Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. To paties straipsnio antroje dalyje nustatytas visiškas žalos atlyginimo principas. Tačiau nesant mechanizmo, kuris leistų atlyginti asmeniui padarytą žalą, minėtos LR CK nuostatos taptų deklaratyvios, o asmeniui padaryta žala liktų neatlyginta.
Todėl, kalbant apie žalą bei jos atlyginimą, būtina kalbėti apie teisinį mechanizmą, kuris užtikrina žalos atlyginimą, t.y. civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas į sutartinę ir deliktinę. Kaip rodo praktika, šis civilinės atsakomybės rūšių skirstymas turi ir praktinės reikšmės. Be to, ne visada lengva nustatyti, kokios atsakomybės rūšį, atlyginant asmeniui padarytą žalą, reikia taikyti.
Civilinės atsakomybės taikymas, nesvarbu ar deliktinės, ar sutartinės, galimas esant visoms keturioms sąlygoms (išskyrus tam tikras išimtis): žalai, kaltei, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Ne visada šios keturios atsakomybės sąlygos suprantamos tikrąja jų paskirties prasme. Ypatingai daug problemų kelia atsakomybės be kaltės instituto taikymas. Teismai ne visada teisingai suvokia šios sąlygos eliminavimą taikant civilinę atsakomybę.
Civilinės atsakomybės taikymo apimtį nusako priežastinis ryšys. Nuo pasirinktos priežastinio ryšio teorijos priklauso, ar asmuo bus atsakingas už padarytą žalą ir jam kils prievolė tą žalą atlyginti. LR CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu.
LR CK komentaro autoriai nuomone, toks įstatymų leidėjo pateiktas priežastinio ryšio apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad LR CK įtvirtina lanksčios priežastinio ryšio doktriną, kuri leidžia atsižvelgti teismui į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių.
Žala kaip ir jos atlyginimas nėra savitikslis dalykas, žalos atlyginimo paskirtis atsiskleidžia per funkcijas. Lietuvoje tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pateikia išvadas, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai kompensacinė.
Palyginus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į vakarų teisės doktriną, galima įžvelgti tam tikrų prieštaravimų bei neatitikimų Lietuvoje formuojamai nuostatai, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai - kompensacinė.
Civilinės atsakomybės sąlygos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.245 str. 1 d. pateikia civilinės atsakomybės definiciją: tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš šios įstatyminės definicijos galima daryti išvadą: tam, kad žala būtų atlyginta, reikalinga tam tikra normų sistema, tam tikras mechanizmas, kuris leistų atlyginti asmens patirtą žalą. Asmens patirtos žalos atlyginimas realizuojamas pritaikant asmeniui, padariusiam žalą, civilinę atsakomybę. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, asmuo padaręs žalą neturės pareigos, jos atlyginti. Kitaip tariant tai reiškia, kad asmuo neturi pareigos atlyginti žalos.
Žalą padariusio asmens civilinei atsakomybei būdingas dualizmas, t.y. jos skirstymas pagal atsiradimo pagrindą į sutartinę ir deliktinę. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus sutartį, o deliktinė padarius deliktą, t.y. atsakomybė, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Šias atsakomybės rūšis skiria skirtingi ieškinio senaties terminai, deliktinei galioja 3 metų senaties terminas, o sutartinei - bendras 10 metų senaties terminas. Taip pat, nevienodi atsakomybės nustatymo principai. Šalys gali reguliuoti atsakomybės apimtį arba visai jos netaikyti, o deliktinės atsakomybės atveju tokie susitarimai negalimi. Pažymėtina, kad skiriasi ir kaltė. Sutartinėje atsakomybėje ji preziumuojama LR CK 6.248 str. Kitas esminis momentas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad nepripažįstama civilinės atsakomybės rūšių konkurencija.
Tačiau kaip rodo praktika, tai padaryti ne visada lengva. Visų pirma, tai pasakytina apie ikisutartinius santykius. Ikisutartiniams santykiams dalyviams atsiranda tam tikros pareigos LR CK (6.163 - 6.165 str.), o jas pažeidus gali atsirasti žala. Tokiais atvejais kils klausimas, deliktinės ar sutartinės atsakomybės teisės normomis bus galima reikalauti žalos atlyginimo. Šis klausimas buvo nagrinėjamas tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT), tiek Europos Teisingumo Teismo bylose. LAT nuomone, jei būtų konstatuota, kad žala padaryta esant ikisutartiniams santykiams, tai sprendžiant civilinės atsakomybės rūšies, taikytinos žalos, padarytos esant ikisutartiniams santykiams, atlyginimo klausimą, kriterijumi reiktų laikyti požymį nusakantį, buvo ar nebuvo pažeistos bendrosios teisės normos taikomos visiems teisiniams santykiams.
