Kaip Būti Nepasiekiamai: Psichologinis Žvilgsnis

Daugeliui kyla klausimas, kodėl kai kurie žmonės atrodo nepasiekiami, o kiti sunkiai randa partnerį. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinius aspektus, kurie lemia nepasiekiamumą ir jo įtaką santykiams.

Spąstai „Esu Pernelyg Tobula“

Dažnai girdime moteris sakant: „Esu patraukli, gerai uždirbanti, sąmojinga, komunikabili, du aukštojo mokslo diplomus turinti moteris. Sakyčiau, tikrai gardus, tik ne visiems įkandamas kąsnelis. Vyrai tiesiog bijo nusilaužti dantis. Šalia manęs kiekvienas gali pasijusti nevykėlis.“ Tai labai patogi pozicija.

Nori ar nenori, bet tenka pripažinti, kad daugumai vyrų patinka gražios, seksualios, protingos ir gyvenimą mylinčios moterys. Jų tikrai negąsdina nei mūsų ilgos kojos, nei daili krūtinė, nei profesiniai pasiekimai. Reikia būti visišku mazochistu, kad sąmoningai pasirinktum neišvaizdžią, savimi nepasitikinčią ir nuolat niurzgančią būtybę, su kuria net nėra apie ką pasikalbėti.

Tačiau vyrai vengia ne tobulumo, o įsivaizdavimo, kad esi tobula. Juos atstumia ne grožis, talentas ar protas, o arogancija, susireikšminimas, egoizmas, šaltumas, perfekcionizmas. Kaip tik tai ir yra tas kietasis riešuto kevalas, kurį mėgindama perkąsti stiprioji lytis bijo nusilaužti dantis. Juk net nežinai, ar rasi viduje ką nors vertinga.

Tobulos vienatvės teorija nelabai tiki ir psichologai. „Jei žmogus gyvena vienas, vadinasi, yra kokia nors priežastis. Galbūt jis sudėtingo charakterio, individualistas, intravertas. Natūralu, kad tokie žmonės ir socialinius ryšius mezga sunkiau, - pastebi psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. - Tai tarsi uždaras ratas: įpratę savo poreikius tenkinti patys, vienišiai taip ir neišmoksta būti bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie kito žmogaus, būti šalia jo. Jiems neretai stinga gebėjimo suprasti kitus.“

Spąstai „Vyrai Bijo Stiprių Moterų“

Šimtus kartų girdėta giesmelė, ar ne? Tik kas, mielosios, to iš jūsų reikalauja? Būkime sąžiningos - vaidinti supermoteris labiausiai patinka mums pačioms. Jei paklaustume artimųjų, ko iš mūsų tikisi, ko gero, nustebtume išgirdusios, kad jiems nereikia nė pusės to, ką įsivaizduojame privalančios padaryti.

Daugumai vyrui ne itin rūpi, ar jo mylima moteris - samdoma darbuotoja, ar vadovė, ar uždirba daugiau, ar mažiau. Svarbiausia - kaip tai veikia jos nuotaiką ir savijautą. Jei iš darbo mylimoji grįžta laiminga, valio! Jei pikta ir pavargusi - velniop tas aukštas jos pareigas!

Stiprybė trukdo santykiams tik tada, kai šalia esantis žmogus dėl to jaučiasi nereikalingas. Kaskart, kai atstumiame jį tardamos: „Nesikišk, aš pati“, iš tikrųjų rodome ne savo stiprybę, o priešingai - baimę atrodyti silpnos.

