Šiaurinė Kauno Rotušės aikštės kraštinė yra sudėtinga senamiesčio dalis, esanti 3 ir 43 kvartalų ribose. Nors archeologinių tyrimų rezultatai kuklūs, pagal išlikusius pastatus ir istorinius šaltinius galime bandyti rekonstruoti posesijų struktūrą.
Kauno Rotušės aikštė žiemą
Žvelgiant nuo rytų pusės ir einat vakarų kryptimi, čia rastume dvi apie 21 m pločio posesijas su šiuo metu restauruotais viduramžių pastatų likučiais. Toliau galėjo būti trys siauresnės, apie 14,5 m pločio, posesijos. Vakariniame kvartalo krašte ryškėja dar dvi maždaug 21-22 m pločio posesijos.
Kvartalo Užstatymo Raida
Literatūroje pateikiami duomenys apie XVI a. pab.-XVII a. Daugiau apie kvartalo užstatymo bruožus galime numanyti remdamiesi istorinių šaltinių užuominomis. Iš jų aiškėja, kad beveik visi 43 kvartalo sklypai prie aikštės, tarp M. Valančiaus ir A. Jakšto gatvių, buvo užstatyti mūro namais: 1603-1682 m.
Manoma, jog Rotušės a. 23 sklype XVI a. buvo pastatytas mūrinis dviaukštis namas. XVII a. pab. mūrinis namas buvo su pastogės patalpomis ir keturiais rūsiais, jame veikė karčema, alaus ir vyno daryklos. Nurodoma, jog namas priklausė Zigmantui Puhačui, o po to jį įsigijo Kauno žemės raštininkas Kazimieras Kulvinskis. Vėliau pastatą apgadino gaisras. 1982 m. pagal architektės N. Švėgždienės projektą pastatas iš dalies restauruotas - atstatytos (o gal ir naujai sukurtos?) rūsių erdvės, renesansiniai rūsio švieslangiai.
Manoma, kad XVI a. Rotušės a. 24 sklype stovėjo namas, kuris pradžioje buvo trumpesnis, vėliau - prailgintas. Jis sudegė per 1603 m gaisrą. Apie XVII a. vid. perstatytas. Tačiau istoriniuose šaltiniuose apie mūrinį Jurgio Demero namą kalbama tik 1670 m. dokumentuose. 1982 m. pagal N. Švėgždienės projektą namas pritaikytas Mokslinės informacijos institutui. Tais pačiais metais pagal architekto K. Bubnaičio projektą pritaikytas kavinei Ugnei.
Sklype Rotušės a. 25 1663 m. minimas mūrinis namas, kurį šeimininkė Magdalena Botkovska parduoda: mūrinis namas sugriautas ir vos tik mūrinės sienos bestovi. Rotušės a. 26 sklype 1663 m. minimas Lenarto Kalavo mūrinis namas.
Apibendrintoje medžiagoje teigiama, jog XVI a. Rotušės a. 28 jau 1609 m. stovėjo Foltino Betkerio mūrinis namas. Taip pat manoma, kad XVI a. I pusėje ties sklypo viduriu, vakariniame šone, pastatytas vienaukštis kvadratinis pastatas - prekių sandėlis. Sienos iš stambių akmenų ir plytų. Rūsys suskliaustas, papuoštas nišomis. Tai, greičiausiai, būta mūrinio svirno. Jų statyba tuo metu labai populiarėjo Kaune. XVI a. II pusėje pastatytas antras dviaukštis kampinio plano namas, kurio pietinis korpusas užėmė visą sklypo plotį prie aikštės. Namas mūrytas iš plytų ir akmenų, dalis sienų - kiautinės konstrukcijos. Senasis namas įdomus savo architektūriniais sprendimais. 1980-1981 m. pagal architektės Liudos Perevičienės tyrimus restauruotas ir pritaikytas Farmacijos muziejui.
XVI a. Rotušės a. 29 XVI a. viduryje dar būta medinių pastatų. Manoma, jog XVI a. II pusėje, sklypo vakarinėje dalyje, greta pastato Rotušės a. 28, galu į aikštę buvo sumūrytas gotikos stiliaus namas; XVII a. I pusėje rytiniame sklypo šone pastatytas renesansinis korpusas. Pagal istorinius šaltinius teigiama, jog XVII a. pr. mūrinis namas priklausė auksakaliui Hanusui Zageriui, o vėliau buvo nupirktas vaistininko.
