Ar Esame Pasmerkti Būti Nelaimingi?

Dažnai susimąstome, ar mūsų likimas iš anksto nulemtas, ar vis dėlto galime patys kurti savo laimę? Atsakymų į šį klausimą galima ieškoti įvairiuose gyvenimo aspektuose - nuo švietimo sistemos iki asmeninių įpročių ir šeimos įtakos.

Švietimo Sistema: Ar Ji Mus Ribuoja?

A. Rimeikis siūlo radikaliai keisti Lietuvos švietimo sistemą tam, kad kuo mažiau jaunuolių atsidurtų jo situacijoje - užburtame rate, kai dėl paauglystėje priimtų sprendimų tenka visą gyvenimą dirbti nemėgstamą darbą ir būti nelaimingam. Anot jo, pastaruoju metu daug diskutuojama, kokia bloga ir pasenusi yra švietimo sistema, darbdaviai nepatenkinti ruošiamais specialistais, studentai - mokslo kokybe, ruošiami nereikalingi specialistai, visiškai neaiškios studijų programos. Gyvename informacinėje, labai dinamiškoje visuomenėje, kurioje viskas labai greitai keičiasi, ir dabartinė mokslo sistema yra nepajėgi prisitaikyti prie tokio nuolat kintančio naujo pasaulio.

Sunku dėstytojams, nes studentai yra labai skirtingo mokyklinio parengimo. Kaip dėstyti informatiką, jei kai kurie iš jų žino daugiau už dėstytoją, o kiti apie šią sritį neišmano nieko? Dažnai pagal diplomo įrašą neįmanoma suprasti, ką tas žmogus studijavo, ką jis žino ir ką moka. „Pasakymas „mokykloje iš fizikos turėjau 7, o universitete - 8“, iš esmės nepasako nieko, nes neaišku, kokios fizikos sritys buvo studijuojamos, kokiu lygiu tai daroma, pagal kokius kriterijus tai buvo vertinama.

Siūloma Nauja Sistema

A. Rimeikis siūlo įvesti naują sistemą, kuri neleistų visiems mokiniams susilieti į bendrą masę. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad visi žmonės yra skirtingi. Vienam reikalingas mokytojas, o kitam jo visai nereikia, nes knygose ir taip aiškiai viskas parašyta. Daugumos specialybių galima išmokti vos per metus ar du. Diplomas reikalingas tam, kad gautume geriau apmokamą darbą, bet kaip jį gauti, jei esamos pajamos ir darbo laikas neleidžia kasdien vaikščioti į paskaitas? Žmogus tampa pasmerktas tokiam gyvenimui, nors jam dar tik 25-eri ar 30.

Nauja jo siūloma sistema leistų gabiems žmonėms atsiskleisti, ir skatintų studijuoti visą gyvenimą. Norint to pasiekti, reikia ne taip jau ir daug.

Siūloma sistema:

• Kiekvieno asmens žinios turėtų būti vertinamos balais
• Visos disciplinos nagrinėja daugelį temų. Tų temų išmanymas saugomas asmeninėje duomenų bazėje, kuri saugoma tiek valstybiniuose serveriuose, tiek asmens išsilavinimo kortelėje (arba asmens tapatybės).
• Pagal universalų mokslo sričių katalogą (jį būtų nesunku sudaryti, jei tokio nėra) galima atskirai vertinti kiekvieno žmogaus specifines žinias.
• Esant aiškiam katalogizavimui paprasta ir vertinti žinias.
• Ir laikyti juos būtų galima visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar mokymo įstaigos. Nepriklausomai net nuo to, ar išvis kada nors buvęs auditorijoje, kur vedamos paskaitos.
• Dabar turime puikiai išvystytą internetą, ten galima susirasti bet kokios informacijos, galima klausytis paskaitų, neišeinant iš namų. Viskas, ko reikia egzaminui - kompiuteris ir prižiūrintis asmuo, kuris neleistų sukčiauti, pasakinėti.
• Mokslo įstaigose jie turėtų būti nemokami, o norint laikyti namuose - reikalinga kamera su mikrofonu, bei kitame laido gale esantis tikrintojas, kuris pagreitintos vaizdo peržiūros būdu tikrintų, ar egzaminuojamasis nesukčiauja.
• Kiekvienai specialybei gali būti sukurtas tam tikras žinių vertinimo testas, kuris būtų įdomus tiek tos srities specialistui, tiek pašaliniam asmeniui.
• Jo rezultatai liktų įrašuose, bet būtų surašyti kita spalva ir neskaičiuojami į bendrą rezultatą. To priežastis paprasta.
• Tokius katalogus galima sudaryti bet kokiai disciplinai, reikalaujančiai specifinių žinių. Žmogaus kūrybingumui vertinti reikalinga kiek kitokia, bet panaši sistema. Meninį lygį taip pat galima vertinti balais, pagal specialistų įvertinimus ir dalyvavimus konkursuose bei už laimėjimus juose.
• Neteisinga žmogaus protą, jo gabumus vertinti pagal amžių. Kiekvieno gabumai, norai ir galimybės yra skirtingi, kad ir kaip norėtume visus suvienodinti.

