Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus.
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rąstinių namų variantai.
Karkasiniai namai
Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus.
Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.
Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką.
Gana paprastomis konstrukcijomis pasižymintis karkasinis namas nėra sukus pastatas, todėl dažniausiai jam užtenka juostinių ar polinių pamatų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pamatų išorinis kraštas sutaptų su karkasinio namo rostverko išoriniu kraštu, o betoną nuo medienos rekomenduojama atskirti hidroizoliaciniu sluoksniu.
Statant karkasinį namą, kaip ir bet kurių kitų statybų atveju, darbai pradedami nuo žemės ir pamatų įrengimo, o juos pabaigus pereinama prie sienų, stogo ir laikančiųjų konstrukcijų įrengimo.
Tik turint visą pagrindinę namo konstrukciją stogas pradedamas dengti pasirinkta danga, vėliau atliekami apskardinimo ir lietaus sistemos nuvedimo darbai.
Karkasinio namo statybos schema
Rąstiniai namai
Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis.
Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta.
Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.
Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja".
Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus.
Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai.
Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas.
Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato.
Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm.
Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti.
Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba.
Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos.
Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju.
Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Rąstinio namo pavyzdys
Medienos privalumai ir trūkumai
Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą.
Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.
Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris.
Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį.
Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.
Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.
Kaip įrėminti namą
Medienos apdirbimas ir apsauga
Mediena yra seniausia iš visų žmogaus naudojamų medžiagų.
Mediena lengvai pasiduoda bet kokiam apdirbimui, puikiai sąveikauja su kitom medžiagom, ją lengva derinti.
Pagrindinė problema, kurią sprendžia statybose konstrukcinė mediena, tai patikimumas esant didelėms apkrovoms.
Tenka pripažinti, kad kartais susiduriama su nuomone, kad mediena kaip organiška medžiaga linkus į irimą ir deformacija.
Konstrukcinėms dalims dažniausiai naudojama spygliuočių medžių mediena: eglė, pušis, maumedis.
Šių medžių medienos populiarumą lemia gerų mechaninių savybių ir žemos kainos santykis.
Iš spygliuočių patvariausiu laikomas Maumedis.
Šis medis turi unikaliai kietą ir patvarią medieną, kuri yra atspari irimui bei drėgmei.
Dervingas ir patvarus, jis išsiskiria ir tuo, kad būdamas vandenyje gali įgyti akmens stiprumą.
Eglė ne tik greitai džiūva bet ir itin mažai traukiasi.
Išsiskiria minkštumu, lankstumu, lengvumu, patvarumu, turi mažai dervos ir dideles rezonavimo galimybes.
Pušis, tai pakankamai tvirtas ir atsparus lenkimui medis, kurį nesunku pjaustyti ir kitaip apdirbti.
Ypatinga pušies savybė yra ta, kad greitai džiūsta ir džiūdama itin mažai traukiasi, mažai deformuojasi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas konstrukcinės medienos apdirbimo būdas skirtas atlikti tam tikrą funkcija statinyje.
Rekomenduojame pasidomėti klijuota konstrukcinė mediena.
Proceso metu siekiant išvengti natūralių medienos ydų, išpjaunamos probleminės medienos dalys, panaikinami vidiniai medienos tempimai.
Nešančioms namo, stogo, perdengimo dalims rekomenduojama graduota konstrukcinė mediena.
Svarbiausia jos savybė yra stiprumas.
Nuo jo priklauso ne tik statinio stabilumas ir ilgaamžiškumas, bet ir žmonių saugumas.
Pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus mašininiu būdu tikrinamos kiekvieno tašo stiprumo savybės.
Tada kalibruota graduota mediena bus tas pasirinkimas, be kurio neapsieisite.
Tai tikslaus pjūvio konstrukcinė mediena, kai tie patys matmenys išlaikyti per visą profilio ilgį.
