Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Notaro Patvirtinimas Lietuvoje

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, leidžiantis valstybei sekti gyventojų judėjimą ir užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip notaras gali padėti užtikrinti teisingą ir sklandų deklaravimo procesą, taip pat išnagrinėsime kitus notarinius veiksmus, susijusius su įvairiais gyvenimo atvejais.

Lietuvos regionų žemėlapis

Notaro Funkcijos ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Nors notaras tiesiogiai nedeklaruoja gyvenamosios vietos, jis atlieka svarbų vaidmenį patvirtinant dokumentus, reikalingus deklaravimui. Pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos savininko sutikimas, kad asmuo apsigyventų jam priklausančioje patalpoje, gali būti patvirtintas notaro. Tai ypač svarbu, kai savininkas negali asmeniškai dalyvauti deklaravimo procese.

Pagal Lietuvos Respublikos Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Įstatymą, gyvenamąją vietą gali deklaruoti:

• Eil. asmenys, deklaruojantys savo gyvenamąją vietą;
• Nepilnamečių asmenų tėvai (įtėviai), arba vienas iš jų. Jei nepilnamečio asmens tėvai (įtėviai) išsituokę - tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), ar globėjas (rūpintojas), arba kitas teisėtas nepilnamečio atstovas;
• Nepilnamečiai asmenys, įgiję visišką civilinį veiksnumą;
• Nepilnamečiai asmenys, kuriems sukako 16 metų, jei šie negyvena kartu su tėvais (įtėviais) ar globėjais (rūpintojais), arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
• Asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas (toliau - socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaiga), atstovas.

Dokumentai, reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą:

• Deklaracija (pildoma pakeitus gyvenamąją vietą, atvykus gyventi į Lietuvą, išvykstant ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, gimus naujagimiui);
• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• Vaikų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (jei deklaruojama nepilnamečių gyvenamoji vieta);
• Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantys dokumentai (jei deklaruoja globėjas ar atstovas);
• Dokumentai, patvirtinantys nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą;
• Atskiras gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių sutikimas (jei savininko sutikimo nėra deklaracijoje).

Gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens sutikimas ar sutikimas deklaracijoje turi būti patvirtintas:

• notaro;
• seniūno;
• konsulinės įstaigos pareigūno arba užsienio valstybės notaro (jeigu deklaracijos pateikimo metu gyvenamosios patalpos savininkas laikinai gyvena užsienyje). Užsienio valstybės notaro patvirtintas gyvenamosios patalpos savininko sutikimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma (Apostille);
• kitų asmenų, kuriems įstatymų suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus;
• juridinio asmens vadovo, jei gyvenamosios patalpos savininkas - juridinis asmuo.

Kiti Notariniai Veiksmai

Be gyvenamosios vietos deklaravimo, notaras atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų:

Sandorių tvirtinimas

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo bylos

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties.

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuosavybės teisės liudijimai

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Dokumentų nuorašų ir išrašų tvirtinimas

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui. Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Parašo dokumentuose tikrumo liudijimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Fizinių asmenų buvimo vietos patvirtinimas

Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.

Testamentų saugojimas

Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.

Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.

Pareiškimų perdavimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.

Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu.

Jūrinių protestų priėmimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.

Vekselių ir čekių protestavimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras įformina tokius įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus: 1) protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį; 2) protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje; 3) protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį; 4) protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą. Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį (Taisyklių 29 punktas). Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo (pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse nurodytą formą) egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.

Vykdomųjų įrašų atlikimas

Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.

Notaras vykdomąjį įrašą atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kartu su prašymu notarui turi būti pateikiamas sandoris, iš kurio atsirado piniginė prievolė (Tvarkos aprašo 5 punktas). Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkui siūloma įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (Tvarkos aprašo 11 punktas).

Juridinių asmenų duomenų tvirtinimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus (Juridinių asmenų registrų nuostatų 48 punktas).

Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties tvirtinimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).

Dokumentų legalizavimas ir tvirtinimas pažyma (Apostille)

Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.

1961 m. spalio 5 d. buvo priimta Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau - Hagos konvencija).

Kiti notariniai veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Adreso Tikslumo Svarba

Deklaruojant gyvenamąją vietą, svarbu nurodyti tikslų adresą, atitinkantį visas sudedamąsias dalis. Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B. Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.

Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis. Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Pastatų Registravimas

Norint įregistruoti nesudėtinguosius gyvenamuosius pastatus, kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas. Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.). Kitų (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.

Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.

Seniūnijų Kontaktai Pasvalio Rajone

Pasvalio rajono seniūnijų kontaktai:

• Pasvalio miesto seniūnija: Vilniaus g. (8 451) 34 425, el. p.
• Pasvalio apylinkių seniūnija: Vilniaus g. (8 451) 34 314, el. p.
• Joniškėlio miesto seniūnija: Vytauto g. (8 451) 38 245, el.
• Joniškėlio apylinkių seniūnija: Vytauto g. (8 451) 38 369, el. p.
• Daujėnų seniūnija: Stoties g. (8 451) 48 116, el. p.
• Krinčino seniūnija: Žalgirio g. (8 451) 44 189, el. p.
• Pušaloto seniūnija: Joniškėlio g. (8 451) 46 667, el. p.
• Saločių seniūnija: Vytauto g. (8 451) 40 435, el. p.
• Vaškų seniūnija: Kultūros g. (8 451) 41 133, el. p.

Šis straipsnis apžvelgė svarbiausius aspektus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu ir notaro vaidmeniu šiame procese. Tikimės, kad ši informacija padės jums geriau suprasti savo teises ir pareigas, taip pat užtikrins sklandų bendravimą su notarais ir kitomis institucijomis.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #notaru