G. Petronienė sako, kad moterys pačios prisiima pernelyg daug atsakomybės ir namie, ir už jų ribų, o paskui pyksta, kad viskas guli ant jų pečių. Psichoterapeutė nesutinka, kad vienišumas - stiprybės ženklas: „Šiuolaikinė psichoanalizė laikosi pozicijos, kad stipri asmenybė turi gebėti vienodai gerai jaustis tiek būdama viena, tiek su kitais žmonėmis. Jei kurio nors vieno iš tų dalykų nemoki, esi pažeidžiamas.“

Spąstai „Geriau Jokio Nei Bet Koks“

Ieškoti pasaulį vien juoda ir balta spalvomis natūralu paauglystėje, bet kai tokiais pareiškimais svaidosi brandaus amžiaus moterys, šiek tiek keista. Juk tarp jokio ir bet kokio yra armija visokių - su savo pranašumais ir trūkumais.

Psichologė Dovilė Jankauskienė sako, kad moterų lūkesčiai dėl partnerystės paprastai gerokai didesni nei vyrų, ir tai joms kiša koją. „Kuo skiriasi vyrų ir moterų reikalavimai, puikiai atspindi anekdotas apie parduotuvę, kurioje abiejų lyčių asmenys galėjo išsirinkti sau tinkamą partnerį, - pasakoja ji. - Pirmame aukšte jos rado užrašą: „Geri“. Nė viena čia nesustojo. Antrame perskaitė: „Geri ir gražūs“. Lipo toliau. Trečiame - „Geri, gražūs ir mylintys vaikus“. Ir vėl netinka. Ketvirtame - „Geri, gražūs, mylintys vaikus ir turtingi“. Dar mažai. Penktame pamatė užrašą: „Geri, gražūs, išsilavinę, turtingi ir mylintys vaikus“. Vis tiek nesustojo. Šeštas aukštas buvo tuščias, o ant durų kabojo užrašas: „Išėjimo nėra.“ Taip dauguma jame ir įstrigo. Visai kitaip elgėsi vyrai. Pirmame aukšte jie rado užrašą „Gražios“. Kai kurie čia sustojo. Kiti lipo toliau. Antrame perskaitė: „Gražios ir seksualios“. Kas laukia trečiame aukšte, nė vienas taip ir nesužinojo, nes toliau nekilo. Galbūt šis anekdotas kiek neteisingas vyrų atžvilgiu, tačiau puikiai parodo moterų lūkesčių nerealumą.“

Dažnai tenka girdėti, esą Lietuvoje apskritai nebėra normalių vyrų. Geriausi greitai išgraibstomi, o kiti turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Tik juk tą patį vyrai gali pasakyti ir apie mus, moteris! Dėsnis, kad skaniausi kąsneliai suvalgomi pirmiausia, galioja visais atvejais. Jei tavęs dar nesuvalgė, gal pati esi sprangoka?

Psichologas Michailas Labkovskis žurnalui „Elle“ duotame interviu apskritai sukritikavo tinkamų ir netinkamų savybių teoriją. Pasak jo, susipažinę su žmogumi, netraukiame savybių sąrašo ir pagal jį netestuojame. Tiesiog jaučiame - traukia tas žmogus mus ar ne. Tai ir yra esmė. Jei netraukia, tai nėra ko su juo vargti.

Spąstai „Vyrams Reikia Gražuolių“

Nežinau, kaip jums, bet man jau tikrai pabodo tos nuolatinės kalbos apie visuomenės primetamus grožio standartus ir šių žalą moterims. Neva mus žudo, kelia neurozę tas pelną grožio kompanijoms kraunantis jaunystės, lieknumo ir seksualumo kultas. Tam tikri estetiniai principai egzistavo visais laikais ir visur, bet ar verta jų aklai laikytis, spręsti tik mums.

Kaip sako dizainerė Julija Janus, visos ribos yra mūsų galvose. O seksualumas apskritai neturi nieko bendra su standartais - seksualios moterys vyrus traukia instinktyviai. Tokie yra gamtos dėsniai.

Žiniasklaidoje gausu tyrimų, kokios moterys patinka vyrams, rezultatų. Vienąsyk girdime, kad jie žavisi apkūnesnėmis, kitąsyk - kad liesesnėmis, vieną dieną pirmauja mažakrūtės brunetės, kitą - didžiakrūtės blondinės...

