Utenos rajonas turtingas rekreaciniais ištekliais, kurie gali būti sėkmingai panaudoti turizmo verslui vystyti. Gausūs ir švarūs gamtiniai ištekliai - upės, ežerai, miškai, sąlyginiai natūralus, žmogaus nepaliestas kraštovaizdis sudaro geras prielaidas rekreaciniams ištekliams panaudoti. Utenos rajonas yra dalis Rytų Aukštaitijos regiono, kuris yra antras pagal reikšmingumą (po pajūrio) turistinis regionas Lietuvoje.
Pagal registruotų kaimo turizmo sodybų skaičių Utenos rajonas (38 turizmo sodybos) užima trečią vietą Lietuvoje, tačiau sodybose turistams trūksta įvairesnių laisvalaikio praleidimo formų, kol kas nepakankamas turizmo specialistų ir sodybų šeimininkų užsienio kalbų mokėjimas, o tai stabdo užsienio turistų srautą.
Pažvelkime į makroekonominius rodiklius, kurie turi įtakos sodybų verslui šiame regione.
Investicijos ir infrastruktūra
Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui rodiklis Utenos rajone, nors palyginus su 2011 metais, išaugo, tačiau išlieka daugiau nei 2,5 karto mažesnis už vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tenkančią užsienio investicijų sumą. Nepaisant augančio tarptautinių bendrovių susidomėjimo galimybėmis investuoti šalyje, didžioji dalis užsienio investicijų tenka didiesiems šalies miestams.
Pastaraisiais metais Utenos mieste nuolat tobulinama techninė, ekonominė ir socialinė infrastruktūra, nes atsilikimas šioje srityje mažina savivaldybės patrauklumą bei konkurencingumą.
Įgyvendinti Utenos regioninio ekonomikos augimo centro 2008-2013 metų investicinės programos projektai padidino Utenos miesto patrauklumą, buvo sukurtos rekreacinės zonos kokybiškam regiono gyventojų bei svečių poilsiui, viešoji infrastruktūra bei suformuota patraukli investicinė aplinka pramonės ir verslo plėtrai.
Iki 2014 metų pabaigos bus baigti įgyvendinti 3 Utenos regioninio centro kompleksinės plėtros 2008 - 2013 metų investicinės programos projektai: „Aušros g. viešųjų erdvių sutvarkymas", „Vyžuonos parko ir prieigose esančių viešųjų erdvių sutvarkymas“ ir „Krašuonos upės krantinių ir prieigose esančių viešųjų erdvių sutvarkymas".
Siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, savivaldybė investuoja į susisiekimo infrastruktūrą. Didžioji dalis rekonstrukcijai reikalingų lėšų yra dengiama iš ES struktūrinių fondų, likusioji dalis finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto, tačiau turimų finansinių resursų neužtenka kokybiškai ir greitai infrastruktūros plėtrai. 2013 metais Utenoje rekonstruota Palangos g. dalis nuo K. Donelaičio g. iki Kupiškio g., įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės apšvietimas, paviršinio vandens surinkimo tinklai.
2013 m. spalio mėn. pradėtas įgyvendinti projektas „Utenos miesto Palangos gatvės dalies nuo J. Basanavičiaus g. iki Kupiškio g. rekonstravimas“, kurio metu bus įrengtas naujas gatvės apšvietimas, paviršinio vandens surinkimo tinklai, šaligatviai ir perėjos, pritaikyti negalią turintiems žmonėms.
Atlikus gatvės rekonstrukciją sutrumpės kelionės trukmė, pagerės automobilių ir pėsčiųjų eismo sąlygos, sumažės avaringumas, sumažės autotransporto priemonių eksploatacinės išlaidos, sumažės neigiamas poveikis aplinkai, sulėtės gatvės dangos degradacija, pailgės gatvės dangos funkcionavimo trukmė, dėl to sumažės gatvės priežiūros išlaidos.
