Erdvesnių ir nelabai erdvių sklypų šeimininkai mėgsta namų aplinkoje įkurdinti akmenis - stiprybės, tvirtumo, amžinybės simbolį. Akmenys sodybos aplinkoje - įdomus ir išskirtinis akcentas, tačiau akmenų kompozicijos reikalauja ypatingo gamtos pojūčio, saiko ir nuoseklumo. Puošdami aplinką akmenimis kažkodėl labai dažnai prarandame saiką ir persistengiame.
Neįmanoma surašyti taisyklių, kaip parinkti akmenis ir juos sukomponuoti. Tačiau yra keletas patarimų, padėsiančių sukurti harmoningą ir estetišką aplinką.
Akmenų parinkimas ir derinimas
Renkantis akmenis ir vietą jiems svarbu, kad toje vietoje jie būtų natūraliai savi, tarsi išaugę iš žemės ir tūnantys joje šimtmečius, taip pat svarbu, kad jie derėtų su greta augančiais augalais. Augalai ir akmenys papildo vieni kitus ir kuria harmoningą bei gyvą aplinką. Ne veltui japonų sodų tradicijose tiek daug dėmesio skiriama akmenims. Tačiau ir augalai ten kitokie.
Todėl prieš įkurdindami akmenis savo aplinkoje, pirmiausia pagalvokime - ar natūralioje gamtoje jie galėtų atsirasti toje vietoje? Akmenys - kraštovaizdžio dalis, juos komponuojant galioja tie patys dėsniai kaip ir kuriant želdynus. Kaip ir želdynų kompozicijos, akmenų išdėstymas ar panaudojimas turi turėti kompozicinę idėją.
Idėja realizuojama per kraštovaizdžio projektą, kuriame augalai ir akmenys turi sudaryti harmoningą visumą. Savaime suprantama, projekto gali ir nebūti, bet apie tai, kur ir su kuo derės akmenys, pagalvoti būtina. Šiuo atveju nekalbame vien apie alpinariumą, kuris yra dalis visos aplinkos.
Jos nuomone, geriau atsisakyti akmenų kompozicijų, jeigu jos neatitinka sklypo dydžio, neproporcingai jame atrodo. Mažos kelių akmenų kompozicijos bus dirbtinės, pavyzdžiui, 10 arų sklype. Tuomet geriau išvis jų atsisakyti. Taip pat keistai atrodys apvaliais rieduliais apdėtas gėlynas prie modernaus namo fasado.
Akmenys beveik visada derės aplinkoje, jei jie sklypę buvo iki jį užstatant ir paliekami savo vietoje, netiks nebent prie modernaus stiliaus pastato. Daugeliu atveju racionalu nelygiame sklype panaudoti esamus ar atsivežtus akmenis atraminių sienelių statybai, terasų formavimui. Prie modernių pastatų labiau dera gabionai - į vielinį tinklą sukrauti akmenys.
Gabionai sodybos aplinkoje
Įrengiant gabioną reiktų žinoti, kad nerūdijančio plieno vielos tinklas turi būti geros kokybės, atsparus korozijai, viela turėtų būti reikiamo storio (ne mažiau kaip 6 mm skersmens) ir stiprumo. Verta užsisakyti gamyklinį gabioną, nes mėgėjiškai suvirinta viela gali tik gadinti vaizdą. Atraminės sienelės suformuotos iš gabionų.
Iš gabionų, užpildžius juose tarpus tarp akmenų žemėmis ir pasodinus nelepių, sausrai atsparių žemaūgių augalų, galima sukurti ne tik praktišką užtvarą, bet ir dekoratyvų sodo ar sodybos elementą.