Vis tik medis yra gyvas organizmas, kuris, veikiamas neigiamų veiksnių tokių, kaip drėgmė, pelėsis, įvairūs kiti biologiniai kenkėjai, gali būti pažeidžiamas; taip pat - medis lengvai užsidega.
Šiandieninė medienos apsaugos priemonių rinka siūlo labai daug įvairių priemonių, tad nepatyrusiam vartotojui dažnai būna sunku išsirinkti tinkamiausias.
Patikimai medienos apsaugai patalpų viduje yra daugybė antiseptikų.
Tačiau tikimybė pakenkti medienai ir mūsų pačių sveikatai verčia atsargiai rinktis medienos apsaugos produktus.
Medienos apsaugos produktai vidaus darbams turi būti pagaminti taip, kad ne tik patikimai apsaugotų medį nuo įvairių biologinių veiksnių, bet ir nepakenktų mūsų sveikatai.
Renkantis priemones vidaus darbams būtina atsižvelgti į daugelį aplinkybių, pvz., impregnuojant vidaus apdailą įrengiamai pirčiai, kuri žiemą yra nešildoma, o užkuriama tik kelis kartus į mėnesį ar dar rečiau.
Rąstiniai namai, rąstinės pirtys, kaimo turizmo sodybos - tai pastatai, kurių sienos statomos iš horizontaliai sudėtų rąstų.
Tinkamai impregnuota mediena yra apsaugoma ne tik nuo pelėsių, puvimo, bet ir nuo vieno iš pavojingiausių medienai grybų - trobagrybių.
Nuo šio grybo neapsaugo medienos dažymas, tačiau tinkamas impregnavimas neleidžia šiam grybui įsikurti ir veistis.
Labai palanki terpė grybui daugintis yra besikaupianti drėgmė.
Medienos apdirbimas antiseptikais - tai lygiagreti kova.
Šiuo atveju reikalingas dvigubas impregnavimas - išorinis ir vidinis.
Laikui bėgant neapdorota mediena įtrūksta, prigeria į vidų perteklinės drėgmės, kurioje atsiranda palankios sąlygos puvimo bakterijoms vystytis.
Drėgnose pastatų vietose augančios puvimo bakterijų sporos gali patekti į plaučius ir sukelti sunkias lėtines ligas.
Medis, neapsaugotas nuo natūralių neigiamų veiksnių, pradžioje irsta nepastebimai.
Puvimo procesą daugiausia lydi hidratacija - tereikia į sausą medį įsigerti drėgmei, ir atsiranda pirmieji grybelio gyvybės požymiai, kurie pradžioje mažina medienos estetinį patrauklumą.
Lengviausias būdas sumažinti drėgmę ir užkirsti kelią puvimo bakterijų atsiradimui - statybos normų laikymasis, t. y. naudoti kokybiškas, atitinkančias reikalavimus statybines medžiagas ir įrengti tinkamą hidroizoliaciją.
Medienos apsaugai yra taikomas visas kompleksas priemonių.
Jų tarpe bene svarbiausia yra specialių cheminių junginių - antiseptikų panaudojimas.
Medienos antiseptikai - tai įvairios struktūros chemikalai, kurie ne tik naikina vabzdžius bei grybelius, bet ir užkerta kelią jų atsiradimui.
Medienos impregnavimas antiseptikais
Medienos impregnavimo būdai:
- Impregnavimas teptuku: Impregnuojamas paviršius turi būti sausas, tvirtas ir kruopščiai nuvalytas nuo nešvarumų ir dulkių. Tada teptuko pagalba tolygiai yra užnešamas antiseptikas. Tepti reikia 2 - 3 kartus, darant pertraukas, kaip nurodyta gamintojo etiketėje.
