Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos pasipriešinimas sovietinei agresijai 1944-1946 metais. Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. yra visuma, kurios ofenzyvinis etapas truko nuo 1944 m. vasaros iki 1946 m. pavasario, o defenzyvinis - nuo 1946 m. vasaros. Šią periodizaciją galima laikyti pirmuoju partizaninių kovų etapu.
Šio laikotarpio laisvės kovos 1944-1946 m. žinomos tik bendrais bruožais. Straipsnio tikslas - nušviesti probleminius dalykus, atsižvelgiant į esamą šaltinių bazę bei mokslinių tyrinėjimų lygį. Nagrinėjami bendrieji 1944-1946 m. klausimai, sprendžiant dvi pagrindines problemas: bendroji veikla, kovos, tikslai ir siekiai, kovos pobūdis ir jos galios šaltiniai bei 1944-1946 m. vietą ir reikšmingumą.
Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m.
Šaltinių Bazė
Tyrimui naudoti įvairūs šaltiniai, įskaitant:
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Literinės bylos
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos
- Baudžiamosios bylos
- Kitų archyvų medžiaga
- Laisvės leidiniai
- Sovietmečio darbai
- Rezistencinė ir išeivijos istoriografija
- Atsiminimai ir užrašai, nuotraukos
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slaptus fondus.
Lietuvos partizanai 1945 m.
Archyvinė Medžiaga
Daug dokumentų, kurie nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m. Jie buvo slepiami įvairiais būdais: suvynioti į popierių, įdėti į bidonus, stiklinius butelius ir užkasta į žemę, paslėpta pas patikimus žmones. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių rajone. Nuo 1989-1990 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika, ėmė ieškoti paslėptos archyvinės medžiagos apie 1940-1950 m.
Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyvinė medžiaga saugoma Lietuvos ypatingajame archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Taip pat šaltinių galima rasti muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose.
Lietuvos Ypatingasis Archyvas
Lietuvos ypatingasis archyvas yra pagrindinė šaltinių bazė, leidžianti susipažinti su 1944-1946 m. laikotarpio įvykiais. Šis archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje. Jame saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m., 1994 m. archyve buvo sukaupta daugiau informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį.
Archyve saugomos įvairios bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę: literinės, literinės stebėjimo ir kt. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. galima rasti Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų apskričių dokumentuose.
Pasipriešinimo Etapai
PRADŽIOS ETAPAS: 1944 m. VASARA-1945 m.
1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvoje prasidėjo partizanų sąjūdis. Taip pat aktyvus buvo Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis. Pietų ir Vakarų Lietuvoje vyko partizanų organizavimasis. Prasidėjo partizanų kovos ir pirmosios kautynės. Tuo metu priešo pajėgos buvo dislokuotos, naudojant antipartizaninę taktiką.
1944-1945 m. okupantai vykdė gruodžio puolimą ir Kalėdų operaciją, taip pat sausio-vasario operacijas. Partizanai veikė žiemojimo periodu. Okupantai vykdė pavasarinį puolimą, o partizanai naudojo pavasario kovos taktiką.
PRADŽIOS ETAPAS: 1945 m. VASARA-1946 m.
Šis laikotarpis pasižymėjo karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybėmis. Okupantai vykdė veiksmus Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. 1945 m. vasarą okupantai vykdė karinį puolimą, naudojant slopinimo priemones. Partizanai aktyviai veikė 1945 m., vykdant kulminacinio periodo veiksmus.
1945-1946 m. okupantai pradėjo "pabaigos pradžią", vykdant "priešrinkiminę kovą" ir "rinkimų" akcijas, kurios žlugo. Okupantai pakeitė taktiką.
Lietuvos apskritys
Klastotės ir Patikimumas
Reikia atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Svarbu vengti tiek "falsifikatofobijas", tiek primityvizmą. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą, taip pat gali būti nepatikimi.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą.
Išvados
1944-1946 m. laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo itin sudėtingas ir tragiškas. Šiuo metu vyko aršus pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriame dalyvavo įvairios partizanų grupės ir organizacijos. Šaltinių analizė ir kritinis požiūris į archyvinę medžiagą yra būtini norint teisingai įvertinti šio laikotarpio įvykius.