Itin išraiškingu sklypo elementu yra akmeniniai laiptai, jungiantys skirtingo aukščio terasas. Lina Puodžiūtė - Ragauskienė, kraštovaizdžio architektė ir „Sodo fėja" įkūrėja mano, jog vienoje kompozicijoje, taip pat ir laiptų įrengime, netinka maišyti skirtingos prigimties akmenų, skaldytų su neskaldytais. Laiptai ir jų įrėminimas iš natūralių riedulių, atraminė sienutė - iš skaldytų skalūnų.
Dekoratyviniai akmenėliai ir skalda
Dekoratyviniai sodo akmenėliai, skalda - ne tik estetiškas, bet ir praktiškas kiemo puošybos elementas. Jie praverčia formuojant kiemo takelius, puošiant vandens telkinius, gėlynus (alpinariumus, klombas). Jais galima išryškinti mažosios architektūros elementus - sukurti originalius ornamentus aplink skulptūras, pavėsines ar lauko židinius.
Dekoratyviniai akmenėliai yra ir puikus mulčio pakaitalas. Po dekoratyvinių akmenėlių sluoksniu rekomenduojama patiesti vandeniui laidžią plėvelę arba specialų skaldos pagrindą iš polipropileno. UAB „Horticom" parduotuvėse rasite ne tik įvairaus dydžio dekoratyvinių akmenėlių, tarp jų ir spalvotų, bet ir specialių skaldos pagrindo lakštų.
Skaldos pagrindo lakštų apačia padengta geotekstile ir praleidžia vandenį, o pagrindas yra tvirtas, ilgalaikis, atlaiko apkrovas, galima kloti intensyviai naudojamose vietose. Dekoratyviniai akmenėliai yra ir puikus mulčio pakaitalas, juos rekomenduojama berti ant specialių paklotų.
Skalūno naudojimas
Lietuvoje yra nemažai įmonių, importuojančių įvairius dekoratyvius skalūninių uolienų akmenis iš Kinijos, Rusijos karjerų, jie parduodami statybinių ir sodo prekių parduotuvėse. Skalūno uolienos gaminiai naudojami pastatų fasadų ir stogų apdailai.
Kadangi skalūno yra daug įvairių atmainų ir spalvų, ir netgi margo, aplinkai papuošti dažnai pasirenkamos oranžinio - gelsvo atspalvio skalūno plokštės ar luitai, kurie nėra brangūs, tačiau landšafto specialistai sako, kad jie nėra ilgaamžiai, neatlaiko mūsų klimato drėgmės ir temperatūrų kaitos. Tačiau toks teiginys turbūt teisingas ne visada - priklauso nuo skalūnų sudėties, karjero ir kitų faktorių.
Bet, netgi jei toks skalūnas bus ilgaamžis, verta labai apgalvoti jo spalvą. Turbūt nerasime oranžiniu ar melsvu skalūnu apdailintų fasadų, tokie mūsų kraštovaizdyje atrodytų svetimkūniais, o štai aplinkoje pasitaiko.
Kompozicijos kūrimo patarimai
Kaip minėjome, kuriant akmenų kompozicijas aplinkoje, labai dažnai persistengiame, „persūdome". Lina Puodžiūtė - Ragauskienė sako, kad nedidelėse kompozicijose (apie 1-3 kv.m ploto) reiktų naudot smulkesnius akmenis - 30-60 cm skersmens. Didelėms kompozicijoms, kurių plotas dešimtys kv. „Visada įdomiau atrodys keli didesni akmenys nei daug mažų. Akmenų kiekis parenkamas pagal alpinariumo ar gėlyno dydį, todėl vienos taisyklės, kiek vienetų akmenų turi būti, nėra. Dideli alpinariumai gali turėt kelių akmenų grupės atsikartojimus ir kitose sklypo dalyse.
Kuriant alpinariumą beveik visada tinka smulkios svogūninės gėlės - žydrė (Muscari), sniegžydrė (Chionodoxa), snieguolė (Galanthus), žemaūgės tulpės (Tulipa). Kad alpinariumas arba akmenų kompozicija būtų dekoratyvi visais metų laikais vienmetes būtina derinti su duagiametėmis - šilokais (Sedum), uolaskėlėmis (Saxifraga), liūtpėdėmis (Leontopodium), glažutėmis (Cerastium), perkūnropėmis (Sempervivum, Jovibarba).
