Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Svarbu žinoti apie žemės mokestį - kas jį moka, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokestį, ypač aktualią sodininkams ir kitiems žemės savininkams. Aptarsime, kas privalo mokėti ši mokestį ir kokios yra išimtys.

Žemės Mokesčio Pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, kuri yra skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą. Mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio objektas - Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokestinė vertė:
- Žemės vidutinė rinkos vertė.
- Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (jei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualaus vertinimo daugiau kaip 20 proc.).
- Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės Mokesčio Tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.
Žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skelbiami kiekvienais metais.
Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybė nustatė šiuos tarifus mėgėjiškų sodų paskirties žemei:
- 2013 m. - 0,02 %
- 2014 m. - 0,02 %
- 2015 m. - 0,02 %
- 2016 m. - 0,06 %
- 2017 m. - 0,06 %
- 2019 m. - 0,06 %
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad 6,71 aro sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2770 Eur ir mokestinė vertė 969.50 Eur (2770 x 0,35 = 969.50), žemės mokestis 2018 metams būtų 9 Eur (969.50 x 0,009 = 8,73 ~ 9).
Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas. Todėl, jei minėtas 6,71 aro sklypas būtų apleistas, žemės mokestis jam būtų ne 9 Eur, bet 111 Eur (2770 x 0,04 = 110,8 ~ 111).
Žemės Mokesčio Mokėjimo Terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.
Žemės Mokesčio Mokėjimo Būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
Elektroniniu būdu
Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
Apmokėkite žemės mokestį paštu
Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
Per banko skyrius
Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
Alternatyvūs metodai (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio)
Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės Mokesčio (Nuosavybės Teise) Lengvatos Ir Išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Savivaldybių Tarybų Sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės ūkio paskirties žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Fizinių asmenų grupės
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės ūkio subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kiti atvejai
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Sąskaita123 galimybės
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė.
Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo.
Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.
- Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- Bendrai naudojami keliai.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu.
- Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
- Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.
- Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
- Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio?
Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms: žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų, ir įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas, neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio (toliau - ND).
Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).
Žemės mokesčio lengvatas rasite čia.
*darbingais asmenimis nelaikomi:
- nepilnamečiai vaikai iki jiems sukaks 18 metų;
- 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- asmenys (tarp jų ir dirbantys)...
Kada ir kaip sumokėti žemės mokestį?
Žemės mokestį už 2025 metus turite sumokėti iki 2025 m. lapkričio 17 d. Nesumokėjus mokesčio laiku, reikės mokėti ir delspinigius. Delspinigių dydžių tarifus rasite čia.
Yra keletas būdų, kaip galite sumokėti žemės mokestį:
- Per Mano VMI:
- Prisijunkite prie Mano VMI sistemos.
- Raskite skiltį Mokesčiai ir baudos.
- Pasirinkite žemės mokestį ir spauskite Mokėti šią įmoką.
- Pasirinkite mokėjimo būdą ir spauskite Apmokėti.
- Bankiniu pavedimu:
- Galite sumokėti savarankiškai per savo banką.
- Nurodykite žemės mokesčio įmokos kodą - 3011.
- Mokėjimo informaciją galite rasti čia.
- Per įmokų surinkimo paslaugas teikiančias įstaigas:
- Galite sumokėti pateikę spausdintas žemės mokesčio deklaracijas įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose (pvz., pašto skyriuose, „Lietuvos spauda“ kioskuose, „Perlo“ terminaluose, MAXIMA LT kasose ir kitose įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose).
Svarbu: jeigu žemės mokestį mokate už kitą asmenį, naudodamiesi elektronine bankininkyste, tuomet turite suformuoti išplėstinį mokėjimo pavedimą ir nurodyti žemės savininko duomenis (t. y. vardą, pavardę, asmens kodą).
Kur ieškoti daugiau informacijos?
Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.
Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis.
Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060.
Žemės mokesčio apskaičiavimas daugiabučiuose namuose
Žemės mokestis apskaičiuojamas daugiabučiuose, kurie yra pastatyti ant privačios žemės, butus įsigijusiems žmonėms. Butų savininkai, sudarydami sutartis su butų statytojais, tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Todėl didelės dalies naujesnių rajonų, kuriuose yra pastatyti butai, gyventojai turės sumokėti šį mokestį.
Svarbu žinoti
- Žemės mokestis priklauso nuo žemės mokestinės vertės, kurią kas penkerius metus, atlikdamas masinį žemės sklypų vertinimą, nustato Registrų centras. Vertes sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį.
- Taip pat žemės mokesčio dydis priklauso nuo tarifų, kuriuos iki liepos 1 d. nustato savivaldybių tarybos, bei lengvatų, kurias taikant yra apskaičiuojamas galutinis žemės savininkui priskirtas žemės mokestis.
- Šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias vidutines rinkos vertes.
Visos žemės mokesčio deklaracijos yra talpinamos VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Žemės savininkas prie EDS gali prisijungti pasinaudodamas internetinės bankininkystės prieigomis ar VMI jam suteiktomis prisijungimo teisėmis.
Žemės mokestis - tai mokestis už privačią žemę. Jį moka visi žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės.
Kai kuriems gyventojams taikomos lengvatos - pavyzdžiui, senjorams, žmonėms su negalia, taip pat kai žemė naudojama tam tikrai veiklai.
Žemės mokestį lemia du dalykai: žemės mokestinė vertė ir tarifas, kurį nustato savivaldybė.
Kai kurios savivaldybės taiko padidintus tarifus už apleistus ar netvarkomus sklypus. Tai daroma tam, kad žemė nebūtų palikta dirvonuoti, o savininkai būtų skatinami ją prižiūrėti.
Jei manote, kad žemės vertė netiksli, galite kreiptis į Registrų centrą dėl vertės patikslinimo. Jei kyla klausimų dėl paties mokesčio apskaičiavimo, tarifų ar lengvatų - kreipkitės į VMI.
Atnaujinta 2025-11-07.
Žemės Mokesčio Tarifai ir Lengvatos (2020-2026 m.)
Žemės mokesčio tarifus ir lengvatas kiekvienais metais nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifai gali skirtis priklausomai nuo žemės paskirties, vietovės ir kitų faktorių. Lentelėje pateikiami pavyzdiniai tarifai ir lengvatos, kurie galiojo 2020-2026 metais:
| Savivaldybė | Metai | Tarifas (žemės mokestinės vertės %) | Lengvatos |
|---|---|---|---|
| Kauno rajonas | 2020 | 0.06 (mėgėjiški sodai) | Pensininkams, neįgaliesiems |
| Vilniaus miestas | 2022 | 0.1-0.5 (priklausomai nuo zonos) | Socialiai remtiniems asmenims |
| Klaipėdos miestas | 2024 | 0.2-0.8 (priklausomai nuo paskirties) | Ūkininkams, vykdantiems žemės ūkio veiklą |
| Šiaulių miestas | 2026 | 0.15-0.6 (priklausomai nuo zonos) | Tradicinėms religinėms bendruomenėms |
Ši lentelė yra tik pavyzdys, o tikslius tarifus ir lengvatas reikėtų tikrinti konkrečios savivaldybės tinklalapyje arba kreipiantis į savivaldybės administraciją.