Lietuviai vis dažniau renkasi tvenkinius ir ežerus, kaip gražius kraštovaizdžio elementus ir rekreacijos vietas. Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reikia žinoti apie vandens telkinių nuomą Lietuvoje, įskaitant įstatymus, kainas ir nuomotojų pareigas.
Ežerų Nuoma Lietuvoje: Kainos ir Reglamentavimas
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pagal Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno teigimu, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos. Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė.
Kaip Išsinuomoti Ežerą?
Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi.
Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų, nes skaičiuoja pinigus. Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi.
Ežerų Nuomotojų Pareigos
Svarbu žinoti, kad maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų. Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama.
Pavyzdžiui, ežero nuomininkas turi daug pareigų: jis privalo pakrantėje įrengti poilsiaviečių, pardavinėti mėgėjiškos žūklės korteles, saugoti vandens telkinį nuo brakonierių, prižiūrėti, ar ežere yra užtektinai žuvų ir panašiai.
Valdyti privatų ežerą, pasirodo, nėra paprasta, o išlaidų gali būti daugiau nei naudos. Daugelis privačių vandens telkinių savininkų įsitikinę, kad tai yra jų privati valda ir neva jie turi teisę su ežeru elgtis taip, kaip jiems atrodo tinkama. Tačiau Civiliniame kodekse visiems žmonėms užtikrintas laisvas priėjimas prie vandens telkinių, saugomų gamtos arba kultūros paveldo objektų, o tai reiškia, kad savininkas negali uždrausti savo ežere maudytis ar prie jo poilsiauti kitiems visuomenės nariams.
Visuose teisės aktuose draudžiama tverti tvoras prie vandens apsauginės zonos. Yra nustatyta, kad turto savininkai privalo leisti žmonėms 5-10 metrų nuo vandens vaikščioti aplink ežerą. Žmonės turi teisę naudotis svetima nuosavybe. Gali ne tik maudytis, bet ir girdyti gyvulius ar žvejoti.
Ežero savininkas gali organizuoti vadinamąją licencinę žūklę. Jis pagal nustatytas licencinės žūklės žuvinimo normas gali ežerą įžuvinti. Priauginęs žuvų, ežero savininkas įgyja teisę nustatyti licencijos sąlygas ir kainą, kurią taikys išduodamas korteles norintiesiems žvejoti jo ežere.
Tačiau ežerų savininkai nelinkę užsiimti mėgėjiškos žūklės nuomos verslu. Toks verslas būtų netgi skatinamas, nes visuomenėje yra nemažai žvejų mėgėjų, kurių tikslas yra ne išsikepti sugautą žuvį, o nusifotografavus paleisti ją atgal į ežerą. Esame gavę daug klausimų net iš užsieniečių, kur būtų galima gražioje, natūralioje aplinkoje pažvejoti. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai tokios pramogos pasigenda.
Tvenkinių Įrengimas ir Priežiūra
Tvenkinio nepriekaištingas įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius tvenkinio įrengimo ir priežiūros aspektus.
Tvenkinio Paskirtis ir Planavimas
Pirmiausia, svarbu aiškiai nuspręsti dėl tvenkinio paskirties. Ar tai bus dekoratyvinis elementas, ar naudinga ūkinė struktūra? Tai turės įtakos tvenkinio formai, dydžiui ir gyvūnams bei augalams, kuriuos planuojate ten laikyti.
Kiekvienas sėkmingas projektas prasideda nuo kruopštaus planavimo. Pasirinkite tinkamą vietą tvenkiniui, atsižvelgdami į saulės šviesos kiekį, žemės reljefą ir klimatą. Taip pat būtina atsižvelgti į vietos vandens tiekimo ir nutekėjimo savybes.
Prieš pradedant tvenkinio kasimo darbus, reikia įsitikinti, kad bus laikomasi visų reikiamų teisės aktų ir turite reikiamus leidimus. Taisyklės gali skirtis nuo tvenkinio dydžio ir vietos, kurioje jis bus kasamas, todėl svarbu patikrinti vietinius reglamentus ir konsultuotis su specialistais. Tvenkinių įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinių projekto parengimo.
Žemės Darbai ir Įranga
Tvenkinio kasimas dažnai reikalauja žemės darbų ir įrangos nuomos. Pasirinkite patikimą įmonę, kuri turi patirties šioje srityje ir teikia reikiamas paslaugas. Tai apima ekskavatorius, žemės niveliavimo įrangą ir kitą reikalingą techniką.