Pastatų Pavyzdžiai
Namas Kaune, Rotušės a. 26
Namas Kaune, Rotušės a. 26, kaip ir daugumos šios aikštės mūrinių pastatų istorija siekia XVI a. Tuo metu aikštės šiaurinėje pusėje esančio sklypo vakarinėje dalyje buvo pastatytas galu į turgavietę atgręžtas mūrinis gyvenamasis namas su rūsiais.
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Vienas iš šiandien stilistiškai išraiškingiausių senųjų Kauno gyvenamųjų visuomeninių pastatų, namas Rotušės a. 29, stovi šiaurinėje aikštės dalyje, M. Valančiaus g. ir aikštės kampe. Pirmieji posesijos mediniai pastatai galėjo būti pastatyti XV-...
Pastato Rotušės a. 29, Kaune, Architektūriniai Tyrimai
Stilistinėse sklypo užstatymo kartogramose tyrimų metu ryškiai išsiskyrė trys laikotarpiai: a) gotikinis - kairėje sklypo dalyje, prie pastato Rotušės a. 28; b) renesansinis - Valančiaus gatvės ir Rotušės aikštės kampe; c) klasicistinis - kieme.
Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos Medicinos ir Formacijos Istorijos Muziejus)
Manoma, kad posesijos Rotušės a. 28 istorija prasidėjo XV a., kai čia buvo pastatyti gyvenamosios ir ūkinės paskirties mediniai namai. XVI a. pr. medinukai pradedami keisti mūro statiniais. Pirmiausia vakarinėje sklypo dalyje buvo sumūrytas...
Archeologiniai Duomenys Apie Namą Rotušės a. 28, Kaune
Šioje miestiečio valdoje nuo XVII a. istoriniai šaltiniai liudija stovėjus mūrinius pastatus, apie tokį namą aiškiai užsimenama ir 1609 m.
Perkūno Namas
Perkūno namas Kaune
Keleivis, pirmą kartą atvykęs į Kauno senamiestį, visada nustebęs sustoja tylioje, į Nemuną vedančioje Aleksoto gatvėje, prieš nedidelį dviaukštį raudonų plytų namą, apvainikuotą stačiu, tarsi mezginiais išpuoštu frontonu. Neįprastos, grakščios ir puošnios pastato formos, jo senove dvelkiantys mūrai ir paslaptinga praeitis jau ne pirmą šimtmetį žadina amžininkų nuostabą ir susidomėjimą. Ypač domėtis šiuo viduramžių reliktu imta XIX a. pr., kai istorikai romantikai paskelbė jį buvus pagonių dievaičio Perkūno šventykla. Ši romantiška tradicija taip apėmė žmonių protus, kad Perkūno namo vardas išliko gyvas iki dabar.
Ši polemika vyko septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai archyvuose tebuvo rastas vienintelis su namu susijęs mažai reikšmingas XIX a. dokumentas, liudijantis, kad pastatas, vadinamas Perkūno koplyčia, atiduodamas Kauno miesto valdybai. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje šio darbo autoriui pradėjus sistemingai rinkti Kauno istorijos šaltinius, ėmė pamažu aiškėti šio slėpiningo pastato praeitis. Augant rastų dokumentų skaičiui, pamažu griuvo visos fantastiškos namo kilmės teorijos ir klostėsi vis aiškesnis jo istorinės raidos vaizdas. Tačiau pati pradžia vis dar buvo apgaubta paslapties šydu.
Pagaliau 1985 m. lapkričio 14 d. Maskvoje, TSRS centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve, buvusio jėzuitų ordino valdų bylose, rasti labai ankstyvi aktai, liudijantys apie pirmąjį namo egzistavimo laikotarpį. Nors rankraščių būklė labai bloga (jie apdegę per gaisrą), vis dėlto tai ankstyviausi ir vertingiausi iki šiol rasti šio Kauno miesto namo istorijos liudytojai. Kai kurių rankraščių sunaikinta net pusė teksto, tačiau, laimei, dauguma dokumentų yra dubliuoti. Todėl, sugretinus du skirtingai apdegusius to paties teksto variantus, tapo įmanoma rekonstruoti didžiąją trūkstamų rankraščių fragmentų dalį.
