Mažavertis Turtas: Apskaitos Reikalavimai ir Ypatumai Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę, buhalterinė apskaita patyrė kardinalių pokyčių, paveikusių ne tik metodologiją, bet ir praktinio taikymo būdus. Tai sudėtinga, nes buhalterinė apskaita vis mažiau reglamentuojama, o valdžia apsiriboja bendrų reikalavimų formulavimu. Ryškus pavyzdys - požiūrio į turtą transformacija.

Iš valstybinio "niekieno" turtas įgijo savininkus, tačiau turto apsauga susilpnėjo. Nemažai apskaitą tvarkančių asmenų nusprendė: "nereikalauja ir nereikia!". Vis dėlto, nepriklausomi auditai rodo, kad net trečdalis ES įmonių darbuotojų grobsto turtą, ypač mažavertį inventorių.

Grobstytojams patrauklus mažavertis inventorius, nes jis tinka buityje, o jo apsaugai skiriama mažai dėmesio. Dėl to įmonės patiria praradimų, o darbuotojai nesaugo įmonės turto.

Turto Vertės Nustatymas

Išsireikalauti atlyginti žalą problematiška, nes reikia įvertinti turto nusidėvėjimą. Teismas priimtų sprendimą kiekvienu atveju, tačiau "subendravardiklinti" nepavyktų dėl turto įvairovės. Daugeliu atvejų racionaliausia pasinaudoti turto einamųjų išlaidų verte (atstatomąja turto verte), kuri išreiškia pinigų sumą, reikalingą įsigyti tokį patį turtą šiandien.

Valdžia reglamentuoja finansinę atskaitomybę, o per ją - ir finansinę apskaitą. Įmonės vidaus poreikiams naudojami duomenys tiesiogiai neįtakoja išorinių informacijos vartotojų interesų, todėl valstybė jų nenormina, nes tai būtų kišimasis į įmonių vidaus reikalus.

Valstybė nereglamentuoja vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos, taip pat buhalterinės apskaitos organizavimo. Tai vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kaip organizuoti apskaitos darbus.

Buhalterinės Apskaitos Organizavimas

Šie dalykai reikšmingi kiekvienai įmonei, nes susiję su apskaitos darbų optimizavimu. Buhalteriai dažnai apsunkina savo veiklą, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Daugelis nešiojasi "pusę buhalterijos galvoje", todėl negali tikėtis geros sveikatos ir gero darbo.

Viena iš galimybių - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Šie metodai neaprašomi teisės aktuose, jų beveik nemokoma, todėl nemažai buhalterių jų neišmano. Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų.

Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos palengvina apskaitos darbuotojų darbą ir apsaugo įmonės turtą. Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma.

Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui - vienam eurui. Pavyzdžiui, iki nulio nudėvėjus ilgalaikį turtą, jis išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų. Kad šito būtų išvengta, apskaitoje ir naudojamos atmintinės turto vertės.

Jas tikslinga naudoti ir tuomet, kai turto vertė niekada ir nebuvo žinoma. Taip nutinka, kai įmonė gauna nedokumentuotas siuntas. Tada įmonės darbuotojai tokias siuntas priima atsakingai saugoti, tačiau, nežinant jų tikrosios vertės, belieka įvertinti atmintinėmis vertėmis.

Atmintinės vertės visuomet išgalvotos, jos visiškai neatitinka realių turto kainų, bet naudojamos kaip priemonė tam tikriems įrašams atminčiai buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti.

Pavyzdžiui, kai iš solidarumo verslininkai priima nefaktūruotus krovinius ir ieško jų tiekėjų arba tikrųjų gavėjų. Neturėdama dokumentų, patvirtinančių, kada ir kokios prekės gautos, įmonė negali jų pajamuoti kaip savo turto. Tokios prekės turėtų būti registruojamos nulinės klasės sąskaitose, kaip įmonėje saugomas svetimas turtas. Kadangi krovinio vertė nežinoma, toks turtas įkainojamas 1 € atmintine verte.

Kaip žinome, nulinės klasės sąskaitose ūkinius faktus galima registruoti ir vien kiekybine išraiška, nes šios klasės sąskaitų likučiai nedaro įtakos iš 1-6 klasių sąskaitų likučių išvedamai ir finansinėse ataskaitose atspindimai fundamentinei buhalterinės apskaitos lygybei.

