Mingės Sodybos Apžvalga Nemuno Deltoje: Poilsis ir Šventės Gamtos Apsuptyje

Mingės sodyba įsikūrusi vienoje gražiausių Lietuvos vietovių - Nemuno deltos regioninio parko apsuptyje, autentiškame Mingės kaime, Šilutės rajone. Sodyba yra 3-jų namų kompleksas: banketinės salės namas, svečių namas, pirties namas. Ieškote vietos ypatingai šventei ar jaukiam pabėgimui į gamtą? Mingės sodyba - puiki vieta tiek ramiam poilsiui, tiek įvairiems renginiams.

Sodybos Kompleksas

Sodybos kompleksą sudaro trys atskiri namai, esantys vos keli metrai nuo Minijos upės kranto:

• Banketinės salės namas
• Svečių namas
• Pirties namas

Banketinės Salės Namas

Erdvėje ir skoningai įrengtoje pobūvių salėje galima rengti šventes iki 60 svečių. Erdvioje salėje telpa iki 60 svečių, yra profesionali virtuvė. Galime pasirūpinti jūsų šventės maitinimu arba suteikti visus reikalingus indus ir įrankius: lėkštes, taures, staltieses, gėlių vazas ir kt. Banketinės salės name yra 23 miegamos vietos (kambariai po 2 - 5 miegamas vietas, WC ir dušas bendro naudojimo), banketinė salė - 60 vietų, profesionali virtuvė (duodame lėkštes, taures, stalo įrankius, vazas gėlėms), baras su alaus pilstymo įranga. Šašlykinė.

Antrajame aukšte įrengtos 26 miegamos vietos - kambariuose po 2-5 lovas. Tualetai ir dušai - bendro naudojimo.

Svečių Namas

Svečių namas - jaukus ir erdvus, su terasa ir kiemeliu, kuriame jūsų lauks lauko kubilas. Čia rasite 27 miegamas vietas, bendrą erdvę pasisėdėjimui bei virtuvėlę su visais reikiamais indais ir įrankiais.

Pirties Namas

Pirties namas - kompaktiškas ir puikiai tinkantis ramiam poilsiui. Jame yra 4 miegamos vietos, bendra poilsio zona ir mini virtuvėlė.

Šventės Mingės Sodyboje

Mingės sodyboje kviečiame švęsti įvairias šventes: gimtadienius, jubiliejus, krikštynas, įmonės šventes ir pan.

Nemuno Deltos Regioninis Parkas

Mingės sodyba įsikūrusi Nemuno deltos regioniniame parke - Mingės kaime (adresas Upaičio g. 42, Mingės kaimas). Siekiant išsaugoti Nemuno deltos regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes 1992 m. įsteigtas Nemuno deltos regioninis parkas, kurio kraštovaizdis itin turtingas. Nemuno deltos regioniniame parke saugomas Nemuno deltos kraštovaizdis.

Parko teritorija apima seklias Kuršių marių įlankas, ištisą Nemuno deltos upių ir upelių sistemą, senvaginius ežerus (žiogius), Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamas pievas, didžiausią regione polderių sistemą, Aukštumalos aukštapelkę ir kitas pelkes, didžiausią Lietuvoje Rusnės salą (plotas - 46 km) bei Ventės rago pusiasalį.

Unikalus didžiausios Lietuvos upės (Nemuno) deltos kraštovaizdis su protakų, senvaginių ežerų sistema. Savitas Krokų lankos ežeras, Kniaupo įlanka, deltos atšakos, Rusnės sala su žemiausia šalyje vieta, natūralios Nemuno žemupio užliejamos peivos.

Čia yra didžiausia globaliai nykstančių meldinių nendrinukių populiacija, Aukštumalos pelkė - pelkėtyros mokslo lopšys. Tai svarbi teritorija paukščių migracijos kelyje. Sukurta unikali polderių sistema, unikalus ir kultūros paveldas: lietuviškoji Venecija - Minijos kaimas, Ventės, Uostadvario švyturiai, Skirvytėlės kaimas, Rusnės miestelis.

