Artėjant šaltajam sezonui, daugelis susimąsto apie namų šilumos išsaugojimą. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip apšiltinti namus ir ilgiau išlaikyti šilumą.
Pagrindiniai šilumos nuostolių šaltiniai ir jų sprendimo būdai
Langai
Daugiausia šilumos prarandama būtent per langus. Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo. Jei jaučiate, kad pro langus pučia šaltas oras, galite juos užsandarinti sandarikliu arba specialiomis putomis. Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos. Vietoj lengvų tiulio užuolaidų žiemos laikotarpiu galite pakabinti sunkias užuolaidas, kurios papildomai apsaugos kambarį nuo šalčio.
Durys
Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis. Atkreipkite dėmesį ne tik į duris ir langus, bet ir į sienas, kampus bei grindų ir sienų sandūras. Tokiu atveju galite naudoti putplastį arba sandariklį.
Grindys
Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Grindų šiltinimo sprendimai: kilimai, grindinis šildymas.
Radiatoriai
Net ir efektyviausia šildymo sistema negali visiškai apšildyti buto, jei radiatoriai veikia neefektyviai. Ant radiatorių susikaupę nešvarumai ir dulkės mažina jų šiluminę galią. Jei šalia radiatorių stovi baldai arba juos uždengėte sunkiomis užuolaidomis, tai neleidžia šilumai sklisti po kambarį. Naudokite folijos ekranus arba izoliacines medžiagas, kurias galima pritvirtinti prie radiatorių.
Sienos
Jei balkonas ar lodžija neapšiltinti, šaltas oras gali lengvai patekti į butą. Sienoms šiltinti galite naudoti tokias medžiagas kaip putplastis ar mineralinė vata.
Oro drėgmė
Neįprasta, bet tai faktas: daugiau šilumos jaučiama drėgnesniame ore. Naudokite oro drėkintuvą arba kambaryje pastatykite kelis indus su vandeniu.
How to insulate a 100 year old house and not destroy it - Old House Renovation 5
Šiltinimo medžiagos ir metodai
Bene pats svarbiausias ir greičiausiai atsiperkantis žingsnis - sienų, lubų bei grindų apšiltinimas. Geriau šilumą laikantis pastatas yra energiškai naudingesnis, taupesnis ir pigiau išlaikomas. Vienas efektyviausių būdų apšiltinti namus yra iškloti vidines patalpų sienas bei (pagal poreikį) lubas ar grindis izoliacinėmis plokštėmis.
Apšildant namus galima rinktis iš dviejų metodų: sausąjį arba šlapiąjį. Pirmasis rekomenduojamas šiltinant medinius namus, nes yra atsparus viso pastato judėjimui, kuris atsiranda dėl sezoninių medžio deformacijų ir vėjo poveikio. Kad ir koks metodas būtų pasirinktas, svarbu tinkamai atlikti darbus, o patyręs rangovas patars kiekviename remonto etape bei parinks tinkamas medžiagas.
Visų pirma, specialistai pataria atlikti energetinį auditą, nes jis turi parodyti, kurie modernizavimo darbai gali duoti didžiausią naudą. Auditas gali parodyti, kurias atitvaras reikia papildomai apšiltinti, apibrėžti tinkamą šiluminės medžiagos storį, įvertinti langų sandarumą, parodyti centrinio šildymo būklę. Tokia analizė statybų užsakovui padeda priimti sprendimus dėl šiluminio modernizavimo darbų apimties ir eiliškumo. Tai svarbu ir tada, kai dėl finansų trūkumo negalima atlikti visų reikiamų šiluminio modernizavimo darbų.
Ekovata
Mediniai namai gali būti apšildomi naudojant ekovatą tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Nors nėra pašalinami ir abu variantai vienu metu. Vienas iš efektyviausių yra laikomas išorinis šiltinimas, o vidinis sumažina namo vidaus erdvę.
Ekovata yra pateikiama specialiuose hermetiškose pakuotėse ir pradžioje ji turi būti išpakuojama. Vėliau su specialios įrangos pagalba yra pakraunama ekovata, naudojamas įpurškimo metodas su aukštu spaudimu, yra apšildomas paviršius. Reikia paminėti, jei jūs ketinate apšildyti horizontalų namo paviršių, pavyzdžiui grindis savo namuose tokiu atveju jums reikia panaudoti sauso įpurškimo technologiją.
Purškiama termoizoliacija
Lietuvos bendrovė „Tegra State“ sukūrė naują produktą, skirtą paprastam, greitam ir efektyviam problemos sprendimui: palėpių ar sandėliukų, sienų, ventiliacinių ir rekuperacinių sistemų, vamzdynų apšiltinimui. Tai purškiama termoizoliacija „Gudfor“, kurios 5 cm storio sluoksnis savo savybėmis prilygsta 70 cm storio plytų sienai.