Pagal galiojančią tvarką, mokesčių apskaičiavimo tikslais trumpalaikis turtas turi būti iš karto nurašomas, kai tik jis pradedamas naudoti, neatsižvelgiant į tai, kad tas turtas įmonėje realiai gali būti naudojamas ilgą laiką.

Kad įmonės neapsikrautų buhalterinės apskaitos darbais nudėvint daugybę turto objektų, buhalterinės apskaitos politikoje paprastai nurodoma gana didelė minimali ilgalaikio turto vertė, todėl dažnai kyla problema, kaip kontroliuoti tokio turto naudojimą, apsisaugant nuo galimų vagysčių ar kitų praradimų.

Sovietmečiu galiojo visiškai nebloga tokio turto apskaitos tvarka, ją įmonės galėtų prisitaikyti ir šiuo metu. Pusė mažaverčių ir greitai nusidėvinčių daiktų (taip jie tuomet buvo vadinami) vertės būdavo pripažįstamos sąnaudomis, kai šie daiktai būdavo perduodami eksploatuoti, o kita pusė (atskaičius grįžtamąsias atliekas galima jų panaudojimo kaina) nurašoma į sąnaudas, galutinai nurašant naudoti nebetinkamus mažaverčius daiktus.

Šia dabar pamiršta praktika išties būtų galima pasinaudoti, tačiau ji nepaplinta dėl tos priežasties, kad tokiu atveju rastųsi skirtumų tarp finansinės ir mokesčių apskaitos - pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais visa tokio turto vertė, pradėjus jį naudoti, pripažįstama to laikotarpio leidžiamais atskaitymais. Vadinasi, atsirastų nuolatinių skirtumų tarp pelno (nuostolių) ataskaitoje išvestų sąnaudų ir mokestinių leidžiamų atskaitymų.

Nustatant atmintinę vertę, jeigu trumpalaikis turtas, pradėjus jį naudoti, apskaitoje liks nenurašytas iki jo galutinio fizinio sunaudojimo (sudėvėjimo), bus iškraipyti finansinių ataskaitų duomenys. Tokie iškraipymai toleruotini tol, kol šios sumos įmonei yra nereikšmingos. Antra vertus, visiškai nurašius tokį turtą, jis išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų. O juk daugelyje įmonių įrašai buhalterinės apskaitos sąskaitose yra vos ne vienintelė turto kontrolės ir apsaugos priemonė.

Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.

Naudojant specialias Laukimo sąskaitų grupės Kontroliuotino turto sąskaitas. Tai tranzitinės sąskaitos, kuriose duomenys registruojami tik laikinai. Ataskaitinio laikotarpio metu Laukimo sąskaitose užregistruotas turtas būtų inventorizuojamas ir kontroliuojamas įprasta tvarka, todėl jo netekimai būtų išaiškinti.

Pavyzdžiui, įmonė už 300 € nusipirko mažaverčio turto - skaičiuotuvų, kuriuos įmonei svarbu apskaityti ir kontroliuoti. Suprantama, yra galimybė iš pat pradžių mažavertį turtą nurašyti ne visą, bet iki vieno euro (šiuo atveju būtų nurašyta į sąnaudas ne 300 €, bet 299 €). Tačiau taip padarius, kiltų tam tikrų dokumentavimo nesklandumų, nes šis turtas nėra nudėvimas, todėl turėtų būti nurašyta iš karto visa jo suma.

Įmonėse gana dažnai susiduriama su problema, kai tam tikras ilgalaikio turto objektas apskaitoje būna visiškai nudėvėtas, taigi visa jo vertė perkelta į sąnaudas, bet realiai jis dar tinkamas naudoti ir bus naudojamas dar ilgą laiką.

Suprantama, nėra jokios prasmės dešimtmečiais nurašinėti į sąnaudas po keletą eurų nudėvimą ilgalaikį turtą. Antra vertus, šiuo atveju kyla apskaitoje nudėvėto, tačiau veikloje dar naudotino ilgalaikio turto apsaugos klausimas. Kad jis būtų išspręstas, toks ilgalaikis turtas apskaitoje turi būti nudėvimas ne visiškai, bet tik iki atmintinės vertės - vieno euro. Tokia vertė nedaro įtakos mokesčių apskaičiavimui ir apskaitai, taip pat, be abejo, nedaro jokio poveikio ir bendrai turto ar sąnaudų sumai. Toks turtas bus apskaitomas atmintine verte analitinėse kortelėse ir buhalterinėse sąskaitose, todėl inventorizacijos metu jo bus ieškoma.