Spręsdamas šį klausimą LAT neatsižvelgė į vieną kriterijų, t.y. kiek toli pažengusios derybos. Jei yra tam tikri rašytiniai susitarimai, įpareigojantys ikisutartiniai protokolai, nepaisant to, kad ir nutrūkusios derybos ir jos nebūtų baigiamos sutarties pasirašymu ir būtų pažeidžiama pareiga elgtis sąžiningai, ar pareiga nepiktnaudžiauti savo teise ir nedaryti žalos savo veiksmais kitam asmeniui, manytina, kad turėtų būti taikoma sutartinė, o ne deliktinė atsakomybė. Tai, kad esant ikisutartiniams santykiams žala atlyginama pagal sutartinės teisės normas, o ne pagal deliktinės pritaria Vokietijos teisės doktrina. Čia žinoma culpa in contrahento taisyklė. Doktrinoje dažnai naudojamas pavyzdys puikiai iliustruojantis šią taisyklę. Maisto prekių parduotuvės savininkas yra atsakingas, kad pirkėjas nepaslystų ant vaisių lapų, kurie mėtosi jo parduotuvėje ant žemės. Šią pareigą pardavėjas turi nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis su pirkėju. Taigi, jeigu pirkėjas paslystų ir susižeistų, pardavėjas atsakytų ne pagal deliktinės atsakomybės taisykles, o pagal sutartinės. Vokietijos teisės doktrina pabrėžia, kad esant ikisutartiniams santykiams ieškinys reiškiamas remiantis BGB (Vokietijos civilinis kodeksas) 280 str., kuris reguliuoja nuostolius atlyginimą dėl pareigos pažeidimo, t.y. žala atlyginama remiantis sutartinės atsakomybės nuostatomis.
Nepaisant šių dėl žalos padariusio asmens atsakomybės formos taikymo, esant ikisutartiniams santykiams bei kitų skirtumų, kurie egzistuoja tarp deliktinės ir sutartinės atsakomybės, vis dėlto jos taikymui, siekiant atlyginti asmeniui padarytą žalą, būdingi keturi elementai, t.y. žala, asmens padariusio žalą kaltė, neteisėti už žalą atsakingo asmens veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žalos samprata
Prieš pradedant nagrinėti žalos atlyginimo teorinius bei praktinius aspektus, būtina apibrėžti žalos sąvoką. Teisinėje literatūroje vartojamos materialinės, moralinės, turtinės, neturtinės žalos sąvokos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaro autoriais, žala - tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. turto sumažėjimas. Pasak V. Mizaro, žala - ne tik turto sumažėjimas, kurį nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, (sumažėjimas), bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t.y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Ši sąvoka iš esmės apibūdina turtinio pobūdžio žalą, kuri padaroma pažeidimu. Greta turtinės žalos vartojama ir materialinės žalos sąvoka. Tačiau vartojamos turtinės žalos sąvoka yra platesnė negu materialinės žalos. Turtinė žala apima ne tik poveikį nuosavybės teisės objektams, bet ir turtiniams santykiams apskritai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. garantuoja asmeniui teisę į žalos atlyginimą. Tačiau reikėtų sutikti su teisinėje literatūroje sutinkama pozicija, jog moralinės žalos vartojimo teisinėje erdvėje reikėtų vengti, nes "moralė" yra filosofijos kategorija. Ji, būdama viena iš žmogaus elgesio ir savikontrolės reguliatorių, reiškia visumą požiūrių į tai, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dora ir nedora.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ši neturtinės žalos definicija įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 str. 1 d. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala, t.y. ją patiria konkretus asmuo. Šiuo atveju ją įvertina Teismas. Atsižvelgiant į tai, ar asmens ekonominiai interesai, ar asmens neturtiniai interesai, žala skirstoma į turtinę ir neturtinę. Tačiau, nes ji nesiejama su padariniais, filosofų nuomone, teisės pažeidimas pats savaime yra žala. T. Hobbes teigė, kad įgyvendindamas savo teises, žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2000-06-16 apžvalgoje "Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo" žala suprantama kaip "neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui (vertybei), kuris pasireiškia jo ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu ar visišku praradimu". Tačiau tai neapima kitų turtinių (pvz. negauto pelno) ir neturtinių interesų, kuriems taip pat gali būti padaroma žala. Kitose LAT apžvalgose, 1997-01-16 "Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmeniui sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę" ir 1998-05-15 "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas" turtinės žalos sąvoka nepateikiama, nagrinėjamos tik sąlygos ir pagrindai, kurioms esant padaryta žala turi būti atlyginta.