Akmenys - itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, kad jie pasižymi natūralia išvaizda, derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.
Kitos idėjos sodybos puošybai akmenimis:
- Alpinariumai. Alpinariumas - akmenų sodas, kuriame yra sukuriama tarpusavyje deranti akmenų ir augalų kompozicija.
- Dirbtinio vandens telkinio formavimas. Nusprendus savo sklype įsirengti dirbtinį vandens telkinį, be galo svarbu sukurti kuo natūralesnę jo išvaizdą.
- Sodo takeliai. Akmenys ir įvairi skalda yra gera medžiaga sodo takeliams. Šviesūs tokių takų paviršiai gerai matomi tamsiame augalų fone, naktį.
- Lysvių sutvirtinimas. Akmenys yra tinkama medžiaga pakeltoms lysvėms formuoti.
- Akmenų sienelės. Šiandien labai populiaru savo sklypą puošti akmenų sienelėmis sutvirtintomis gabionais (gabionai - metalinė cinkuota konstrukcija, kuri yra užpildoma akmenimis).
- Laužavietės.
- Mulčiavimas.
Akmuo yra labai dėkinga medžiaga kiemo puošybai - galybė idėjų, tinkančių tiek mažam, tiek dideliam kiemui, nepriklausomai nuo kuriamo stiliaus. Kompozicijos iš akmenų tobulai atrodys kaimiško, klasikinio, modernaus ar kito stiliaus kiemo aplinkoje.
Vienas gražiausių dalykų, kuriame akmenys tobulai tiks, yra alpinariumas. Jį įrengti galite patys arba patikėti darbus apželdinimo specialistams. Dekoravimas akmenukais tinka ir įprastų gėlynų puošybai - smulkūs dekoratyviniai akmenukai nepriekaištingai atrodo prie žydinčių, taip pat visžalių augalų.
Tikslinga akmenukų spalvą derinti prie aplinkos kolorito, dominuojančių spalvų gėlyne. Sodybų takeliai iš akmenų atrodo pasakiškai, o ir jų dizaino galimybių yra labai daug: akmenys pėdos, plokštės, dideli akmenys, dekoratyvinių akmenukų takeliai, didelių ir mažų akmenų kompozicijos ir kt.
Sodybose labai populiarūs gabionai, atliekantys ne tik estetinę, bet ir praktinę funkcijas. Akmenys ir stilingas sodo apšvietimas yra įstabus aplinkos puošimo tandemas, dovanojantis nepriekaištingą rezultatą. Galima derinti didesnių akmenų luitų, akmeninių skulptūrų kompozicijas su stilingais į žemė įsmeigiamais lauko šviestuvais.
Didelio sodo erdvėje tobulai atrodo akmeniniai fontanai. Dar viena idėja - neretai šalia sodybų būna įrengti tvenkinukai, o aplink juos dailiai išdėlioti akmenys vandens telkinį dar labiau išryškins.
Dažnas mano, jog stilingos, originalios kiemo idėjos mažoje erdvėje neįmanomos. Tačiau turime tokią poziciją paneigti - kartais reikia visai nedaug, jog sukurtumėte tikrą stebuklą ir nedideliame kieme. Pavyzdžiui, takeliai - jie paprastai įrengiami kiekviename kieme.
Tad iš abiejų takų pusių pilkite dekoratyvinių akmenukų juostas, papildykite keliais nedideliais dekoratyviniais augalais, žydinčių gėlių kompozicijomis ir būtinai parinkite tinkančių apšvietimo elementų. Jei po akmenukais patiesite plėvelę, aplinkos tvarkymo darbų kaip reikiant sumažės.