Dar vienas mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdas - vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita.

Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai. Žiniaraščiuose gali būti nurodyta turto perdavimo atskaitingam asmeniui data, atskaitingo asmens vardas, pavardė ir pareigos, turto pavadinimas, kiekis ir kontrolės laikotarpis, per kurį atskaitingas asmuo privalo užtikrinti tokio turto saugumą.

Baigiant reikia pažymėti ir mokestinį minėtų apskaitos būdų aspektą: jie ne tik neprieštarauja jokiems mokesčių reglamentams, bet ir nereikalauja daryti jokių mokestinių veiklos ar turto vertės koregavimų.

Mažaverčio Turto Apskaitos Būdai

Pagal auditoriaus G. Deveikio rekomendacijas, paminėsiu keletą variantų, kaip galima elgtis su mažaverčio turto apskaita.

• Mažaverčio turto apskaita - jį sugrupuojant. Jeigu vienu metu būtų įsigyta ir pradėta naudoti keletas tokių daiktų, kuriuos būtų galima priskirti vienai grupei (tai turėtų būti tos pačios paskirties turtas) ir kurių bendra vertės suma siektų minimalią ilgalaikio turto vertę, tada tokį turtą būtų galima apjungti ir įtraukti kaip ilgalaikį turtą.
• Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte. Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
• Kiekinė mažaverčio turto apskaita. Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių. Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.

Pavyzdys: Įmonė už 2000 Eur nusipirko mažaverčio turto - telefonus, ir juos priskyrė konkretiems darbuotojams. Atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti, iš karto nurašomas, tačiau toliau vedama jo kiekinė apskaita.

Kiekiai bus nurašomi vėliau, pasibaigus naudojimo laikui. Aprašydami darbuotoją padalinių sąraše nurodykite padalinio tipą "Resursas", apsirašykite resursų sąraše mažavertį inventorių. Prekių sąraše turi būti aprašyta prekė "Telefonas". Jei nėra, sukurkite naują. Pirkimo kodų sąraše turi būti aprašytas pirkimo kodas su sąnaudų sąskaita. Pirkimo operacijoje įveskite prekių kiekį, o kainą nurodykite 0. Darbuotoją nurodykite kaip padalinį arba kaip objektą, priklausomai kurį aprašymo variantą pasirinkote. Kaip papildomą informaciją lauke "Serija" galima įvesti kainą. Baigus naudoti, mažavertis turtas nurašomas.

Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Šį kartą aptarėme mažavertį turtą ir jo apskaitą.

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina. Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.

Pavyzdys: Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.

Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje. Taigi galima pasirinkti keletą variantų:

Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte. Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.

Kiekinė mažaverčio turto apskaita. Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių. Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.

Pavyzdys: Įmonė už 2000 Eur nusipirko mažaverčio turto - telefonus, ir juos priskyrė konkretiems darbuotojams. Atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti, iš karto nurašomas, tačiau toliau vedama jo kiekinė apskaita.

Kiekiai bus nurašomi vėliau, pasibaigus naudojimo laikui. Aprašydami darbuotoją padalinių sąraše nurodykite padalinio tipą "Resursas", apsirašykite resursų sąraše mažavertį inventorių. Prekių sąraše turi būti aprašyta prekė "Telefonas". Jei nėra, sukurkite naują. Pirkimo kodų sąraše turi būti aprašytas pirkimo kodas su sąnaudų sąskaita. Pirkimo operacijoje įveskite prekių kiekį, o kainą nurodykite 0. Darbuotoją nurodykite kaip padalinį arba kaip objektą, priklausomai kurį aprašymo variantą pasirinkote. Kaip papildomą informaciją lauke "Serija" galima įvesti kainą. Baigus naudoti, mažavertis turtas nurašomas.

Apibendrinant: Mažavertis turtas reikalauja specifinio apskaitos metodo, siekiant užtikrinti jo kontrolę ir apsaugą įmonėje. Tinkamas apskaitos metodo pasirinkimas priklauso nuo įmonės dydžio, turto pobūdžio ir poreikio detaliai kontrolei.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius mažavertės turto apskaitos būdus:

tags: #mazavertis #turtas #apskaita