Sutvarkius Utenio aikštės pastatų fasadus ir viešąsias erdves, bendras Utenio aikštės vaizdas visiškai pasikeitė. Įgyvendinant projektą, buvo atnaujinti dar prieškario metais statytų Utenio aikštės pastatų fasadai, pakeistos trijų pastatų šlaitinių stogų dangos, atlikti balkonų remonto darbai. Remontuojant namų fasadus, buvo pakeista dalis langų ir durų, lauko palangės, lietvamzdžiai, o pastatuose, kuriuose buvo keičiamos stogo dangos, įrengti sniego gaudytuvai, įrengtas keturių pastatų apšvietimas.
Kompleksiškai sutvarkytas Miesto sodas (apie 3 ha) puošia Utenos centrą. Vaikštant sodo pėsčiųjų takais galima grožėtis išpuoselėta augmenija bei dviejų upelių - Krašuonos bei Vyžuonos - santaka. Dabar sutvarkytas Miesto sodas - jaunimo susibūrimo, mamų, vaikučių ir senjorų pasivaikščiojimo ir poilsio vieta. Miesto sode vyksta kultūriniai ir pramoginiai renginiai, minimos Motinos dienos ir kt.
Dauniškio parkas yra Utenos miesto centre. Parko plotas kartu su ežeru - 29 ha. Sutvarkyta Dauniškio ežero aplinka leido išnaudoti visus gamtinės aplinkos teikiamus privalumus bei sukurti poilsio erdvę aplink visą ežerą. Parko erdvės suformuotos taip, kad džiugintų Utenos gyventojų bei miesto svečių širdis- teritorija apšviesta, įrengti suoleliai, kruopščiai prižiūrimi įvairūs želdiniai ir vejos. Parko pušyne galima pasigrožėti žydinčiais rododendrais. Nutiestais takais galima pasivaikščioti aplink visą ežerą, o ežero pakrantes galima apžvelgti ir nuo pontoninio liepto. Mažuosius uteniškius parke traukia spalvingi vaikų žaidimo įrenginiai, vyresnius- tinklinio aikštelė. Esant geram orui, Dauniškio ežero pakrantė- puiki vieta laisvalaikio pomėgiams. Čia renkasi maudynių bei saulės vonių mėgėjai, o sveikatą tausojantys įvairaus amžiaus uteniškiai mielai dalyvauja kineziterapeuto vedamose mankštose.
Vyžuonos parkas - didžiausias parkas Utenoje, užimantis 35 hektarus. Uteniškių pamėgtas parkas pavadintas per jį tekančios upės vardu. Nuo kitų miesto parkų skiriasi teritorijos pritaikymu sportui. Ne tik uteniškius, bet ir miesto svečius vilioja parke įrengta 2,5 km ilgio riedučių, dviračių, riedslidžių trasa, žiemą pavirstanti į slidinėjimo trasą, kuria gali didžiuotis žiemos sporto entuziastai. Parko teritorijoje buriasi šiaurietiško ėjimo entuziastai, organizuojami šios sporto šakos apmokymai, vyksta riedslidininkų treniruotės. Romantikos mėgėjus žavi net 7 parke įrengti tiltai, vedantys per Utenėlės ir Vyžuonos upes. Parke nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti suoliukai, jis apšviestas, todėl nuolat sulaukia daug lankytojų. Vaizdingos, tačiau anksčiau žmonėms visiškai neprieinamos miesto vietos buvo sutvarkytos ir pritaikytos aktyviam poilsiui.
Vyžuonos parkas žiemą
2013 metų rugsėjo 5 d. Utenos miesto gimtadienio šventės metu iškilmingai atidarytas modernizuotas Utenio stadionas. Utenio stadionas, užimantis 6,85 ha teritorijos, yra pagrindinis lauko atvirųjų erdvių aktyvaus poilsio bei sporto aikštynas Utenos mieste. Rekonstruotas Utenio stadionas atitinka tarptautinius lengvosios atletikos federacijos standartus ir Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos licencijavimo reikalavimus. Stadionas yra atviras ne tik profesionaliems sportininkams, Utenos daugiafunkcio sporto centro auklėtiniams, bet ir mėgėjams- jo erdvėmis, treniruokliais, vaikų žaidimo aikštele, jaunimo sporto kompleksu gali naudotis visi aktyviai laisvalaikį norintys leisti uteniškiai. Rekonstravus sporto infrastruktūrą, buvo sukurtos puikios sąlygos vaikų ir jaunimo papildomam ugdymui, šeimų laisvalaikio užimtumui, užtikrintos sąlygos miesto bendruomenei organizuoti renginius, turnyrus ir pan.