Pasak profesoriaus V. Mikelėno, žalos sąvoka sutinkama ne tik teisės mokslo veikaluose, bet ir įstatymuose. Lietuvoje žalos sąvoka pateikiama ne tik teisės vadovėliuose, bet ir įstatyme. LR CK 6.249 straipsnyje apibrėžta žalos sąvoka. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėti veiksmai. Kitaip sakant žala yra laikoma tai, ką asmuo prarado patyręs kito subjekto neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad ne kiekvienos šalies įstatymuose įtvirtinta žalos sąvoka. Tačiau tai nereiškia, kad minėtas įstatymas nereglamentuoja pareigos atlyginti žalą.
Skolos senaties terminai ir išieškojimas
Nagrinėjant klausimą dėl skolos senaties terminų, svarbu atskirti baudų už važiavimą be bilieto viešajame transporte, teismo priteisto žalos atlyginimo ir kitų skolų terminus. Teismo priteistam žalos atlyginimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kaip ir daugeliui kitų skolų. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises kreipdamasis į teismą. Praleidus šį terminą, teisė kreiptis į teismą išnyksta.
Terminų požiūriu išieškojimas iš fizinio ir juridinio asmens nesiskiria. Išieškotojas, kas jis bebūtų, turi tas pačias pareigas (teises) - pirmiausia pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jei pateikia per 10 metų, antstolis pradeda išieškojimą. Nustatęs, kad nėra iš ko išieškoti, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Sužinojęs, kad skolininkas gavo turto, išieškotojas vėl kreipiasi, 10 metų senaties terminas pateikti dokumentą vykdymui šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Kiekvienąkart pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti senatis nutraukiama, todėl ir lieki skolingas visą gyvenimą. Taip pat svarbu paminėti, kad tėvų nesumokėtas skolas gali paveldėti vaikai.
Konkrečiu atveju, jei asmuo 2000 metais apvogė butą, buvo iškelta baudžiamoji byla, nuteistas kalėti, ir teismo priteistas žalos atlyginimas, tai iš antstolių gaus raginimus sumokėti net ir neturint turto ar nedirbant. Žalos atlyginimas nebus keičiamas į areštą, nes žala turi būti atlyginta nukentėjusiajam, o nukentėjusiajam naudos iš to, kad kaltasis asmuo pasėdės arešte, nebus. "Atsėdėti" galima už baudas valstybei. Byla gali būti laikoma ilgai ir tokius laiškus gaus dar ilgai, kol skolininkas įsidarbins, gaus kitų lėšų ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti.
Dažnai kyla klausimas, kas kiek laiko antstoliai patikrina informaciją apie skolininkus? Jei jokio turto nėra - paprastai kas metus. Tokių archyvų nėra. Nėra pagrindo nurašyti priteistą skolą. Taigi skola greičiausiai bus išieškota, nes asmuo anksčiau ar vėliau gaus kokių nors piniginių lėšų.
Svarbu žinoti, kad CPK yra nustatyta antstolių vykdymo tvarka. Senaties terminai taikomi tik teismo ir tik kitos šalies prašymu. Reikėtų nepamiršti, kada yra sustabdomas senaties termino skaičiavimas. Sąžiningi piliečiai nuo skolų nebėga į užsienį, dirba tik legaliai ir skolas dengia kaip įmanoma greičiau, nes tai ir yra sąžiningumas (nesvarbu, ar tai baudos ar skolos). Per 2 metus bet koks doras pilietis visas savo baudas net ir neskubėdamas turėtų susimokėti, todėl ne antstolio reikalas gaudyti besislapstančius krūmuose piliečius ir gainioti juos norint pritaikyti jiems senaties terminus. Neradau ne vieno straipsnio, numatančio antstolio PAREIGA kreiptis dėl kažkokio piliečio baudos panaikinimo. Sutikčiau, kad tai piliečio TEISĖ, bet ne antstolio PAREIGA.