Ilgai stebėjusi stipriosios lyties atstovus atradau vieną įdomią tiesą - dauguma jų neturi standartų, kuriais vadovaudamiesi ieškotų tam tikros moters. Atvirkščiai - įsimylėję konkrečią, vyrai savo grožio standartus formuoja pagal ją. Ne veltui sakoma, kad mama dukterį ramina: „Nesijaudink, dukrele, kokio norėsi, tokį ir gausi“, o sūnų: „Nesijaudink, sūneli, kokią gausi, tokios ir norėsi.“

Spąstai „Tik Rimti Santykiai“

„Nebenoriu gaišti laiko neperspektyviems santykiams, - sako viena pažįstama, 10 metų prasitąsiusi su vedusiu vyriškiu - kantriai laukė jo žadėtų skyrybų. - Dabar taikau griežtą atrankos sistemą. Vedęs? Kitas. Bedarbis? Kitas. Donžuanas? Kitas. Mano tikslas - rimti santykiai ir santuoka. Jei per pirmą pasimatymą pamatau, kad vyras nėra rimtai nusiteikęs, antro paprastai nebūna.“

Retas normalus vyras pradeda santykius nuo vestuvių aptarimo. Nebent tikrai yra įpratęs gyventi po šiltu mamos ar žmonos sparneliu ir šio netekęs ieško tokios pat saugios užuovėjos.

Santuokos bet kokia kaina siekiančios moterys, pasak M. Labkovskio, - paprasčiausios neurotikės. Jos verčia viską aukštyn kojomis - juk sveiki santykiai klostosi atvirkštine tvarka: pirmiausia atsiranda seksualinis potraukis, tada užsimezga draugystė, vėliau, jei viskas gerai klostosi, atsiranda natūralus noras kartu gyventi, dar vėliau - tuoktis, gimdyti vaikus.

Kad atrastum tą, su kuriuo gali susiklostyti šis tas daugiau, tenka gaišti laiką ir su netinkamais variantais. Ir nors saviugdos seminarų lektoriai mums nuolat kala į galvą, kaip svarbu norėti, tuos norus formuluoti, vizualizuoti ir atkakliai siekti tikslo, M. Labkovskis siūlo laikytis priešingos taktikos. „Jei norite ištekėti, pirmiausia turite nustoti apie tai galvoti, - sako jis. - Atsikratykite tos įkyrios idėjos.“

Jei kurį laiką gyvenate kartu ir supratote, kad norite santykius įteisinti, tiesiog pasakykite jam tai be jokio gudravimo ir žaidimo. Jei ims mykti, siūlys palaukti, su tokiu partneriu atsisveikinkite, nes santuokai jis veikiausiai nepribręs niekada. O jei ir išprievartausite susituokti, bendras gyvenimas nebus laimingas.

Spąstai „Iniciatyvą Turi Rodyti Vyras“

„Neskambink jam pirma“, „neprieik prie jo bare“, „neprisipažink, kad myli, kol jis to nepadarė pirmas“ - šios ir panašios taisyklės lydėjo mus nuo vaikystės ir yra vis dar aktualios. Jos paremtos nuostatomis, kad vyrai - medžiotojai, kad jiems patinka siekti nepasiekiamų moterų, o siūloma prekė - pigi.

Vyrai bijo būti atstumti ne mažiau nei moterys, todėl laukia aiškaus ženklo, kad yra pageidaujami, - ilgesnio akių kontakto, šypsenos, neutralios frazės, prisilietimo. Deja, gražios moterys paprastai mano, kad siųsti papildomų signalų joms nereikia. Užtenka tiesiog išpuošti fasadą, ir vyrai ims lipti kaip bitės prie medaus.

