaitoje. Šiuo. Šiuo per tą patį laiko tarpą. Šiai, kurie turi būti įvertinti pagal naujus standartus. Šiai, turės vadovautis ne tik grupavimo nurodymais, bet ir vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu. Grupuojant sąskaitas reikės detalizuoti kiekvieną detaliausios sąskaitos eilutę (pvz. pirkėjų, tiekėjų ir t.t.). Šiai. Gali iškilti problemų analizuojant ilgalaikio turto fondus, ne visada bus aiškūs turto įsigijimo šaltiniai. Šis perkėlimo žiniaraštį. Užregistruotos į bendrąjį sąskaitų planą sąskaitos bus 2010 metų sausio 1 d. Šiai. Šiai turi būti užregistruoti per pirmąjį kalendorinį mėnesį nuo pirmojo VSAFAS taikymo ataskaitinio laikotarpio pradžios. Šiuo turi registruoti atitinkamose registravimo sąskaitose.

Šiuo į bendrąjį sąskaitų planą debetuojama 1 klasės sąskaita ir kredituojama sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Perkeliant turto nusidėvėjimo sąskaitas, kredituojama atitinkama bendrojo sąskaitų plano 1 klasės nusidėvėjimo registravimo sąskaita ir debetuojama sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Šiai nebuvo registruojamas apskaitoje, debetuojama atitinkama 1 klasės bendrojo sąskaitų plano įsigijimo savikainos registravimo sąskaita, o kredituojama taip pat sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Ilgalaikio turto sąskaitose naujai užregistruotas turtas turės būti įvertintas VSAFAS nustatyta tvarka.

Įgyvendinimui vyks viešojo sektoriaus subjektų grupėse, o ne kiekvienoje įstaigoje atskirai. Toks pasirengimas vyks kryptingiau, racionaliau ir taip būtų sutaupoma laiko bei pinigų, taip pat pasidalijama turimomis žiniomis. Šiai kelia abejonių ar norės ministerijų ir departamentų valdininkai dalyvauti inventorizacinės komisijos darbe ir „apžiūrinėti kiekvieną turto vienetą“. Kaip viena iš alternatyvų - nepriklausomos ekspertų, auditorių ir turto vertintojų kvietimas dalyvauti šiame procese. Toks nepriklausomos specialistų dalyvavimas užtikrintų nepriklausomai ir profesionaliai atliktą, pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą.

Esamoje viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas). Tokio turto įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vertę. Dabar galioja ne mažesnė 1000 Lt vertė. Nekilnojamieji daiktai, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, yra ilgalaikis materialusis turtas.

Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui, kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis, įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t.y. Pirmas kriterijus. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš IMT bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus.

Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugas, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.

Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai viešojo sektoriui...

Viešojo sektoriaus finansavimo schema

Apibendrinant, ilgalaikis materialusis turtas viešajame sektoriuje yra svarbus elementas, užtikrinantis efektyvų viešųjų paslaugų teikimą ir valstybės turto valdymą. Tinkamas apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymas yra būtinas siekiant skaidrumo ir patikimos informacijos apie valstybės turtą.

Pateikiame lentelę, apibendrinančią pagrindinius ilgalaikio materialiojo turto aspektus viešajame sektoriuje:

tags: #vsafas #ilgalaikis #materialusis #turtas