Šios investicijos į infrastruktūrą ir rekreacines zonas ne tik pagerina gyvenimo kokybę vietiniams gyventojams, bet ir padidina Utenos patrauklumą turistams, o tai tiesiogiai veikia sodybų verslą.
Verslumo lygis ir įmonių skaičius
Verslumo lygis Utenos rajone rajono savivaldybėje 2013 padidėjo 4,5 proc., t. y. tūkstančiui gyventojų teko 21,05 mažos ir vidutinės įmonės (2012 m. - 20,15, 2011 m.
Įregistruotų ir išregistruotų įmonių skirtumas Utenos rajono savivaldybėje buvo mažiausias ekonominio nuosmukio metais, o nuo 2012 m.
Demografiniai pokyčiai ir socialinės paslaugos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusiųjų) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 944 tūkst. žmonių. Per praėjusius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27,4 tūkst. (0,9 proc.).
Pagrindinę sumažėjimo dalį - 61 procentą - nulėmė neigiama neto tarptautinė migracija (16,7 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo). Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (mirė 10,7 tūkst.
Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau daugiau nei septyniolika metų. Gyventojų skaičiaus spartų mažėjimą lėmė šalies ekonominė - socialinė padėtis, dideli emigracijos srautai, žemas gimstamumo lygis, aukšti mirtingumo rodikliai. Lietuvoje 2014 m. pradžioje gyveno 2 mln. 944 tūkst., 2013 m. pradžioje - 2 mln. 971 tūkst., t. y. 27 tūkst. mažiau.
2014 m. pradžioje Utenos rajone gyveno 41 018 gyventojų, 2013 m. pradžioje - 42 228.
Utenos rajone išlieka tos pačios tendencijos - gimstamumas nedidėja, mirštamumas yra daugiau nei su kartus didesnis nei gimstamumas. Tokia situacija neužtikrina kartų kaitos.
Lietuvoje demografinis senėjimas vyksta trimis kryptimis - mažėja jauniausių žmonių, didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis ir fiksuojamas ryškus darbingo amžiaus žmonių „nubyrėjimas“. Dėl šių pokyčių, tarptautiniu mastu priimtais vertinimais, Lietuva priskiriama prie labiausiai demografiškai senėjančių šalių pasaulyje.
Demografinė padėtis Utenos rajone
Visuomenei senstant didėja poreikis socialinėms paslaugoms, skirtoms senyvo amžiaus asmenims, t. y. pagalba į namus, dienos socialinė globa institucijoje arba asmens namuose bei trumpalaikė arba ilgalaikė socialinė globa globos namuose. Socialinių paslaugų poreikis didėja ir dėl šeimos struktūros kaitos.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, pastarąjį dešimtmetį pakito šeimos gyvenimo stilius, tuokiasi vyresni, gausėja vienišų žmonių, nepilnų šeimų. Keičiasi ir šeimos struktūra - kelių kartų šeimų, gyvenančių po vienu stogu, mažėja ypač sparčiai. Taigi sulaukę vyresnio amžiaus, netekę savarankiškumo tokių šeimų nariai pagalbos gali tikėtis tik iš oficialių pagalbos institucijų.
Vykdant Utenos rajono savivaldybės 2013 m. socialinių paslaugų planą, per tris 2013 metų ketvirčius Utenos rajono socialinių paslaugų centre buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: pagalbos į namus, specialiojo transporto, būsto pritaikymo neįgaliesiems, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos socialinės rizikos šeimos pagal Socialinių paslaugų katalogą ir gyventojų poreikius.