Antstolių veikla ir išieškojimo procesas
Antstoliai vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą. Kai teismo sprendimu bus bauda panaikinta, antstolis tuo ir vadovausis. Antstolis netaiko senaties terminų ir neturi teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti vykdomąjį raštą. Antstolis taip pat nesivaudoja krūvomis jūsų bylų, jis vadovaujasi tik konkrečiu atveju priimtu teismo sprendimu, o ne visa teismų praktika, kuri neretai būna nevienoda ir prieštaraujanti.
Dėl pinigų lupimo, čia ne antstolis įkainius nustato. Pasiskaitykite, kokia tvarka jie nustatomi. Be to antstolis visada (yra tik kelios išimtys) siūlo sprendimą įvykdyti pačiam geranoriškai, ir tokiu atveju atlyginamos tik būtinos išlaidos, o ne antstolio atlyginimas ir kitos išlaidos. Tai kodėl jie lupikai? Tai gal žmonės nurodymų nevykdo?
Taip, antstolis turi visur kreiptis. Už kreipimusis sumoka skolininkas. Tarkime, kreipiasi visur ir nieko neranda. Kiek jūsų manymu protinga kartu kreiptis į tas pačias institucijas? Kas savaitę, kas mėnesį, kas du? O kas, jei skolininkas piktybiškai slepia pajamas, visa turtą surašo giminių vardu, o sau pasilieka tik skolas, įsipareigojimus ir legaliai niekur nedirba? Tai antstolis čia nesąžiningas?
Antstoliui bylas perduoda atitinkama institucija, atstovaujanti valstybę. Dažniausiai tai būna VMI. Baudos mokamos į VMI sąskaitą. Teismas išduoda vykdomąjį raštą, o VMI kreipiasi į antstolius. Ir tikrai VMI netikrina visų tūkstančių bylų ir neieško galimybių kiekvienam piliečiui užbaigti vykdomąją bylą. Kiekvienas pilietis pats turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o ne permesti jas kitiems asmenims. Neįsivaizduoju situacijos, kad VMI viena dieną atsibunda ir pradeda masiškai kreiptis į teismus, kad kažkokiems pažeidėjams panaikintų baudas. Koks jiems tikslas? Jie sumoka antstoliui, kad šis dirbtų savo darbą - t.y. išieškotų baudą. Kam reikalingas skundas, jei galima kreiptis dėl baudos panaikinimo?
Teismas tik išduoda vykdomąjį raštą pagal VMI prašymą. Viskas, čia teismo funkcijos ir baigiasi. Byla baigiama, padeda į archyvą ir pamirštama.
Ką daryti, jei antstolis neveikia efektyviai?
Jei antstolis nesilaiko procesinių veiksmų vykdymo jo terminų, tai jai niekas netrukdo pateikti skundą. Tačiau tai gali konstatuoti kaip minimum tas, kuris žino procesinių veiksmų vykdymo terminus.
Antstolis, nebūtų antstolis, jeigu negalėtų pasišilditi rankų per varžytines. Turėkite kantrybės, jeigu jau tiek išlaukėte, tai dar palaukite, nes tikrai tą namą jie parduos. Aišku, jeigu matysite, kad piktybiškai vengia Jūsų ir neatlieka savo pareigų, tai galite skusti jo veiksmus.
Be suinteresuotumo gauti atlygį, antstolis turi dar vieną suinteresuotumą, kurio gyventojai nemato, nežino, o kartais ir ignoruoja - įstatymo procedūrų ir tvarkų laikymasis. Norint konstatuoti atlieka ar neatlieka antstolis pareigas, reikia išmanyti vykdymo procesą. Kriterijus, kad išieškotoja negavo jai taip norimos pažymos, kuri reikalinga pateikti į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų išmokų fondą, nėra tinkamas.
Taigi, jei įmonė neturi turto, o Jums priteistas atlyginimas, svarbu suprasti civilinės atsakomybės ir skolos išieškojimo procesus. Būtina bendradarbiauti su antstoliais, tačiau taip pat žinoti savo teises ir galimybes skųsti jų veiksmus, jei jie yra neveiksmingi ar pažeidžia įstatymus.