Aišku, yra ir tokių medžiotojų, bet jiems paprastai įdomesnis ne grobis, o pats medžioklės procesas. Vos gavę, ko trokšta, jie puola paskui kitą nepasiekiamąją.

„Moteris yra kūrėja ir davėja, - sako Moters magijos mokyklos įkūrėja Agnė Pabarčiūtė. - Mes neturėtume skųstis ir maldauti meilės, dėmesio ar komplimentų, nes nesame elgetos, laukiančios, kol vyras ką nors įdės į ištiestą delną. Pačios turime duoti ir džiaugtis, jei atsiranda žmonių, norinčių tai priimti. Reikia investuoti, o ne kaupti. Dažnai sakoma, kad turime vaidinti šaltas, nepasiekiamas, tada visi vyrai mūsų norės. Nesąmonė. Kai pradedi dalytis, visas pasaulis aplink tave darosi geresnis.“

Gražiausias yra lygiavertis bendravimas, kai abu duoda ir ima, jaučiasi įdomūs patys ir domisi kitu. Tokius santykius pavyks užmegzti, jei pamiršime, kad esame skirtingų lyčių, ir mažiau mąstysime apie tai, kas dera vyrui ir kas nedera moteriai.

Išvados

Norint būti laimingu ir užmegzti harmoningus santykius, svarbu vengti kraštutinumų ir stereotipų. Nepasiekiamumas gali būti tiek įgimtas charakterio bruožas, tiek sąmoningai pasirinkta strategija. Svarbiausia - būti savimi, gerbti kitus ir siekti lygiavertės partnerystės.

Štai keletas patarimų, kaip būti nepasiekiamai, bet neprarasti ryšio su kitais:

• Būkite savimi ir nevaidinkite to, kuo nesate.
• Nekelkite sau ir kitiems nerealistiškų lūkesčių.
• Investuokite į save ir savo pomėgius.
• Būkite atviri naujoms patirtims ir žmonėms.
• Nepamirškite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas.

Laimės paieškos XXI amžiuje

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius teigia, kad pinigai turi įtakos laimei, o jų trūkumas trukdo. Anot jo, kai žmogaus padėtis ne visai adekvati, jis ieško pasiteisinimų: „Pavyzdžiui, mokytojai, kuriems mažiau moka, sako, - mano darbas bent jau prasmingas.“

Psichologija nepateikia konkretaus atsakymo, kas yra laimė. Tai labai subjektyvus dalykas, potyris. Apibendrinti ją taip, kad tai būtų visiems priimtina, sunku. Kiekvienas mokslininkas turi savo nuomonę.

XXI amžiuje laimė remiasi XX amžiumi, kai labai stipriai pakilo pragyvenimo lygis, ekonominė gerovė. Tačiau žmonės labai greitai prisitaiko prie gyvenimo pagerėjimo. Tyrėjai pastebėjo, kad nors amerikiečiai turi gerokai daugiau automobilių, skalbimo mašinų, kompiuterių ir t. t., jie vis tiek netapo laimingesni.

Žmonės stengiasi rasti asmeninis receptus, kaip jie galėtų būti laimingi. Yra toks dėsnis, kad kai žmogaus padėtis ne visai adekvati, jis bando rasti bent kokį nors pasiteisinimą.

Nelaimę gali „sukelti“ labai daug priežasčių: fizinė, psichologinė sveikata, materialinis būvis, asmeninis gyvenimas, santykiai, šeima. Bet kuris iš tų dalykų gali sugriauti laimės pojūtį. O kas sukelia laimę? Tai toks ginčytinas veiksnys. Ar pinigai atneša laimę? Tai priklauso nuo požiūrio.

Abrahamo Maslowo piramidės teorija sako, kad svarbiausias - bazinių poreikių patenkinimas: maisto, saugumo poreikių patenkinimas. Antroje vietoje - bendravimas ir tik vėliau kreipiamas dėmesys į savęs realizavimą.