Veikiant mano pasiūlytai sistemai gabus penkiolikmetis galėtų studijuoti stygų teoriją ar genetikos inžineriją, lygiagrečiai per pamokas žemėlapyje tebeieškodamas Kinijos. Tai leistų mokytis visiems, ir tai daryti visą gyvenimą, neprarandant motyvacijos. Pasikeistų ir mokytojo reikšmė, nes nebereiktų bergždžiai mokyti tų, kuriems neįdomi jų disciplina. Nereikėtų versti mokytis to, kas kažkam neįdomu. Jei tai neįdomu dabar, nereiškia, kad nebus įdomu vėliau, juk gauti šias žinias bus galima bet kuriuo gyvenimo tarpsniu.

Vienatvė: Būtinybė ar Prakeiksmas?

Nors vienatvė labai skaudi žmogaus širdžiai, bet joje yra ir teigiamybių. Jų yra ypač laikinoje vienatvėje: tiek fizinėje, tiek dvasinėje. A. Carrel teigia, kad reikalingos dvi esminės sąlygos aukštesniam individo išsivystymui: tam tikras vienatvės laipsnis ir drausmė. Vienatvės atskirumas išlaiko žmogaus originalias savybes, ugdydamas asmenybę. Todėl reikia fizinės vienatvės valandų ir tarpų, kad žmogus asmenybe ir savim išliktų, kad dvasios savitumo neprarastų.

Laikina - fizinė ir net dvasinė - vienatvė gali kartais žmogų nuostabiai pagilinti, subrandinti, visam jo gyvenimui duoti naują kryptį. Juk fizinė vienatvė, duodama laiko mąstyti, pastato žmogų esminių gyvenimo klausimų akivaizdoje ir leidžia paieškoti atsakymų sielos gelmėse.

Dvasinė vienatvė - visų artimųjų nustojime, jais nusivylime, visų dvasinės atramos taškų netekime - ne kartą verčia žmogų ieškoti nežemiško atramos taško. Štai kodėl ne kartą į žmogaus gyvenimą atėjusi "geroji kančia" (F. Coppėe) - ilgesnės ligos ir dvigubos vienatvės pavidale - priverčia žmogų gyvenimą patikrinti, nulemia vidinį pasikeitimą, jo dvasingumą sustiprindama.

Prie vienatvės teigiamybių kai kas priskaito ir laisvę pasilikti žmogui tuo, kuo jis yra. Ji neverčia jo prie kito taikintis, save laužyti ir kankintis. Tuo tarpu tie, kurie yra dviese, turi nuolat vienas prie kito derintis, norėdami išsaugoti gyvenimo bendrumą. Vienatvė saugodama laisvę ir kitas sąlygas asmenybei ugdyti ir klestėti, kartais tą pačią asmenybę sužlugdo. Gilūs ir talentingi žmonės vienatvės teigiamybes ir laiką panaudoja kūrybai. Tuo tarpu eilinius žmones vienatvė sudemoralizuoja. Jie tik savimi tesirūpindami, neturėdami griežtos pareigos kurį nors kitą globoti, neįpratę apsiriboti ir tvardytis, kad kitiems neužkliūtų, jie gali virsti biauriais egoistais ir nesugyvenamais diktatoriais. Egoizmas gi yra moralinis asmenybės žlugimas.

Šeimos Įtaka Asmenybės Raidai

Šeimos aplinka vaidina itin svarbų vaidmenį vaiko raidoje. Būtent šeimoje vaikas mokosi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi elgesio modeliai vaikui. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų arba ji yra disfunkcinė, vaikams gali kilti problemų įsisavinant socialinius vaidmenis.