- Merkimas į vonią: Mirkymo vonioje principas yra labai paprastas - vonia arba atitinkamos talpos rezervuaras užpildytas paruoštu antiseptiniu tirpalu. Tada į šį tirpalą nuleidžiama šviežiai pjauta sausa mediena. Pagal gamintojo nustatytas rekomendacijas mediena nustatytą laiką laikoma vonioje esančiame tirpale. Iškėlus medieną iš vonios ji laikoma virš vonios, kad nuvarvėtų antiseptiko perteklius. Visas šis procesas gali būti pilnai kompiuterizuojamas. Esant programiniam valdymui, hidraulinių pavarų pagalba visas šis procesas atliekamas automatiškai.
- Impregnavimas vakuuminiu būdu: Medienoje yra daugybė porų, kuriose puikiausiai gali daugintis įvairios kenksmingos bakterijos ir mikroorganizmai. Impregnavimo užduotis yra kuo giliau uždengti visas poras ir padaryti jas netinkamomis grybeliams ir įvairiems biologiniams kenkėjams vystytis. Vakuumo pagalba galite giliai impregnuoti net tą medieną, kuri jau yra pažeista puvinio ar kenkėjų. Šioje aplinkoje tirpalas prasiskverbia į tolimiausias poras, visiškai sunaikindamas grybelį ar parazitus, kurie jau vystosi arba ruošiasi įsikurti medienos viduje.
Priešgaisrinis impregnavimas naudojamas siekiant medieną padaryti atsparesnę šilumai ir apsaugoti nuo užsiliepsnojimo, degimo, ugnies plitimo patalpų viduje bei išorėje.
Tinkamai impregnuotos medinės konstrukcijos gaisro atveju neužsiliepsnoja, ant medienos paviršiaus nuo karščio susiformuoja apsauginė plėvelė arba iki 10 mm storio puta, kuri ir stabdo ugnies plitimą.
Be to, mediena tampa sunkiai užsidegančia bei sunkiai degančia medžiaga.
Pagrindiniai medienos priešai yra medgraužiai - tai kinivarpos, skaptukai, naminiai ūsuočiai.
Šie kenkėjai įsikuria medienos viduje, pakankamai greitai dauginasi ir naudoja išgraužtą medieną maistui, buveinėms ir palikuonių maitinimui.
Be to, išgraužtas medienos paviršius ar padarytos mažos skylutės jo viduje sumažinai medienos stiprumą.
Šiandieninėje antiseptikų rinkoje pasiūla yra tikrai didelė, pardavėjų patarimų taip pat yra ne ką mažiau - tik ar visi teisingi.
Todėl renkantis antiseptiką svarbu turėti sampratą apie medienos impregnavimą, o ne vien pasikliauti pardavėjų rekomendacijomis.
Parduotuvių lentynose yra įvairių preparatų, kurie skiriasi veikliąja medžiaga, sudėtimi, apdirbimo lokalizacija, veikimo principu.
Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą priemonę, nes medienos apdirbimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto antiseptiko.
Rekomenduojama atsižvelgti ir į daugelį kitų dalykų: preparato paskirtis išorės ar vidaus darbams, kokioje temperatūroje rekomenduojama padengti, po kiek laiko galima dengti antrąjį kartą ir t.t..
Neatsižvelgus į visas aplinkybes, klaidų neišvengsite.
Tai gali reikšti veltui sugaištą laiką impregnavimui ir kaip į balą išmestus pinigus, pvz., vidaus darbams skirtu antiseptiku apdirbta mediena bus eksploatuojama lauke.
Namų sąlygomis impregnuojant medieną antiseptikais pradžioje reikia nuvalyti dengiamą paviršių nuo dulkių, purvo, dažų likučių ir medienos atplaišų.
Neimpregnuokite šviečiant į paviršių tiesioginiams saulės spinduliams, geriau palaukti kol saulė nusisuks; lietingas ar vėjuotas oras taip pat yra nepalankus.
Geriausia apdoroti medieną sausą, bet nekarštą dieną.
Impregnuojama mediena turi būti ne žemesnė kaip nuo 15 iki 25 °C temperatūros.