Dar viena idėja - alpinariumas kiemo kampe (čia užims mažiau vietos). Jei domina kiemo puošimas akmenimis, tačiau nežinote, kur gera kaina įsigyti kokybiškų, dailių akmenukų, pasižvalgykite po mūsų asortimentą. Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „puošyba“.
Patarimas: Visada atsižvelkite į aplinkos kontekstą ir kurkite harmoningą visumą, o ne atskirus elementus.
Šulinio apmūrijimas akmenimis
Jeigu šulinys iš betoninių žiedų atrodo nuobodžiai - galima apdailinti antžeminę šulinio dalį. Vienas geriausių šulinio apdailos būdų - dekoratyviai apmūryti jį akmenimis. Natūralių akmenų grožis paslėptų neišraiškingą pilką cokolio betoną. Dar geriau yra pradėti apmūrijimą, kai šulinio stulpai su velenu ir stogeliu dar nėra įrengti. Nors stulpai irgi netrukdo apmūryti cokolį. Kokius akmenis pasirinkti - skonio reikalas.
Lengviau mūryti iš vienodų dydžių ir formų akmenų, apie 10 cm skersmens. Bet kai kam gali patikti mūrinys iš skirtingų akmenų, kuriame kaitaliojasi maži ir dideli, apvalūs ir kampuoti.
- Iš pradžių po busimu mūriniu reikia paruošti pagrindą, drenuoti jį. Aplink šulinio betoninį žiedą iškasame 10-15 cm gylio griovelį. Jo plotis turėtų būti kiek platesnis už mūrinio storį (pvz., mūrinys - 10 cm storio, griovelis - 12-15 cm).
- Žvyrą padenkite ruberoido juosta, pagal mūrinio plotį, aplink šulinio žiedo. (Žr. pieš. Iš esmės šulinio cokolio apmūrijimas primena sieninių plytelių klojimą. Šiuo atveju akmenys skiediniu sumūrijami tarpusavyje bei su šulinio žiedo sienele.
- Rekomenduojamas plonas metalinis tinklelis, bet tiks ir sintetinis tinkavimo tinklas. Pakanka vieno sluoksnio. Pritvirtiname tinklelį aplink šulinio žiedo mūrvinėmis arba savisriegiais.
- Ruošiame skiedinį. Skiedinys paprastas, bet stipresnis - cemento 1:3 smėlio, arba 1:4.
- Prieš pradėdami apmūrijimą sudrėkinkite vandeniu šulinio žiedą su tinkleliu. Tai užtikrins patikimą šviežio skiedinio sukibimą su žiedo betonu.
- Netepkite iš karto visą skiedinį ant šulinio žiedo. Skiedinys greitai išdžius, jei į jį nespėsite įmūryti akmenų. Skiediniu užglaistykite tik pirmos mūrinio eilės plotelį - apie 50 cm ilgio ant ruberoido ir tiek pat ant žiedo sienelės su tinkleliu. Skiedinio storis 1-1,5 cm. Apačioje, ant ruberoido, po pirmą eilę galima ir 2 cm sluoksnį. Mūrijant pirmą eilę, joje stenkitės dėti didesnius ir stambesnius akmenis. Apatinėms, pirmoms mūrinio eilėms teks didesnis krūvis.
- Būtinai palikite siūles tarp sumūrytų akmenų. Tinkamiausia tradicinė siūlė - 1 cm. Siūlėmis sutvirtinkite akmenis tarpusavyje, net jeigu jie vėliau panorės “atšokti” nuo šulinio sienelės.
- Sumūriję pirmą, o paskui ir antrą eiles, padarykite 20-30 minučių pertrauką. Per šį laiką skiedinys siūlėse turės daugmaž sukietėti. Kitaip, mūrijant toliau sekančias viršutines eiles, jos įspaus į apatines eiles, nes skiedinis bus dar minkštas, nespėjęs pakankamai sukietėti.