Svarbu atsižvelgti į sąlygas, kuriomis tėvai augo, jų kilmę, asmenybės savybes, santuokinius santykius ir gebėjimą valdyti stresą šeimoje, nes visa tai veikia vaiko auklėjimo įgūdžius ir elgesį su vaiku. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą, todėl svarbu valdyti stresą ir vengti įtraukti vaiką į konfliktus.

Tėvų Auklėjimo Stiliai

Tėvų nuostatos ir auklėjimo stilius daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Autoritetingas stilius, kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, kurios nėra griežtos ir pritaikytos prie vaiko amžiaus bei gebėjimų, yra laikomas vienu iš efektyviausių.

Vaiko Poreikiai

Jeffrey E. Young išskyrė pagrindinius vaiko poreikius, kurių patenkinimas yra būtinas sveikai asmenybės raidai:

• Saugumas: vaikas turi jausti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kurioje tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas ir manipuliacijos griauna saugumo jausmą.
• Ribos ir kryptis: vaikui reikia brandaus vadovavimo, aiškių ir nuoseklių ribų, kurios padėtų jam suprasti, kas yra leidžiama ir kas ne. Per griežtos arba per švelnios taisyklės nėra palankios tinkamam vaiko vystymuisi.
• Meilė ir ryšys: vaikui reikia meilės, švelnumo, susidomėjimo, supratimo ir laiko. Empatija, gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius, yra labai svarbus. Taip pat svarbūs socialiniai ryšiai su bendraamžiais ir išoriniu pasauliu.
• Autonomiškumas: vaikui reikia suteikti laisvę tyrinėti pasaulį ir priimti nedidelius sprendimus, leidžiant jam būti savarankišku. Pernelyg saugantys arba nepakankamai rūpestingi tėvai gali slopinti vaiko autonomiškumą.
• Savigarba: vaikas turi būti mylimas besąlygiškai, nepriklausomai nuo jo pasiekimų ar elgesio. Nuolatinė kritika, gėdinimas, baudimas ir lyginimas su kitais žlugdo vaiko savigarbą. Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes ir būti autentiškam.

Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikui?

• Priimkite vaiko jausmus ir įvard...

Įpročių Svarba

Įpročiai užima reikšmingą vietą mūsų gyvenime. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 45 % mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai - išmokti elgesio modeliai, rutinos. Automatiškai atliekame net 88 % rytinių ritualų ir iki 54 % darbo užduočių.

Dalia Bagdžiūnaitė teigia, kad įpročiai gali būti įvairūs - geri ar blogi, kompleksiški ar paprasti, tačiau mums reikalingas kiekvienas įprotis, net ir blogas, nes jis tenkina vieną ar kitą poreikį, t. y. mums tarsi naudingas.

Įpročio Ciklas

Įprotį sudaro trys esminiai elementai:

• Dirgiklis: sužadina elgesį. Pavyzdžiui, feisbuko atveju, vidinis dirgiklis (pvz., noras nesijausti vienišam) sužadina elgesį (atsidaryti feisbuką). Galimybė lengvai naudotis aplikacija (supaprastintas naudojimas, prieinamumas išmaniajame telefone) padidina tikimybę, kad elgesys bus atliktas. O motyvaciją kartoti elgesį suteikia socialinis priėmimas (komentarai, "patinka" mygtukai).

Atlygio Tipai

Psichologinis atlygis gali būti skirstomas į:

• Asmeninį: patiriamas įveikiant kliūtis, pasiekiant tikslus. Skatina augimą, naujovių poreikį, plečia jutiminį išgyvenimą.
• Genties: susijęs su veidrodiniais neuronais, empatija, poreikiu priklausyti grupei, turėti bendrystės jausmą.
• Medžiotojo: susijęs su apsirūpinimu maistu, informacijos, dėmesio ir pažinimo poreikiais.

Kaip Pakeisti Įprotį?

Norint atsikratyti nenorimo įpročio ir sukurti naują, svarbu:

• Pradėti nuo mažų žingsnelių.
• Pašalinti dirgiklį, kuris sukelia automatinį elgesį.
• Atsekti, kokį poreikį tenkina įprotis, ir ieškoti pozityvių jo tenkinimo būdų.

Svarbu prisiminti, kad mūsų smegenys yra plastiškos, ir kuo daugiau mokomės naujų dalykų, keičiame savo elgesį, tuo sėkmingiau jos sugeba perkurti senus mąstymo modelius ir rasti naujus sprendimus.

tags: #jis #yra #pasmerktas #buti #nelaimingu