Senieji manuskriptai pateikia visiškai nelauktų ankstyviausios pastato praeities duomenų. Sugretinus šiuos naujus faktus su archeologų K. Meko, I. Jučienės ir inžinierės architektės D. Zareckienės 1960-1968 m. atliktų natūros tyrimų rezultatais, iškyla išsamus pastato raidos istorijos vaizdas nuo jo statybos iki mūsų dienų.
Kauno Miestas XV a.
XV a. antroji pusė - Kauno klestėjimo laikai. Ramūs politiniai horizontai, Vakarų rinkose vis didėjanti miško gaminių bei grūdų paklausa skatino audringą prekybos plėtrą. Todėl Kaunas, esantis pagrindinių Lietuvos sausumos ir vandens kelių sankryžoje, tapo svarbiausiu tranzitinės prekybos centru. Išaugęs iš savo pirminio branduolio už gynybinių sienų linijos, apie XV a. vid. Kaunas buvo perplanuotas stačiakampiais gotiškais kvartalais, suskirstytais į pailgus sklypus, kuriuos greit užstatė mediniais gyvenamaisiais namais, prekių sandėliais, gamybiniais bei ūkiniais pastatais.
Savo architektūra tuometinis Kaunas mažai kuo skyrėsi nuo kitų didesnių Lietuvos ir kaimyninių šalių miestų. Mūro tradicijos jame gyvavo nuo XIII a. vid., t. y. nuo pilies statybos, bet praėjus dviem šimtmečiams, Kaune buvo tik trys mūriniai statiniai: pilis ir dvi bažnyčios - Parapijos ir Pranciškonų. Mūrinių gyvenamųjų namų miestiečiai nestatė, nes viešpatavo nuomonė, jog mūras netinkamas gyventi. Be to, plytos buvo brangios, o apylinkių miškuose paruošdavo daug pigios ir puikios medienos.
Impulsą statyti mūrinius pastatus davė 1468 m. į Kauną atsikėlę vienuoliai bernardinai, kurie devintajame XV a. dešimtmetyje pradėjo didžiules mūrinės bažnyčios ir vienuolyno statybas. Bernardinai, būdami puikūs statybos meistrai, iš Italijos į šiaurės kraštus nešė seniai nusistovėjusias statybos tradicijas ir naują architektūrinę mintį. Italų renesanso idėjos, įskiepytos į šiaurietišką gotikos dirvą, diktavo kryptį XVI a. Lietuvos architektūrai.
Kas ir Kada Statė Vadinamąjį Perkūno Namą?
Technikos mokslų kandidato V. Levandausko atlikti Lietuvos gotikos pastatų mūro technikos tyrimai rodo, kad vadinamojo perkūno namo plytos yra analogiškos seniausių XV a. Kauno pastatų - Parapijos, Pranciškonų ir Bernardinų bažnyčių plytoms. Vėliau, XVI amžiuje, plytų dydžiai pakito.
Remiantis statybos medžiagų ir mūro technikos analize, galima spręsti, kad aprašomasis namas yra pats archaiškiausias iš visų išlikusių Kauno gyvenamųjų namų. Kad namas labai senas, liudija ir tai, jog jame nėra tokio buitinio įrenginio kaip virenė (ugniakuras, uždengtas dideliu gaubtu, pereinančiu į kaminą; atsirado Šiaurės Europoje XVI a. vid.), kuri, vėlesniuose XVI a. kauniečių namuose tapo būtinu virtuvės atributu. Jame taip pat dar nėra ir sanitarinių įrenginių, taip būdingų XVI a. antrosios pusės turtingo miestiečio namui.
Antra vertus, pastato struktūra rodo, kad tai jau visiškai išsivystęs, optimalaus plano pirklio namas, o toks namo tipas, kaip minėta, susiformavo Vakarų Europoje tik XV a. gale. Susumavus pateiktus duomenis, galima padaryti išvada, kad vadinamasis Perkūno namas statytas XV a.
Ką Apie Pastato Pradžią Liudija Archyvų Dokumentai?