Purškiama termoizoliacija yra pagaminta iš specialių polimerinių medžiagų. Ji puikiai sukimba su bet kokiomis statybinėmis medžiagomis, todėl paviršiaus nereikia papildomai paruošti ar išlyginti, taip pat nereikia ir jokių tvirtinimo elementų, kaiščių ar klijų. Purškiama termoizoliacija pasiekia bet kokias vietas ir nepalieka tarpų, šalčio tiltų.
Meistras skaičiuoja, kad naudojant purškiamą termoizoliaciją, apšiltinimo procesas vyksta maždaug iki 7 kartų greičiau nei šiltinant kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, purškiama termoizoliacija padengti 5 kv. metrų plotą užtruks vos keletą minučių.
Akmens vata
Šiltinimui geriausia rinktis akmens vatą, nes tai nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą. Grupė yra pasaulyje pirmaujanti inovatyvių produktų ir sistemų iš akmens vatos gamintoja ir tiekėja.
Kitos medžiagos
Vokiečių gamybos izoliacinės plokštės yra tinkamos apšiltinimui iš vidaus. Priešingai, Depron plokštės yra itin plonos, tačiau efektyvios - apšiltindami namus iš vidaus, jomis šilumos nuostolius galite sumažinti net iki 43 %. Be to, vos padengus sienas šiomis plokštėmis, iškart galėsite imtis įprastų apdailos darbų - ištapetuoti, nudažyti sienas ar iškloti jas plytelėmis.
Sodo namelių apšiltinimas
Sodo nameliais dažnai naudojamasi ne tik vasarą, bet ir žiemą, o kai kas juose gyvena nuolat. Žinoma, jei norite tenai apsistoti kuo dažniau, namelis privalo būti tinkamai apšiltintas. Jei norite, kad viduje būtų šilta, svarbu, kad sienų šiluminė varža būtų tinkama.
Jei sienos nėra tinkamai apšiltintos, o namelis nėra šildomas nuolat, tai nėra sveika pastatui. Viduje pakėlus temperatūrą sienos įšyla, bet paskui vėl atšąla. Aukštesnėje temperatūroje medžiagos plečiasi, o žemesnėje traukiasi - būtent tokie procesai vyksta sienose. Sprendimas: tinkama sienų termoizoliacija. Termoizoliacinis sluoksnis dedamas iš vidaus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami klausimai ir atsakymai apie namų apšiltinimą.
- Kuo geriau šiltinti šlaitinį namo stogą - vata ar putų polistieriu? Svarbu įvertinti stogo konstrukciją ir pasirinkti tinkamą medžiagos storį.
- Ar verta šiltinti oro tarpą? Reikia įvertinti esamą situaciją ir galimus drėgmės kaupimosi pavojus.
- Kaip apšiltinti rąstinį namą, kad namas liktų „kvėpuojantis"? Reikėtų rinktis „kvėpuojančias" medžiagas, tokias kaip ekovata.
Kiti patarimai, kaip sumažinti šilumos nuostolius
- Baldų išdėstymas: Sunkieji baldai, tokie kaip sofos, foteliai, lova ar masyvi spintelė, užstumti prie šildymo šaltinio (radiatoriaus, ventiliacijos angos ar kito šilumos patekimo sprendimo), blokuoja įeinančią šilumą.
- Energijos taupymas: Pavyzdžiui, įpraskite vietoj ilgų maudynių prileistoje vonioje rinktis trumpesnį dušą. Lygiai taip pat, atkreipkite dėmesį į elektros energiją. Neretai paliekame įjungtą apšvietimą kambaryje, kuriuo jau antra valanda kaip nesinaudojame.
- Saulės šiluma: Išnaudokite saulės šilumą.
- Orkaitės šiluma: Pagaminę maistą orkaitėje, jei tik saugu (nėra mažų vaikų ar naminių gyvūnų), palikite pravertas orkaitės duris, kad šiluma įeitų į virtuvės vidų.
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Mineralinė vata | Nedegi, ilgaamžė, pagerina akustiką | Gali dirginti odą ir kvėpavimo takus |
| Putų polistirolas | Lengvas, pigus | Degus, mažiau ekologiškas |
| Ekovata | Ekologiška, „kvėpuojanti" | Gali būti jautri drėgmei |
| Poliuretano putos | Puikiai užpildo tarpus, gera šilumos izoliacija | Brangesnė |