Pagalbos į namus paslaugas gavo 121 asmuo, 126 neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims suteiktos specialaus transporto paslaugos vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, 340 neįgaliems buvo skirtos įvairios techninės pagalbos priemonės. Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugas gavo 19 asmenų, Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas gavo 183 socialinės rizikos šeimos (644 asmenys). Trumpalaikės socialinės globos ir laikino apnakvindinimo paslaugas per 2013 m. 9 mėnesius VšĮ Krizių centre „Angelų pieva“ gavo 32 socialinės rizikos asmenys. Krizių centras „Angelų pieva“ plečia savo veiklą: buvusiame Utenos vaikų globos namų pastate Atkočiškėse jau teikiamos maitinimo organizavimo paslaugos mažas pajamas gaunantiems Utenos rajono gyventojams. Taip pat numatoma teikti sociokultūrines, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas neįgalie...
Šie demografiniai pokyčiai ir socialinių paslaugų poreikis gali turėti įtakos sodybų verslui, ypač jei sodybos orientuojasi į tam tikras tikslines grupes, pavyzdžiui, senjorus ar šeimas su vaikais.
Šilumos kainos
Utenos mieste šilumos energiją gamina ir centralizuotai tiekia UAB ,,Utenos šilumos tinklai“. Bendrovės plėtrą riboja ne gamybiniai pajėgumai, o pagamintos šilumos energijos suvartojimas. Utenos miestas, kuriam centralizuotai tiekiama šiluma, nesiplečia - nestatomi daugiabučiai namai. Nuo 2013 m. spalio mėn. Utenoje yra mažiausia respublikoje šilumos kaina.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų - centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50%.
Šilumos kainos gali turėti įtakos sodybų verslui, ypač šildymo sezono metu, kai didėja energijos sąnaudos.
Automobilių stovėjimo vietos
Daugiabučių namų kvartalai Utenos mieste statyti sovietmečiu, kuomet galiojančios planavimo normos reikalavo įvertinti perspektyvinį automobilizacijos lygį - 150 automobilių 1 000 gyventojų. Šiuo metu šis rodiklis apie 4 kartus didesnis - Utenoje susiduriama su rimta automobilių stovėjimo vietų deficito problema.
Atliktais skaičiavimais nustatyta, kad Aukštakalnio ir Dauniškio kvartaluose yra tenkinama šiek tiek daugiau nei trečdalis gyventojų poreikio ( atitinkamai 34 ir 33 %). Krašuonos mikrorajone gyventojų poreikis tenkinamas 43 %. Blogiausia situacija yra Vyturių mikrorajone- čia esančios automobilių stovėjimo aikštelės patenkina vos 14 %. poreikio.
Utenos pripažinimas geriausiu miestu gyventi
2013 metų gruodžio mėn. Kinijoje, Xiamen mieste vykusiame konkurse „The International Awards for Liveable Communities 2013" (The LivCom Awards) konkurse Utena pripažinta miestu, kuriame geriausia gyventi ir pelnė aukščiausią - aukso - apdovanojimą. Vertinimo komisijos narių sprendimu Utena buvo geriausia pagal šiuos kriterijus: natūralaus ir apstatyto kraštovaizdžio gerinimas; dailės, kultūros ir paveldo išsaugojimas, aplinkosaugos gerosios praktikos pritaikymas, bendruomenės dalyvavimas ir įgalinimas, sveikos gyvensenos skatinimas ir strateginis planavimas.
2013 metų pabaigoje trys Utenos rajono savivaldybės projektai - „Miesto sodo sutvarkymas", „Dauniškio parko sutvarkymas" ir „Vyžuonos parko sutvarkymas" - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros organizuotame renginyje vertinimo komisijos sprendimu pateko tarp geriausių nominacijoje „Geriausias 2007-2013 m. Rytų Lietuvoje įgyvendintas projektas pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra". Geriausiu 2007-2013 m.
tags: #makroekonominiai #rodikliai #sodyboms