Nemuno deltos regioninis parkas yra Didžiosios Nemuno deltos (Rusnė-Gilija) šiaurrytinėje zonoje ir atstovauja Mažosios Lietuvos etnokultūriniam regionui. Nemuno deltos regioninis parkas įtrauktas į Ramsaro konvencijos saugomų teritorijų sąrašus.

Augalija ir Gyvūnija

Nemuno delta bei ją supančios teritorijos išsiskiria itin didele buveinių bei floros ir faunos įvairove. Bendras augalų rūšių skaičius - 680, iš jų 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 750.

Regioniniame parke užregistruota daugiau nei 600 žiedinių augalų rūšių, tarp kurių yra 25 retos ir nykstančios rūšys, įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Nemuno deltoje aptikta itin reta Lietuvoje, išnykstanti vandeninė plaumuonė. Itin vertingos deltą supančiose šlapiose pievose bei deltos smiltpievėse augančios rūšys, sutinkamos tik Pamario regione: druskinis vikšris, pajūrinis sotvaras, pajūrinė narytžolė ir kitos. Deltoje išskirta daugiau nei 20 europinės svarbos buveinių tipų (upių žiotys, dumblingos upių pakrantės, lagūnos, smiltpievės, sezoninių potvynių metu užliejamos pievos ir miškai, pelkėti lapuočių miškai, aukštapelkės, tarpinės pelkės ir kt.).

Žinduolių - 49, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių - 307, iš jų 62 saugomos Europos Bendrijos, 67 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų - 48, iš jų 9 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių - 16, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tarp daugybės deltoje gyvenančių bestuburių rūšių aptikta retų moliuskų bei vabzdžių rūšių, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą (ovalioji geldutė, didysis karališkasis laumžirgis, žaliasis laumžirgis, geltonkojis žirgelis, šarvuotoji skėtė, žalvarinis puošniažygis, palinis žvitražygis, machaonas, kraujalakinis melsvys, pievinis satyriukas ir kt.).

Nemuno deltos vandenyse aptinkama apie 50 žuvų rūšių. Nemuno deltoje bei gretimoje Kuršių marių dalyje gyvena kelios retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvų rūšys: jūrinė nėgė, lašiša ir vijūnas. Nemuno deltos vandenyse aptinkamos ir kelios retos Europoje žuvų rūšys: upinė nėgė ir mažoji nėgė, salatis, ožka, kartuolė, perpelė ir šamas. Pro Nemuno žemupį driekiasi svarbiausias Lietuvoje daugelio praeivių žuvų rūšių (nėgės, lašišos, šlakio, žiobrio, vėgėlės, stintos ir kt.) migracinis kelias. Deltoje neršia stintelės, stintos, šamai, perpelės. Į deltos senvages ir žiogius, ežerus su potvynio vandenimis įplaukusios neršia lydekos, starkiai, karšiai, kuojos. Nemuno delta nuo seno garsėjo kaip žvejų kraštas. Tai - viena žuvingiausių vietų Baltijos regione. Mėgėjiška žvejyba Nemuno deltos regioniniame parke leidžiama laikantis mėgėjiškos žvejybos taisyklių. Neršto metu galima žvejoti tik stintą, migruojančią iš Kuršių marių į upes. Poledinė stintų žvejyba Kuršių mariose itin populiari ir kasmet sutraukia tūkstančius žvejų mėgėjų.

Deltos pelkėse ir vandenyse aptinkama įvairių rūšių varliagyvių ir roplių, tarp kurių yra ir retos bei saugomos Lietuvoje raudonpilvė kūmutė bei nendrinė rupūžė. Daugelyje deltos vietovių galima pamatyti paprastąjį žaltį, o raistuose dažnos paprastosios angys, žmonių paprastai vadinamos gyvate marguole.

