Gyvenamasis namas Aušros alėjoje 15A: Vlado Bitės architektūros pavyzdys Šiauliuose

Šiaulių miesto istorija neatsiejama nuo Aušros alėjos, kurioje išlikę daug senųjų pastatų, menančių įvairius laikotarpius. Ši gatvė, tarsi jungtis tarp senojo ir dabartinio turgaus, visuomet buvo judri ir svarbi miesto arterija.

Pasak Šiaulių gatvių istoriją tyrinėjusios Romos Baristaitės, 1783 metais centrinės miesto dalies rekonstrukcijos plane iš naujai suplanuotos turgavietės aikštės vakarinės dalies į dvaro kompleksą buvo nutiesta trumpa gatvelė. XIX amžiaus viduryje ji vadinama Skersine gatve. Vėliau, greičiausiai įsikūrus grafų Zubovų rezidencijai, gatvė pavadinta Sadovaja ulica - Parko gatvė, kuri vokiečių okupacijos metais suvokinta į Park Strasse. Po Pirmojo pasaulinio karo gatvei paliktas lietuviškas pavadinimas, gatvė pratęsta. Minint pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40-metį, 1923 metais gatvei suteiktas Aušros alėjos pavadinimas. Sovietmečiu, 1955 metais, minint revoliucionieriaus Vinco Mickevičiaus-Kapsuko 75-ąsias gimimo metines, gatvei buvo suteiktas V. Kapsuko vardas. Atgimimo pradžioje 1989 metais jau sugrąžintas Aušros alėjos pavadinimas.

Tarpukariu Aušros alėja buvo formuojama kaip viena iš reprezentacinių Šiaulių miesto gatvių, čia koncentravosi didžioji dauguma administracinių ir visuomeninių pastatų, todėl jos užstatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

Šiame kontekste išsiskiria gyvenamasis namas, adresu Aušros al. 15A, pastatytas 1936 metais. Pastato projekto autorius - miesto inžinierius Vladas Bitė. Šis dviejų aukštų ir dviejų butų gyvenamasis namas su aukštu pusrūsiu yra puikus to meto architektūros pavyzdys.

Įdomus bruožas - išliko net keli beveik nepakitę inžinieriaus Vlado Bitės pastatai. Dar vienas V. Bitės statinys - Aušros alėja 15a - asmeninis inžinieriaus namas, išsiskiriantis gražiomis formomis ir proporcijomis.

Senieji Šiaulių miesto gyventojai dažnai pasakoja pikantišką istoriją apie tai, kaip su užsakovu derindamas pastato projekto detales inžinierius pamilo jo dukrą ir ją vedė.

Vladas Bitė gimė 1901 m. gegužės 17 d. Mažuolių kaime, Pašušvio valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1928-1930 m., dirbdamas statybos techniku Šiauliuose, V. Bitė parengė ir apgynė diplominį darbą „Šiaulių miesto kanalizacija“. 1930 m. vasario 17 d. gavo statybos inžinieriaus diplomą, o balandžio 1 d. V. Artėjant frontui, 1944 m. inžinierius su šeima pasitraukė į Vakarus: pradžioje - į Karaliaučių, vėliau - pas V. Nuo 1950 m. V. Bitė su šeima gyveno Melburne. V. Bitė mirė 1969 m. gruodžio 9 d.

V. Bitė yra suprojektavęs ir kitus žymius pastatus Šiauliuose:

• 1932 m. naujoje Aušros alėjos atkarpoje pastatytas V. Bitės suprojektuotas pradžios mokyklos pastatas.
• 1934 m. modernėjančią Aušros alėją papildė V. Bitės suprojektuoti Tautininkų sąjungos namai.
• 1935 m. Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe buvo pastatyti nauji Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai.

Šie pastatai liudija apie V. Bitės indėlį į Šiaulių miesto architektūrą ir urbanistiką.

