Skaitytojui turbūt šmėsteli klausimas: kam reikėtų rašyti apie Vilniaus senamiesčio istorinius gatvių pavadinimus? Ar mažai apie tai pateikta medžiagos? Kam kelti jau gana pamirštus klausimus ir istoriją? Skaitytojui drąsiai galiu atsakyti - istorinis išprusimas ir istorijos klaidos, ypač pasaulyje, kuriame vyksta tiek daug konfliktų, aiškiai parodo, ką mes buvome praradę ir ką mes galime prarasti.
Vilniaus senamiesčio gatvių pavadinimai mažai išnagrinėti istoriniu, kalbiniu, geografiniu bei kultūros istorijos požiūriu. Tad šis straipsnis yra tik mažas žvilgsnis į Vilniaus senamiesčių gatvių pavadinimus.
„Senamiesčio regeneracijos reikalui, kad miesto branduolys turėtų istorišką foną, reikia visom senamiesčio gatvėm sugrąžinti istorinius jų vardus, o neturinčioms tokių vardų, parinkti tinkamus, istoriškai pagrįstus vardus. Šiame reikale būtina vadovautis istoriškumo principu, kurios svarbiausi kriterijais laikyti senumą (amžių) ir istorinę tikrovę.“ J. Jukštas, 1971 m.
Šiame straipsnyje pateiksiu Vilniaus senamiesčio gatvių pavadinimų pakeitimus sovietams okupavus Lietuvą. Mat sovietiniais metais gatvės, kaip mokslo objektas, didesnio dėmesio nesulaukė.
Dažniausiai pavadinimai būdavo suteikiami gatvėms, kuriose gyveno tam tikros tautybės ar įvairiais amatais besiverčiantys gyventojai. Taip pat dažnai Senamiesčio gatvių pavadinimai būdavo susiję su tam tikrais reiškiniais, pavyzdžiui, Paplavos gatvė buvo siejama su plovimu ar paplavomis.
O ar kas nors atsimena, kad Antokolskio gatvė, jau žinoma nuo XVII amžiaus, anksčiau vadinosi Žydovska? „Nes M. Antokolskis, XIX amžiaus žydų skulptorius, asmenybė miesto istorijai nėra reikšminga, kaip apskritai žydų tautybė, kurios nariai iš seno gyveno šioje gatvėje“ arba kad ir Arklių gatvei pavadinimas buvo duotas dėl šios gatvės gale buvusios arklių turgavietės.
Vilniaus miesto vykdomasis komitetas 1945-1956 m. laikotarpiu stengėsi uoliai keisti gatvių pavadinimus. 1945 m. gatvių pavadinimai buvo keičiami į tuometinei valdžiai palankius: pavyzdžiui Bonifratų gatvė buvo pervadinta į Valstiečių gatvę, Šv. Jurgio gatvė - Tilto gatvę, o Švento Pilypo gatvė - į Šermukšnių gatvę. Taip pat visiems žinoma Lukiškių aikštė paskelbta Tarybų.
Taip pat buvo keičiami net ir veikiančių turgaviečių pavadinimai: Kalvarijų turgus buvo pervadintas į Verkių, o Karmelitų aikštė ir turgus - Stoties.
Tačiau jau kitoms gatvėms buvo duoti sovietinių veikėjų vardai. Juos įamžinti nuspręsta, nes šie veikėjai „aktyviai prisidėjo prie Tarybų Lietuvos kūrimo“.
Taigi J. Basanavičiaus gatvė buvo pavadinta Stalino gatve, Kalvarijų gatvė - F. Dzeržinskio gatve, Šv. Ignoto gatvė - K. Giedrio gatve (K. Giedrys - revoliucionierius veikęs prieš Nepriklausomos Lietuvos valdžią), Jakšto gatvė buvo pervadinta Komunarų gatve penkių komunarų garbei.
Kadangi visose sovietų okupuotose šalyse buvo įamžinamas ir Lenino vardas, tad Vilnius taip pat nebuvo išimtis. Jau minėjau, kad 1945 metais Lukiškių aikštė buvo pervadinta Tarybų aikšte, o jau 1952 metų liepos mėnesį Tarybų aikštei buvo duotas Lenino aikštės pavadinimas.
