Žemės sklypo ribų nustatymo tvarka Lietuvoje

Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, teisė į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimą. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių.

Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė. Siekiant greitumo ir paprastumo, juose sklypo ribos buvo nustatomos tik apytikriai, todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni teisės aktų tvarkymo variantai. Žemės sklypų matavimo srityje taip atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudodavosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas.

Vakaruose teisės doktrinoje yra įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą. Ne išimtis yra ir žemė. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas.

Ginčytinas sklypo ribas ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas ir į faktiaikai valdomo sklypo ribas. Šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Šios normos platesnis įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa. Jeigu ašalis sąžiningumas, būtų galima ribas nustatyti pagal faktinį valdymą.

Šis straipsnis analizuoja įstatymus ir esamą teisinę praktiką, išnagrinėja galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą. Iškeltiems uždaviniams įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrina, teismų praktika, bei įstatyminiais šaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūra. Šios mokslinės doktrinos lietuvių kalba beveik nėra. Kalbama apie žemės sklypo ribų nustatymą pagal faktinį valdymą. Remiantis šios teisės normos, ir analogijos principu daromos loginės išvados, kaip turėtų būti sprendžiamas išsikeltas teisinis klausimas. Užsienio ašalis literatūra šiuo klausimu yra gausesnė.

Įdomūs požiūriai rasti ir Ispanijos, Didžiosios Britanijos literatūroje. Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė į žemę yra labai sena teisės ašaka, daug informacijos suteikia ir teisės istorijos analizė. Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta. Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų ašalis žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma ašia tema.

Tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neiašplėtotas. Kita vertus tai rodo, darbo temos aktualumą, teisinės problemos buvimą. Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai.

Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant įstatymus kasdienybėje, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoka.

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio žemės reikšmės:

1. planeta kurioje mes gyvename
2. minkštas planetos paviršinis sluoksnis: tą sluoksnį sudaranti medžiaga
3. ariamas paviršius
4. sausuma
5. šalis, kraštas
6. dirva
7. dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas
8. dugnas

Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis. Tai sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir kūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų kūkyje ir teritorinė bazė kitoms kūkio ašakoms plėtoti, gyvenamasis vietovis, infrastruktūros sistemos elementams iaždėstyti. Matyti, kad įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos.

Galbūt dėl to ašiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose ašaltiniuose. Užsienio literatūra ašiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė. Coke (1552-1634) yra pasakęs: "Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima būtų priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes". Matyti, jog užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką.

Tai virš žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata ašiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos. Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka teisės daikts neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Šia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės. Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis sklypas apibrėžiamas kaip:

1. žemės gabalas

Kitame ašaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka. Iš pastarsis ašaltinis matyti, kad Lietuvos įstatymuose teikiama didelę reikšmę žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Šiau nedetalizuojam kaip tos ribos turėtų būti nustatomos.

Šiau minėtas sąvokas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio riba apibrėžimą:

1. erdvės ar laiko skiriamoji siena
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis

Išsiaiškinome darbe vartojamos sąvokos duomenis. Šios sąvokos, jos vartojimo ir aiaškinimo ribas teisėje. Šios žemės sklypo ribos sąvokos. Tai: "riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiaikai pažymėta žemės sklypo plane". Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatymas, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamą ašią sąvoką.

Išsiaiaškinę žemės sklypo ribos sąvoką galime pereiti prie įstatymų, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą. Šias problemas. Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiaškia ta sąvoka. Šiau nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra ašia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako ašiuo klausimu.

Reikėtų paminėti CK 4.45 str. Ginčytinas sklypo ribas ir jos nėra aiaškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiaikai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šis aktas labai svarbus ašiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu. Ginčytinas sklypo ribas ir kai jos nėra aiaškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiaikai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės.

Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose ašalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiaša, nebent ašalis susitarimai prieaštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų jos gali būti nustatomos pagal ašalis susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieaštaravimų konkretiems įstatymams. Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitus įrodymus" sąvokai.

Aiaškinama, kad byloje, dėl žemės sklypo ribų teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiaškinant "kitus įrodymus" nustatant žemės sklypo ribas sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsningumai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiaiku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos iašnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Šiau minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi būti neaiaškios iaš esamų dokumentų. Ginčytinos sklypo ribos ir jos nėra aiškios iaš esamų dokumentų. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. reguliuoja visiaikai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. ginčytinos sklypo ribas ir jos nėra aiaškios iaš esamų dokumentų. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. įtakos ir žemės sklypo riboms, galima pasitelkti ašį Civilinio kodekso straipsnį. Kas, kokie dokumentai yra minimi ir t. t.

Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Taip pat sakoma, kad "kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma js viduriu". Panaašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad "žemės sklypo riba prie upelis ir griovis, nepriskirts valstybiniam vandens fondrui, nustatoma upelio ar griovio viduriu." Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad ašiame klausime labai svarbus ir praktiaškumo, patogumo kriterijus.

Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iaš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems ašioje srityje dirbantiems specialistams. Šiau iaš kitos pusės iaš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas. Aiai dėl individualis namų sklypų ribų nustatymo. Svarbiausia nagrinėti ašiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų ašiandieniniame Lietuvos gyvenime. Šiau, kaip pastebi E. Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Aiais dėl žemės sklypo ribų. Šio riba priklausė kaimyninis sklypų savininkams pusiau. Aiai, kildavo dėl ašios ribos, buvo sprendžiami būtent ašio skundo pagrindu. Matome, kad panaašaus sklypo ribų reglamentavimo požymis yra ir dabartiniuose įstatymuose.

Žemės sklypo ribų reglamentavimą rastume ir dar senesniuose teisės ašaltiniuose. Žymesnis tarp js būtų XII lentelis įstatymas. "Kad būtų paliktas laisvas 5 pėds ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina ašį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos". Pastarasis pavyzdys skiriasi nuo ašiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo. Šius į gretimų sklypų. Šiame įstatyme labiau kalbama apie statinis statymą ant žemės sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėns teisė, tiek XII lentelis įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribų. Šiuojami tie laisvi tarpai. Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas.

Šios. Šiau iaš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymą pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą. Šis atskirą priklausomybę nuosavybės teisę į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms iašmatuoti yra sukurta nemažai tikslis prietaisų ir metodologijų, įstatymuose ašie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje iašaiaškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Šiuose žemės sklypų ribų klausimus, yra gana daug neaiaškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas ašis skyrius.

Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojams žodžių analizė. Šiau js gerai nežinant gali kilti sunkumų taikant ar aiaškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.

1. Išiavims griežtumas
2. smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį
3. Išiavimus, toks, koks numatytas
4. turintis griežtai apibrėžtą reikšmę, apibrėžtas, nedviprasmiaškas
5. taiklus

Šia beveik visos pateiktos reikšmės yra susiję su raašomo darbo tema. Jos atskleidžia, apibrėžia analizuojamo teisinio klausimo reguliacinį laiką. Šiau minėto CK 4.45 str. 1d tekstą. Šios žodžio tikslus reikšmę. O raašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus. Šias prieašingą nei žodyne apibrėžtos reikšmės. "Penkiakalbiame aiaškinamajame metrologijos termins žodyne" randame ir viso žodžio netikslumas paaiaškinimą.

Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiaškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Šis asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Iašiaiaškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės iaš kur jie atsiranda. Šis teisės akts, reikalavims žemės sklypo ribų nustatymams, t. y. šioje teisės normoje. Išiavimo, klaidas galima lengviau iašieškoti atlyg...

Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2016 m. spręsdama ieškovės R. J. ieškinio atsakovams V. U., A. U., G. T., E. D., G. CK 4.45 str. nustato, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas. T.y. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė nėra žemės sklypo savininkė, o planas, pagal kurį reikalauja nustatyti sklypo ribas, buvo parengtas ieškovei siekiant pirkti iš valstybės naudojamą žemės sklypą. T.y. šiuo ieškiniu ieškovė ne gina savo nuosavybės teisę (nes tokios neturi) į žemės sklypą, o siekia, kad jai būtų suformuotas parduotinas valstybinės žemės sklypas pagal jos pageidaujamas ribas ir pageidaujamo ploto. Privatizuojamų žemės sklypų formavimas yra vienas yra žemės reformos proceso etapų. Žemės reformą vykdo valstybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, o ne teismas.

Lietuvos administracinis suskirstymas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p.

Apibendrinant, žemės sklypo ribų nustatymo tvarka yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, tačiau ginčų atveju, galutinį sprendimą priima teismas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, faktinį valdymą ir kitus įrodymus. Svarbu paminėti, kad faktinis valdymas gali turėti įtakos nustatant ribas, ypač kai dokumentuose yra netikslumų.

tags: #gincytinu #sklypo #ribu #nustatymas