Vandens Kokybės Valdymas
Tvenkiniai gali tapti idealia aplinka vandens augalams ir gyvūnams. Tačiau svarbu įgyvendinti vandens kokybės valdymo priemones, kad išvengtumėte problemų, tokių kaip vandens žydėjimas ar žuvų ligos.
Augalai ir Gyvūnai Tvenkinyje
Pasirinkus tvenkinio paskirtį, įvertinkite, kokie augalai ir gyvūnai bus tvenkinyje. Tai gali apimti vandens lelijas, žuvis ir kitus augalus, kurie prisideda prie ekosistemos pusiausvyros.
Vandens lelijų sodinimas: joms idealus gylis nuo 1,3 m iki 70 cm. Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis. Primoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Taip gausite puikias nišas žūklei tarp lelijų. Be to, tai lynų, kuojų, karosų bei karpių lankomos ir mėgstamos vietos.
Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje. Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje. Šiam gyliui tinkami augalai: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai - gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai. Verta pastebėti, jog ajerai ir irisai labai gerai sutvirtina tvenkinio šlaitus. Įsišakniję augalai apsaugo nuo slinkimo net labai stačius šlaitus, taip suteikia puikias slėptuves vėžiams bei žuvims.
Tuo atveju, kai neturite laiko ar galimybių formuoti tvenkinio augmeniją, leiskite gamtai atlikti savo darbą. Nedėsite jokių pastangų, o kelių mėnesių laikotarpiu, tvenkinio pakrantėse jau formuosis tipinės vandens žolės.
Žuvų Įžuvinimas
Pirkdami žuvis įžuvinimui atkreipkite dėmesį, jog didžioji dalis pirkėjų deda pastangas įsigyti kuo daugiau žuvų ir renkasi kuo mažesnes. Tai klaida! Tuo atveju, kai siekiate ištiesų įžuvinti tvenkinį, darykite priešingai. Už tą pačią sumą galite įsigyti mažiau, tačiau jau subrendusių ir pasiruošusių nerštui žuvų. Taip, esamu momentu Jūsų tvenkinyje žuvies bus mažiau, tačiau palaukite kitų metų ir pajusite sėkmingo neršto rezultatą.
Nerštavietei pasirinkite seklią tvenkinio vietą (ne maudyklą). Jeigu jos nėra - puikiai tiks pakrantė, kuri yra mažiausiai lankoma svečių, vaikų ar draugų. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes.
Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai.
Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies.
Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais.
Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojame leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jis sėkmingai išrankios ligotas žuvis ir reguliuos populiaciją. Taip apsaugosite savo žuvų išteklius bei neturėsite nesėkmingų lydekos atakų sužalotų žuvų.
Taip pat verta žinoti, jog pagal prigimtį lydeka stengsis medžioti efektyviai ir nesivaikyti 2 eurų monetos dydžio karosiukų - ji nusitaikys į rimtą maistą, t.y.
Priežiūra ir Aptarnavimas
Tvenkinio priežiūra yra būtina norint išsaugoti jo estetinį grožį ir funkcinę vertę. Planuokite reguliarias priežiūros procedūras, tokiu būdu išvengsite vandens telkiniui kenksmingų dalykų ir užtikrinsite jo ilgaamžiškumą.
Mėgėjiška Žvejyba: Leidimai ir Apribojimai
Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų. Pagal gyventojų skaičių turime vieną gausiausių pasaulyje žvejų mėgėjų armiją su atvertomis piniginėmis, tačiau tik nedaug išsinuomojusiųjų ežerus moka pasinaudoti šia niša ir papildomai uždirbti.
Nuo šių metų sausio 1 d., Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams įsigaliojus, nustatytos didesnės mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už žvejo mėgėjo bilietą, suteikianti teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose (teisės aktuose šie telkiniai vadinami telkiniais, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą), už metinį bilietą dabar mokama 30 Eur (buvo 14 Eur), mėnesinį - 10 Eur (buvo 5 Eur), dviejų parų trukmės - 3 Eur (buvo 1,4 Eur).
Lygiai tiek pat (30 Eur metams, 10 Eur mėnesiui ir 3 Eur dviem paroms) kainuoja ir leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose (teisės aktuose šie telkiniai vadinami telkiniais, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą). Taip yra todėl, kad lėšas už žvejybos leidimus renka vandens telkinių nuomininkai, kiekvienas už savo nuomojamą vandens telkinį.
Žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę žvejoti vandens telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Limituota žvejyba gali būti organizuojama tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose. Kortelių kainos žvejybai neišnuomotuose vandens telkiniuose nuo šių metų taip pat padidėjo: parą galiojančios kortelės dabar kainuoja 5 Eur (buvo 2,5 Eur), savaitę galiojančios - 15 Eur (buvo 8 Eur), mėnesį - 30 Eur (buvo 14 Eur).