1956 m. Vilniaus miesto sovietinė valdžia toliau keitė Vilniaus senamiesčio gatvių pavadinimus. Tačiau pastebima tendencija gatves pervadinti neutraliais pavadinimais ar net istorinių asmenybių vardais. Pavyzdžiui: Valstiečių gatvė buvo pervadinta į L. Stuoko-Gusevičiaus gatvę, buvusi L. Stuokos-Gucevičiaus tapo Universiteto gatve, Antokolskio gatvei buvo duotas Stiklių gatvės pavadinimas.
1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę naujai išrinkta Vilniaus miesto valdžia pradėjo rūpintis senųjų gatvių pavadinimų kaita. 1990 metų rugsėjo-spalio mėnesiais Vilniaus miesto tarybos prezidiumas, apsvarstęs Pavadinimų suteikimo komisijos pasiūlymus, grąžino: Lenino aikštei Lukiškių aikštės pavadinimą, K. Būgos gatvei - Šv, Stepono; revoliucionieriaus, kovotojo prieš nacius J. Vito gatvei - Šv. Kazimiero, Biržų gatvei - Karmelitų, Bokšto skersgatviui - Išganytojo, J. Janonio, revoliucionieriaus ir poeto vardu pavadintai, gatvei - Šventaragio, mažai žinomo revoliucionieriaus J. Pševalskio gatvei - A. Vivulskio gatvės pavadinimus.
1992 metais kovo ir balandžio mėnesiais miesto valdžia toliau Vilniaus senamiesčio gatvėms bei aikštėms grąžino nuo seno jiems priklausiusius pavadinimus: I Černiachovskio (sovietinio generolo) aikštės pavadinimas buvo pakeistas į Savivaldybės, Tilto skersgatvis buvo pavadintas Žygimanto Liauksmino gatve.
Taigi matome, kad sovietiniu metu padaryta istorinė neteisybė buvo atkurta Nepriklausomoje Lietuvoje. Vilniaus senamiesčio gatvės atgavo savo teisėtus pavadinimus, o šitas straipsnis yra tik mažytė kelionė po Vilniaus istorijos vingius. Informacijos yra daug, o kartu ir mažai, nes iki galo Vilniaus senamiesčio gatvių bei jų pavadinimų kaita dar neišnagrinėta.
L. Stuokos-Gucevičiaus Gatvė: Vieta, Alsuojanti Istorija
L. Stuokos-Gucevičiaus gatvė yra nedidelė, vos 220 metrų ilgio gatvelė pačiame Vilniaus centre. Šalia žaliuoja jaukus Odminių skveras, o kirtus pagrindinę judrią gatvę, atsidursite sostinės žymioje Katedros aikštėje, kur vyksta didžiausi miesto renginiai bei koncertai.
Investicijos į Butus Vilniaus Senamiestyje
Vilniaus butų rinka yra itin patraukli dėl nuolat augančios ekonomikos, didėjančio gyventojų skaičiaus ir gerai išvystytos infrastruktūros. Sostinė siūlo plačias investicijų galimybes tiek vietiniams, tiek užsienio pirkėjams.
Prestižiniai Vilniaus Rajonai
Štai keletas prestižinių Vilniaus rajonų, vertų investuotojų dėmesio:
| Rajonas | Trumpas apibūdinimas |
|---|---|
| Senamiestis | Istorinė miesto širdis su unikaliu architektūriniu paveldu, siaurų gatvelių labirintais ir prestižiniais butais. Čia gausu kavinių, restoranų ir kultūros objektų. |
| Užupis | Menininkų ir bohemos rajonas, garsėjantis savo nepriklausoma „Užupio respublika”. Čia vyrauja kūrybiška atmosfera, unikalūs meno projektai ir jaukios erdvės. |
| Žvėrynas | Žalias ir ramus rajonas netoli centro, žinomas dėl savo medinės architektūros ir prabangių gyvenamųjų namų. Puikiai tinka ieškantiems privatumo ir gamtos. |
| Antakalnis | Vienas seniausių ir prestižinių rajonų su daugybe parkų, istorinių pastatų ir diplomatinėmis atstovybėmis. Patogus susisiekimas su centru ir ramybė. |
Nauji Projektai Vilniuje
Šiuo metu Vilniuje vykdoma daug naujų projektų, siūlančių modernius ir patogius butus. Vienas iš tokių - „Bellini“ projektas, įsikūręs Vilniaus centro širdyje, Neries krantinėje, Žygimantų g. Visi butai turės balkonus, aukščiausios kokybės garsą izoliuojančius Schüco langus, išmanaus būsto sistemas.