Nemuno deltos regioniniame parke aptikta 50 žinduolių rūšių, iš kurių 14 rūšių įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Šioje teritorijoje aptiktos kelios retos Europoje šikšnosparnių rūšys, miškuose gyvena beržinės sicistos ir šermuonėliai, o upeliuose ir ežeruose - ūdros. Daugelyje deltos vietovių galima pamatyti čia itin gausių bebrų trobeles. Deltos miškai ir pelkės yra svarbiausia briedžių prieglauda Lietuvos Pamario krašte. Visoje Nemuno deltoje, įskaitant ir Rusijai priklausančią deltos dalį, gyvena kelios vilkų šeimos.

Tačiau labiausiai Nemuno delta išgarsėjo kaip paukščių karalija. Nemuno deltoje aptikta daugiau nei 300 paukščių rūšių. Čia peri apie 180 paukščių rūšių. Deltoje ir ją supančiose apsemiamose lankose, pelkėse ir drėgnuose miškuose yra svarbiausios Lietuvoje daugelio retų ir nykstančių paukščių rūšių perimvietės. Nemuno deltos regioniniame parke perinčios 58 paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 54 rūšys yra įtrauktos į Europos Sąjungos šalyse labiausiai saugomų paukščių sąrašą. Šioje unikalioje gamtinėje teritorijoje peri globaliai nykstančios vandens ir pelkių paukščių rūšys - stulgys ir meldinė nendrinukė, perėjimo metu aptikta rudė. Kasmet kovo - balandžio mėnesiais ten susitelkia iki 4000 Europos tundrose perinčių gulbių giesmininkių, kurių skardų „trimitavimą“ galima girdėti daugelyje deltos vietų. Deltą supančiose šlapiose lankose yra vienos svarbiausių Europoje baltakakčių ir pilkųjų žąsų poilsio vietos. Didelių pavasario potvynių metu ten galima stebėti didžiulius baltakakčių žąsų būrius, apsistojus pakeliui į perimvietes arktikos tundrose, kuriuose suskaičiuota iki 100000 paukščių. Pastaraisiais metais ten stebėti labai dideli pempių (iki 11000 paukščių), gaidukų (iki 8000), juodkrūčių bėgikų (iki 500) ir kitų sėjikinių paukščių būriai.

Vasaros pabaigoje (liepos - rugpjūčio mėnesiais) deltoje galima stebėti juodųjų žuvėdrų būrius. Tai - vienintelė vieta Lietuvoje, kur kasmet telkiasi iki 15000 šių retų Europoje paukščių.

Nemuno deltoje yra vienos svarbiausių Europoje migruojančių rudagalvių ir kuoduotųjų ančių poilsio vietos. Pastaraisiais metais rudeninės migracijos metu ten stebėta apie 40000 rudagalvių ančių ir iki 50000 - kuoduotųjų ančių.

1993 m. Nemuno deltos regioninis parkas pagal Ramsaro konvencijos kriterijus pripažintas tarptautinės svarbos teritorija migruojantiems paukščiams, o 2004 m. parke įsteigta Europos Sąjungos „Natura 2000“ tinklo (apimančio ES saugomas gamtines vietoves) teritorija.

Nemuno deltos regioniniame parke vykdoma didžiausia Jungtinių Tautų Aplinkos Programos ir kitų tarptautinių aplinkosauginių organizacijų vandens paukščių bei jų svarbiausių buveinių apsaugos programa „Sparnai virš vandenų“. Programos tikslas - svarbiausių migruojančių vandens paukščių žiemaviečių bei poilsio vietų visame migraciniame kelyje Vakarų Palearktikoje (tarp jų ir Nemuno deltoje) išsaugojimas.

Pavasarį didžiulių migruojančių vandens paukščių būriai sutraukia stebėjimo mėgėjus. Didžiausias migruojančių gulbių, žąsų ir ančių būrius Nemuno deltoje kovo - balandžio mėnesiais galima stebėti potvynių užlietose pievose Rupkalvių ir Žalgirių ornitologiniuose draustiniuose (ties keliu Šilutė - Rusnė), Sausgalvių ornitologiniame draustinyje (prie Sausgalvių kaimo), Rusnės salos pietinėje dalyje, Minijos senvagės botaniniame - zoologiniame draustinyje bei kitose deltos vietovėse.