Oro temperatūra taip pat gali būti tarp 15 ir 25 °C.
Medienos drėgnumas - ne daugiau kaip 18 %.
Jeigu mediena drėgna, padengus impregnantu drėgmė bus „užrakinta" viduje - taip bus sukurtos puikios sąlygos kenkėjams.
Dengiama teptuku arba purkštuvu keliais sluoksniais (ne mažiau nei dviem) ant sauso ir švaraus paviršiaus.
Jeigu paviršius anksčiau buvo dažytas, nuo jo būtina nuvalyti dažus.
Intervalas tarp dengimų paprastai būna nurodytas gaminio instrukcijoje, kurią būtina įdėmiai perskaityti prieš impregnavimą.
Jei nesiruošiama tonuoti, galima impregnuoti vonioje, tačiau vonios dydis turi atitikti medienos gaminio dydį.
Medienos džiovinimas ir drėgmė
Kai rąstai pirmą kartą naudojami statybai, juos reikia tinkamai išdžiovinti.
Rąstai yra džiovinami džiovykloje kur mediena išždiovinama iki 18%-20% drėgnumo.
Pastačius rąstinį namą ir laikui bėgant rąstai bando “prisitaikyti prie aplinkos”.
Tai yra natūralus procesas, kuriam įtakos turi aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, temperatūra, drėgmė ir oro cirkuliacija.
Nykstant drėgmei, rąstai mažėja, todėl jie susitraukia.
Rąstai susitraukia ir nusėda, nes jie prisitaiko prie sumažėjusio dydžio.
Šis nusėdimas gali būti labiau pastebimas per pirmuosius kelerius metus po pastatymo ir yra normali rąstinių namų brandinimo proceso dalis.
Nusėdimo kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant medienos rūšį, pradinį drėgnumą ir aplinkos sąlygas.
Drėgmės kiekio pokyčius lemia ir sezoniniai svyravimai.
Sausuoju ir šiltuoju metų laiku rąstai netenka drėgmės ir susitraukia, todėl nusėda.
Priešingai, drėgnu ir drėgnu metų laiku rąstai gali sugerti drėgmę ir šiek tiek išsiplėsti, taip neutralizuodami tam tikrą susitraukimą.
Kad sumažintų nusėdimo problemas, susijusias su drėgmės kiekiu, mes naudojame išdžiovintus rąstus Tinkamai išdžiovinti rąstai mažiau susitraukia.
Be to, mes taip pat komplektuojame namą su kompensaciniais mechanizmais, kurie taip pat mažina namo sėdimą.
Svarbu pažymėti, kad nors tam tikras nusėdimas yra tikėtinas ir normalus reiškinys, drastiškas ar netolygus nusėdimas gali būti problemų požymis.
Medinių namų kainos
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą.
Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite.
Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.
Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų.
Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas.
Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“.
Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų.
Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti rimtų nuostolių (pastariesiems tokia mediena nėra maistas).
Taupyti šioje srityje neverta ir dėl to, nes iš tikrųjų statybos kaštus geriausiu atveju sumažinsite labai neženkliai.
Renkantis pigesnę, šlapią ir nekalibruotą medieną, ją privalu išdžiovinti ir impregnuoti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o tai ne tik apsunkina namo statybą, bet ir kainuoja skirtumą, kurį sumokėtumėte tinkamai paruoštą medieną įsigydami iš anksto.
Dar viena, susimąstyti priverčianti sritis - medinio namo apšiltinimas.
Nors egzistuoja ne vienas šiltinimo būdas, sutaupyti galite rinkdamiesi bene populiariausią ir pigiausią variantą - šiltinimą mineraline vata.
Atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos - stiklas ir akmuo, jų naudojimas namo šiltinimui taip pat užtikrins ilgaamžiškumą.
tags: #medienos #apdirbimas #namo #statybai