Analizė rodo, kad sostinėje 2016-2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln.
Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8 proc., 2017 metų pirmąjį pusmetį - 1,1 proc., tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8 proc., o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2 proc.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) - už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.
Kiti brangūs pirkiniai 2019 metų pirmąjį pusmetį:
- Parduotas butas istoriniame name Literatų g.
- Parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g.
- Parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g.
Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų - naujos statybos projektuose.
Laurynas Gucevičius: Architektas, Įamžintas Gatvės Pavadinime
Daugiausiai istoriografijoje minimas visų laikų Lietuvos architektas - tai Laurynas Gucevičius (1753-1798). Laurynui Gucevičiui skirtos dvi monografijos, keli šimtai mokslinių ir populiarių straipsnių, jis nagrinėjamas mokyklinėse istorijos kurso programose, jam pastatyti du paminklai ir pakabintos kelios atminimo lentos, jo vardu pavadinta gatvė bei aikštė.
Veikiausiai šių statinių reikšmė Vilniaus ir visos šalies gyvenime ir lėmė architektui šlovę. Lauryno Gucevičiaus kuriama klasicistinė architektūra puikiai atitiko Apšvietos epochos idealus, asocijavosi su visuotine piliečių lygybės idėja.
Antikinės šventyklos kompozicija paremta L. Gucevičiaus Rotušė buvo viena novatoriškiausių visuomeninės paskirties pastato architektūrinių interpretacijų XVIII a. L. Gucevičiaus kūriniai darė stiprų poveikį daugeliui klasicizmo architektų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. „Gucevičiaus stilius“ ypač išpopuliarėjo XIX a. I p., o jo projektuotos Vilniaus katedros fasado kompozicija buvo pakartota dešimtyje bažnyčių (Eišiškių, Mielagėnų, Nedingės, Onuškio, Taujėnų ir kt.).
Iki šiol L. XIX a., Lietuvai patekus į Rusijos imperiją, Vilniaus katedra ir Rotušė buvo vieninteliai funkcionuojantys senosios valstybės objektai, jų vaizdas imtas naudoti kaip miesto ir valstybės simbolis. XX amžiuje L. L. Gucevičiaus susilaukė šlovės jau tarp amžininkų.
Per savo trumpą gyvenimą jis pasiekė aukščiausių profesinių aukštumų ir gavo garbingiausius užsakymus Vilniuje ir to meto valstybėje. Kilęs iš valstiečių šeimos L. Gucevičius pasirinko dvasininko kelią ir mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. Vilniaus universitete jis studijavo matematiką ir architektūrą. Ignoto Jokūbo Masalskio iniciatyva L.
Puikiai išsilavinusiam jaunam architektui dukart buvo siūloma garbinga katedros vadovo vieta Krokuvos akademijoje, bet L. Grįžusiam L. Gucevičiui I. J. Globėjo užtarimu jam patikėti svarbiausi užsakymai - Vilniaus rotušės ir Katedros rekonstrukcija. Už Vilniaus katedros rekonstrukcijos projektą architektas sulaukė valdovo apdovanojimų, o 1789 m. L.
Pažymėtina ir aktyvi L. Gucevičiaus pozicija, ginant 1791 m. gegužės 3-iosios konstituciją, kai jis 1794 m. Nepriklausomoje Lietuvoje L. Siekiančio mokslo „baudžiauninko sūnaus“ įvaizdis buvo patrauklus ir sovietmečiu, todėl L. Gucevičiaus vardas buvo mielai populiarinamas.
Tačiau L. Gucevičiaus architektūriniai nuopelnai neabejotini. Jis sukūrė originalius, europinio lygio statinius. Ne veltui 2000 m.
Po gimdymo neramina kūno pokyčiai? Atsako gydytojas dr. Ernest Zacharevskij I GANDRO LIZDAS
tags: #butas #guceviciaus #kina