TSRS centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve rastame lotyniškame akte rašoma, jog 1546 metais, šeštadienį prieš šv. Stepono šventę (gruodžio 26d.), atvirame suolininkų teismo posėdyje, pirmininkaujant vaitui Jurgiui Pečiūgai, Steponas Dulkė už 150 lietuviškų kapų pardavė savo kampinį mūrinį namą, esantį Kaune, Švenčiausiosios Mergelės Merijos gatvėje, šalia Bernardo Bitnerio namo, tam pačiam Bernardui Bitneriui. Tai primoji rašytinė žinia apie aprašomąjį namą. Štai ir kiti vėlesni aktai teikia mums daug vertingos informacijos apie pastato pradžią.
Pirmiausia, aktuose kalbama ne apie visuomeninį pastatą, ne apie šventyklą ar prekybos kontorą, o apie privatų gyvenamąjį namą. Antra, dokumente nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas. Tai ne vokiečių pirklys, o lietuvis miestietis S. Dulkė, be šio, turėjęs dar kitą namą turgavietėje. Tiesa, jis nėra pirmasis namo savininkas, jo statytojas. Iš 1567 - 1569 m. aktų paaiškėjo, kad namas priklausė mirusiai S. Dulkės žmonai, kurį ji, matyt, paveldėjo iš savo tėvų.
Vandens Tiekimo Sistema
Randame duomenų apie šiuose namuose buvusią vandens tiekimo sistemą. Ją sudarydavo geležinėmis movomis tarpusavyje sujungtų medinių vamzdžių vandentiekis. Vandens tiekimo vamzdžių mova rasta ir prie Rotušės aikštės pastatų nr. 2 ir 3. Pagal kitų miestų analogijas, šis vandentiekis galėtų būti datuojamas XVII a. pirmąja puse.
Greičiausiai nuo Žaliakalnio šlaitų (nors neatmestina, kad ir iš šulinio kur nors šiaurinės Senamiesčio dalies senvagių rajone) buvo tiekiamas vanduo į kai kuriuos Rotušės aikštės namus. Ankstyvą mūrinį kvartalo užstatymą liudija giliausiuose sluoksniuose randami plytų trupiniai. Nurodoma, kad šio kvartalo sklypai užstatyti mūriniais namais XVI a. antrojoje pusėje, o kai kur ir anksčiau.
Pastatų Rekonstrukcijos
Mūrinį namą Rotušės a. 1 XVI a. I p. greičiausiai pastatydino Kauno vaitas Jurgis Pečiūga. Namo kompleksą sudarė pietiniame sklypo šone galu į aikštę stovėjęs didelis sandėlis su rūsiu ir Š pusėje pastatytas trumpas dviaukštis gyvenamas korpusas. Manoma, kad apie XVI a. vid. pristatytas ir trečias - kampinis korpusas. Per karą su Maskva XVII a. viduryje pastatai sugriauti. 1974-1978 pagal Ž.
Namas Rotušės a. 2 stovi ilgame sklype. Vakarinis - paminklinis korpusas, ankštas kiemas dabar praplatėjęs šiaurinio korpuso, kurio likę tik rūsiai ir nužymėti kontūrai, sąskaita. XVI a. I p. sklypo šiauriniame šone, galu į aikštę sumūrytas ilgas stačiakampis trijų aukštų su rūsiais pastatas, jo pietų pusėje, prie aikštės paliktos jungtys dar vienam korpusui pristatyti. 1976 m. dalinė rekonstrukcija atlikta pagal Ž.
Manoma, namas seniausias visame kvartale yra Rotušės a. 3, statytas XVI a. pr. Restauruotas 1969-1976 pagal Ž. Namas Rotušės a. 4. Pastatytas XVI a. I p., greičiausiai, Kasparo Liubnerio lėšomis. 1976 pagal arch. A.
Manoma, kad namas Rotušės a. pastatytas XVI a. pradžioje. 1976 pagal A. Manoma, kad namą Rotušės a. 6 XVI a. viduryje arba II pusėje namą pastatydino stambus miško gaminių eksportininkas Hanusas Kopas. 1959-1961 rekonstruotas (M. Kleino ir B. Janavičiaus projektas), neišsaugant daug vertingų XVI a. elementų.