Nuo vasario 9 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose naikinamos (nuo 2013 m. egzistavusios) limituotos žvejybos sąlygos. Jos reiškė, kad žvejyba buvo ribojama griežčiau, nei leido Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Anksčiau Nemuno deltoje buvo galima per žvejybą sužvejoti ne 5 kg, kaip įprasta, o 7 kg žuvų. Be to, reikėdavo įsigyti specialią žvejybai Nemuno deltos vandens telkiniuose skirtą kortelę. Panaikinus limituotos žvejybos sąlygas Nemuno deltoje galioja įprasta mėgėjų žvejybos tvarka, leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, per žvejybą sužvejoti 5 kg žuvų.
Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti MŽT siūlymą atsisakyti išimčių, koreguojančių žvejybos draudimų pradžios ir pabaigos datas šventinėmis dienomis ir savaitgaliais.
2024 m. žuvų įveisimui skirta 250,4 tūkst. Eur. Kuršių marioms tyrinėti skirta 19, 8 tūkst. Eur, ežerų tyrimams - 70 tūkst. Taip pat 28,4 tūkst. Eur skirta „rekomendacijų dėl mėgėjų žvejybos reglamentavimo priemonių nustatymo parengimui“.
Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtame derinimui Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekte numatoma, kad reikės paleisti didesnius kaip 30 cm ešerius, didesnes kaip 80 cm lydekas, didesnius kaip 65 cm sterkus ir visus marguosius upėtakius. Sterkų apatinė riba padidinama nuo 45 cm iki 50 cm.
Manoma, kad padidinus plėšriųjų žuvų kiekį ir sumažinus karpinių žuvų, užtikrinant, kad nebus papildomos žmogaus sukuriamos taršos, pažeistų vandens telkinių ekologinė būklė turėtų pagerėti.
Žvejybos Leidimų Kainos
Štai palyginamoji lentelė su žvejybos leidimų kainomis:
| Leidimo Tipas | Galiojimo Laikas | Kaina (Neišnuomoti Telkiniai) | Kaina (Išnuomoti Telkiniai) |
|---|---|---|---|
| Žvejo Mėgėjo Bilietas | Metai | 30 Eur | 30 Eur |
| Žvejo Mėgėjo Bilietas | Mėnuo | 10 Eur | 10 Eur |
| Žvejo Mėgėjo Bilietas | 2 Paros | 3 Eur | 3 Eur |
| Kortelė Limituotai Žvejybai | Para | 5 Eur | N/A |
| Kortelė Limituotai Žvejybai | Savaitė | 15 Eur | N/A |
| Kortelė Limituotai Žvejybai | Mėnuo | 30 Eur | N/A |
Privatūs Vandens Telkiniai
Krintančios nekilnojamojo turto kainos nesusmukdė Lietuvos vandens telkinių rinkos. Jos mūsų šalyje tiesiog nėra. Nors iki šių metų liepos mėnesio Lietuvoje buvo užregistruoti 158 privačių vandens telkinių savininkai. Net 63 Utenos apskrities ežerais rūpinasi privatūs asmenys, tuo metu kitose šalies apskrityse ne valstybei priklausančių ežerų mažiau: Vilniaus - 25; Kauno - 13; Klaipėdos - 12, Panevėžio - 11 ir t.t. Tai rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys.
Vykstant žemės reformai, valstybė prarado vienintelės ežerų savininkės statusą, kai paveldėtojams buvo grąžintos nuosavybės teisės į dalį šalies ežerų. Tad šiuo metu vandens telkinius galima skirstyti į tris tipus: valstybinius, kurie yra pagrindiniai ir didžiausi, išnuomotus ir privačius.
Lietuvoje prekyba ežerais neklesti. Spaudoje ar internete tarp tūkstančių nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų galima rasti vos keletą pavienių pranešimų apie parduodamus ežerus. Už juos prašoma nuo 60 tūkst. iki 4 mln. litų, neatsižvelgiant į tai, ar ežeras švarus, ar parduodamas kartu su žeme ir panašiai.
Privačių ežerų savininkų yra tik tiek, kiek žmonių atsikūrė nuosavybės teises į išlikusį tokios rūšies turtą. Privačių ežerų negali padaugėti, nes valstybė jai priklausančių ežerų nepardavinėja - tokį turtą galima įsigyti tik iš privataus savininko. Tačiau valstybė gali bet kuriam žmogui ežerą išnuomoti.