Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi - per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių. Tad, jei planuojate parduoti nekilnojamąjį turtą, svarbu iš anksto įvertinti, ar atitinkate GPM lengvatų sąlygas, ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, turintis įtakos įvairiems teisiniams ir finansiniams aspektams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gyvenamosios vietos deklaravimo aspektus Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir nekilnojamojo turto sandorius.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) ir Nekilnojamojo Turto Pardavimas
GPM tarifas šiuo metu yra 15% - 20% nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. Tačiau yra numatytos išimtys ir lengvatos.
Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, namo ar žemės sklypo pardavimo pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu turtas buvo jūsų nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši lengvata taikoma tik tuo atveju, jei turtas buvo nuosavybėje už visą nurodytą 10 metų laikotarpį.
Jeigu gyvenamoji vieta parduodamame gyvenamajame būste buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau už pardavimą gautos lėšos per vienerius metus yra investuojamos į kito gyvenamojo būsto įsigijimą, kuriame taip pat deklaruojama gyvenamoji vieta, pajamos neapmokestinamos GPM.
Formalus Deklaravimas vs. Realybė
Iš besiformuojančios mokestinių ginčų praktikos matyti, kad norint pasinaudoti minėtomis GPM lengvatomis vien formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo fakto gali nepakakti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad tuo atveju, kai gyvenamosios vietos deklaravimas buvo tik formalus veiksmas, o realiai gyventojas neturėjo tikslų gyventi tame būste, mokesčių administratorius gali atmesti lengvatos taikymą.
Teismas pripažįsta, kad jei gyvenamasis būstas buvo įsigytas su tikslu greitai jį perparduoti, o ne gyventi, gyvenamosios vietos deklaravimas negali pagrįsti mokesčių lengvatos. Susiklosto įvairių gyvenimiškų situacijų, kai asmuo dėl tam tikrų priežasčių deklaruoja savo gyvenamąją vietą visai kitame būste nei iš tiesų gyvena. Toks asmuo, nors formaliai lengvatos sąlygų ir neatitinka, turi teisę ginti savo interesus, pasinaudodamas turinio viršenybės prieš formą principu.
Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Užsieniečiai, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikia šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai. Užsieniečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai tiesiogiai.
Užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas), priėmęs sprendimą išduoti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai.
Gyvenamosios vietos deklaravimas / The registration of location
Kiti Svarbūs Aspektai
- Asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kurių gyvenamoji vieta nesikeičia pasikeitus buto, pastato numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja.
- Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
- Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
- 4) asmenys, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam laikotarpiui pasibaigus.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimo #istatymas #infolex