Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Tačiau nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Migracijos departamente
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:
- Tokiu atveju duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
- Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.
Tai gali būti:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Gyvenamosios vietos deklaravimas seniūnijoje
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:
- Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Reikalingi dokumentai deklaruojant gyvenamąją vietą:
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas ir elektroniniu būdu.
Svarbi informacija nuomotojams
Advokatų kontoros „Wint“ teisininkė Vaiva Voverytė sako, kad nuomotojas neturėtų baimintis tokio prašymo, bet su sąlyga, jeigu patalpos nuomojamos legaliai, sudarant nuomos sutartį. Be to, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato atvejus, kai deklaravimo duomenis gali panaikinti ir pati deklaravimo įstaiga (seniūnija arba savivaldybė):
- panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
- atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas.
V.Voverytė pažymi, kad būsto savininkas gali vienašališkai išregistruoti asmenį iš patalpų, jei nuomininkas fiziškai nebegyvena patalpose, kuriose deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tačiau problemų gali kilti, jeigu nuomininkas piktybiškai neišsikrausto iš nuomojamų patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutarčiai - tada negalima ne tik jo išregistruoti, bet ir iškraustyti tampa sudėtinga.
Nemalonumų norintiems išvengti būstą nuomojantiems asmenims teisininkė V.Voverytė primena, kad svarbiausia yra su nuomininku sudaryti nuomos sutartį. „Nuomininkas negali remtis deklaruotos gyvenamosios vietos faktu ir savavališkai gyventi patalpose, jei nėra galiojančios nuomos sutarties, todėl tokia sutartis yra esminė priemonė apsisaugant nuo galimo nuomininko piktnaudžiavimo“, - sako teisininkė.
Jei nuomininkas pažeidžia nuomos sutartį ir neišsikrausto iš patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui, jo iškraustymas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu. Pasak V.Voverytės, jeigu savininkas imtųsi priemonių savarankiškai neįleisti nuomininko į būstą, pakeisdamas spynas, išnešdamas nuomininko daiktus ir t. t., nuomininkas gali apkaltinti nuomotoją savavaldžiavimu, o tai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
O štai nuomos sutartis tokį iškraustymą padaro civilizuotą ir daug sklandesnį: nuomotojui tampa ne tik lengviau iškraustyti nuomininką teisminiu keliu, bet ir reikalauti atlyginti visus nuostolius už laikotarpį, kurį patalpomis buvo naudojamasi neteisėtai.
Teisininkė taip pat primena, kad pirmą kartą gyvenamąją vietą Lietuvoje norintys deklaruoti užsienio piliečiai (šiuo atveju - trečiųjų šalių piliečiai) privalo turėti išduotą leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje.
Svarbu: Kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Kai kurios seniūnijos Kaune:
- Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
- Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.