Statistiškai pastebėta, kad žmonės santuokoje yra laimingesni nei nesusituokę. Jei žmogus turi šeimą, jei gyvena santuokoje, turi vaikų, tai jam sukelia tam tikrą prasmės pojūtį. Dėl to jis gali jaustis laimingesnis. Kitas dalykas, galintis suteikti laimės, - darbas. Tai irgi priklauso nuo to, ar darbas prasmingas.

Kopriklausomi santykiai: kai meilė tampa priklausomybe

Kopriklausomi santykiai gali užvaldyti ir vieną, ir abu žmones. Tokie ryšiai nėra sveiki, juose nėra lygiavertiškumo ir pagarbos, yra daug dramų, nusivylimų ir skausmo. Šiuose santykiuose įstrigusiam žmogui meilė kitam tampa daug stipresnė už meilę sau, maža to, nuolat jaučiama stingdanti baimė likti be mylimo žmogaus. Kančios daugiau nei šilumos, artumo ir malonumo.

Jei santykiuose nejaučiame pakankamai pagarbos ar šilumos, jei net nesijaučiame vienodai svarbiu, lygiaverčiu partneriu, tikėtina, kad santykis nėra tikras arba net iškreiptas. Sveikuose santykiuose žmonės jaučia vienas kitam pagarbą, patiria kartu smagių akimirkų, kuria šiltus ir malonius prisiminimus.

Kopriklausomuose santykiuose yra labai daug įtampos: baiminamasi, kad nesupras, kad paliks, kad atstums, taip pat nerimaujama, o ką dar iškrės atroji pusė. Aplinkiniai išsako nerimą dėl jūsų priklausomybės nuo antrosios pusės. Kai mylima perdėtai stipriai, pamažu nubyra draugai, o artimieji pradeda pastebėti, kad visas jūsų gyvenimas sukasi vien apie antrąją pusę.

Pasak R. Norwood, tikra meile grįstuose santykiuose žmonės atvirai dalijasi vertybėmis, pomėgiais, tikslais, svajonėmis, dabarties ir praeities patirtimi, yra geranoriški ir pagarbūs vienas kitam, sąžiningi prieš save ir vienas kitą, pasitiki vienas kitu. Tikra meile grįsti santykiai leidžia išreikšti save, padeda būti kūrybiškiems ir produktyviems. Pagaliau su tikra meile siejamas saugumas, ramybė, atsidavimas, supratingumas ir paguoda.

Kaip ištrūkti iš kopriklausomų santykių?

• Pasikalbėkite su antrąja puse.
• Gyvenkite savo gyvenimą.
• Nusimeskite dalį atsakomybės.
• Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi.
• Pažinkite save.
• Nepriimkite antrosios pusės elgesio asmeniškai.
• Paanalizuokite, kaip atrodo sveikas ryšys.
• Persvarstykite savo santykius.
• Ieškokite pagalbos.

Nepasiekiamumo paradoksas meilėje

Psichologinės teorijos aiškina, kad nepasiekiama meilė gali atskleisti gilesnes tiesas apie mūsų emocinius poreikius ir tai, ko mes siekiame savo gyvenime. Ilgesio paradoksas teigia, kad pats siekimas tampa prasmės šaltiniu, o ne rezultatu. Ar galime pasimokyti iš nepasiekiamos meilės? Nagrinėdami savo nepasiekiamo troškimo modelius, galime atskleisti paslėptus emocinius poreikius, neišspręstus praeities išgyvenimus ar net nerealius lūkesčius dėl meilės.

Gali būti naudinga įvertinti ir apmąstyti tokius norus, kad sužinotume daugiau apie save, užduodame tokius klausimus: „Kokia yra to troškimo esmė? Ko man iš tikrųjų reikia?" Kartais nepasiekiamas dalykas gali mus daug ko išmokyti apie tai, ko mes iš tikrųjų ieškome.

tags: #kaip #buti #nepasiekiamai