Rugpjūčio - spalio mėnesiais didelius migruojančių vandens paukščių būrius gali stebėti Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, iš regyklų ir apžvalgos bokštų, įrengtų paukščių stebėtojams prie Krokų Lankos ežero, Ventės Rage ir Rusnės saloje, bei Aukštumalos ir Pakalnės pažintiniuose takuose. Tačiau didžiausią sparnuočių įvairovę galima pamatyti plaukiant laivu ties Kniaupo įlanka ir Krokų Lankos ežeru bei ties Atmatos upės žiotimis susiformavusiose smėlio salelėse.

Spalio mėnesį paukščių stebėtojai kviečiami į kasmet Pamario krašte rengiamas išskrendančių paukščių palydėtuvės bei į tradicinį „Paukščių ralį“ (paukščių stebėjimo varžybos mėgėjams ir profesionalams).

Su paukščių migracija lankytojai kviečiami susipažinti Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus Ventės Rago ornitologinėje stotyje. Ornitologinėje stotyje įrengtas nedidelis muziejus, kuriame galima susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir unikaliu Nemuno deltos sparnuočių pasauliu. Ventės Ragas - itin svarbi vieta migruojantiems paukščiams. Kai kada per Ventės Ragą per dieną praskrenda iki 300000 paukščių. 1929 m. prof. T. Ivanauskas įsteigė Ventės Rago paukščių žiedavimo stotį. Ši stotis - viena seniausių pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais ornitologinėje stotyje įrengtos didžiausios pasaulyje paukščių gaudyklės (jų plotis - 60 m, aukštis - 25 m) bei modernios „zigzaginės“ gaudyklės. Šių gaudyklių autorius - ilgametis ornitologinės stoties direktorius Leonas Jezerskas. Ventės Rago ornitologinėje stotyje nuo jos įkūrimo iš viso apžieduota apie 2 milijonai paukščių, kurie buvo 226 rūšių. Daugiau nei 95% visų žieduotų paukščių sudarė smulkūs žvirbliniai paukščiai (varnėnai, didžiosios zylės, šelmeninės kregždės ir kt.).

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 1130 upių žiotys, 1150 lagūnos, 2330 nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 3270 dumblingos upių pakrantės, 6120 karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6450 aliuvinės pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7120 degradavusios aukštapelkės, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 pelkiniai miškai.

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre 2018 m. spalio mėn. pristatyta naujai įrengta ekspozicija, pristatanti šio parko išskirtines vertybes. Pagrindinė ekspozicijos tema - "Kur išsišakoja Nemunas". Visą Nemuno deltą yra išraizgęs tankus hidrografinis tinklas, o visų upių tėvo - Nemuno atšakos yra apglėbusios Rusnės salą. Deltą raižo daug atšakų, senvagių, kanalų, užutėkių. Nemuno deltos vandenų piešinį lankytojai vizualiai gali pamatyti ant ekspozicijos salės grindų.

Naujųjų technologijų dėka lankytojai interaktyviame žemėlapyje galės susipažinti su visomis regioninio parko lankomomis vietovėmis, pažintiniais takais, išskirtiniais maršrutais bei paveldo vertybėmis. Kompiuterių terminaluose jie išbandys ornitologines žinias, bandydami atspėti paukščio rūšį, sužinos daugiau informacijos apie saugomas teritorijas ir parke vykdomas veiklas. Bene labiausiai lankytojo akį patraukiantis objektas - išmanioji kėdė, kurioje galima pajusti paukščio skrydį.

Ekspozicijoje galima apžiūrėti autentišką Kurėno (senovinio žvejų laivo) vairo maketą, paliesti jo burę, pasidomėti kur plaukiojo šie senoviniai laivai.

Lankytinos vietos Nemuno deltoje:

• Rusnės sala
• Uostadvario švyturys
• Ventės Ragas
• Krokų Lankos ežeras
• Aukštumalos pelkė
• Minijos kaimas

Lankytinų vietų žemėlapis:

tags: #nemuno #delta #sodybos