- Po pertraukėlės apžiūrėkite pirmų dviejų eilių siūles. Pradėkite rievėti siūles. Tą galite padaryti rievikliu arba tiesiog pirštu, užsimovę storą guminę pirštinę. 0,5 cm siūlei rievėti tinka stora vinis. Akmenis mūrykite kaip plytas, persidengiant vienos eiles vertikalias siūles kitos eilės akmenimis. Kai akmenys apvalūs, atsiranda pernelyg laisvos siūlės su tuštumomis - jas užkimškite mažesniais akmenimis.
- Po pirmų dviejų eilių rievėjimo pradėkite sekančių eilių mūrijimą.
- Apmūrijus visą šulinį, nuplaukite ir nuvalykite skiedinio likučius nuo akmenų “fasadinės” pusės. Įgudę meistrai, norėdami sustiprinti mūrinį, kartais į horizontalias siūles įmūrija plieninę vielą, savotiškai armuodami konstrukciją. Jeigu yra noro ir laiko, aplink šulinio galima iškloti grindinį ir akmenų.
Japoniško stiliaus sodas
Japoniški sodai nėra panašūs kaip du vandens lašai. Jų dizainas priklauso nuo vietos ir paskirties. Sodas „kalva ir tvenkinys“ - pagrindinis stilius, nusižiūrėtas nuo kinų. Tai sodas su vandens telkiniu, už kurio matyti kalva (ar kalvos). Tvenkinys gali būti tikras, bet gali būti ir imitacija (grėbliu subanguotas smėlis). Toks sodas primena kalnuotą vietovę ir yra puošiamas kalnams būdinga augalija.
Šiuos sodus įkvėpė atviros, plokščios erdvės, plytinčios priešais šventyklas ar rūmus. Jie dažnai įrengiami „karesansui“ stiliumi. Toks sodas yra labai „zen“ (tinkantis apmąstymams) ir, apsodintas derančiais augalais, reprezentuoja jūros krantą.
Arbatos sode nėra šaltinių ir tvenkinių, bet vanduo čia irgi vaidina labai svarbų vaidmenį, nes sodo lankytojas atlieka apsivalymo ritualą nusiprausdamas, vandeniu iš „chozubaki“ dubens. Vanduo japoniškame sode turi gilią reikšmę. Nesustabdomai tekančio vandens vaizdas ir garsas mums primena apie negailestingą laiko tėkmę. Vandenį dažnai kerta tiltas. Jis, kaip ir takelis, simbolizuoja kelionę. Tiltas japoniškai yra „hashi“; šis žodis turi ir kitą reikšmę - kraštas. Tiltas simbolizuoja persikėlimą iš vieno pasaulio į kitą.
Nors japoniškame sode augalai nėra tokie svarbūs kaip akmenys, jų tikrai nevalia pamiršti. Akmenys reprezentuoja nekintamumą, o medžiai, krūmai ir daugiamečiai augalai padeda atspindėti besikeičiančius sezonus. Anksčiau augalai buvo naudojami tam, kad sukeltų poetines konotacijas ar pakoreguotų geomantinius neatitikimus, tačiau šiandien jie beveik nebeturi tokios reikšmės.
Kai Heian stilių užgožė Zen įtaka, daugiamečiai augalai ir žolė tapo nebe tokie svarbūs. Tradicijos sutrumpino augalų sąrašą, tačiau šių dienų Japonijos dizaineriai jį vėl ilgina. Labai svarbu pridurti, kad sodas puošiamas tik vietiniais augalais, nes egzotiški augalai rodo blogą skonį.
Nors paminėjus kai kuriuos medžius ir krūmus (pušis, bambukus, vyšnias, klevus) prieš mūsų akis iškart iškyla japoniškas sodas, turėtume suteikti sau laisvę sodinti augalus, kurie mums labiausiai patinka.