Tarpukariu Aušros alėja buvo formuojama kaip viena iš reprezentacinių Šiaulių miesto gatvių, čia koncentravosi didžioji dauguma administracinių ir visuomeninių pastatų, todėl jos užstatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. 1935 m. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe buvo pastatyti vieni iš pirmųjų modernaus Aušros alėjos urbanistinio veido reprezentantų - V.

1934 m. į Tautininkų sąjungos namus iš Vilniaus gatvės persikėlė Valstybinis centralinis knygynas-biblioteka. 1935 m. Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe buvo pastatyti nauji Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai. Erdvų dviejų aukštų kampinio plano pastatą naujojoje miesto dalyje suprojektavo inžinierius V. Bitė. Rūmai susidėjo iš dviejų gatvių sankirtoje stačiu kampu sujungtų flygelių.

Plečiantis Šiaulių miestui, prie jo teritorijos buvo prijungtos išparceliuoto Gubernijos dvaro žemės ir čia suplanuota vienos iš pagrindinių miesto gatvių - Aušros alėjos - tąsa.1932 m. naujoje Aušros alėjos atkarpoje buvo pastatytas V. Bitės suprojektuotas pradžios mokyklos pastatas.

Dar viena nauja erdvi ir funkcionali pradžios mokykla Šiauliuose buvo pastatytas1938 m. Šešių komplektų pradžios mokyklos prie Rygos (dabar S. Šalkauskio) gatvės projektą parengė inžinierius V. Bitė. Tai kampinio plano mūrinis dviejų aukštų pastatas su pusrūsiu. Pastato fasadų kompozicija nedaug skiriasi nuo1936 m. Gardino gatvėje pastatytos mokyklos.

2014 m. Šiauliuose buvo nugriauta V. Bitės suprojektuota mokykla Užprūdžio (dabar Paprūdžio) gatvėje. 1932 m. prie Prūdelio ežero pastatytas medinis dviejų aukštų pastatas su mansarda buvo skirtas keturių komplektų pradžios mokyklai. Pirmame mokyklos aukšte buvo įrengtos dvi klasės, koridorius, rūbinė, sargo kambarys, berniukų ir mergaičių tualetai.

Tarpukariu pamažu gerėjant krašto ekonominei situacijai, XX a. 4 deš. daugiau dėmesio imta skirti ir švietimo įstaigų materialinei padėčiai. Mokyklos, iki tol dažniausiai veikusios tam nepritaikytose ir ankštose patalpose, pradėtos aprūpinti naujais, erdviais ir funkcionaliais pastatais. 1936 m. buvo patvirtintas V.

Aušros alėjoje išlikę daug tarpukario modernizmo architektūros pastatų, kurie formuoja centrinės miesto dalies vaizdą ir yra svarbus kraštovaizdžio komponentas. Tai solidūs administraciniai pastatai ir įvairios visuomeninės paskirties įstaigos: apskrities savivaldybė, apygardos teismo rūmai, pradžios mokykla ir muziejaus pastatas, dramos teatras, centrinis paštas ir kt.

Centre išskirtinė teritorija yra Aušros alėja, kuri buvo kryptingai formuojama kaip naujojo miesto gatvė, joje statomi modernios architektūros ir planavimo pastatai ne tik Pirmojo pasaulinio karo išmuštose skylėse, bet ir nugriaunant senąjį užstatymą.

Pasak muziejininkės, Šiaulių tarpukario raida trimis svarbiausiais vardais pažymėta: Karolis Reisonas (1894-1981), Vladas Bitė (1901-1969), Steponas Stulginskis (1908-1995). S. Stulginskio likimu dar per mažai domėtasi, o V. Bitei ir K. 1922-1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt projektų. Inžinierius tuo metu atitiko miesto vyriausiojo architekto funkcijas.

Veržlus V. Bitės dešimtmetis 1930-1939 m. Aušros alėjoje prasidėjo naujas modernus, vakarietiškus standartus atitinkantis gyvenimas. Joje centravosi valdiškų, visuomeninių institucijų pastatai, modernizmo estetika persidavė ir į privačią statybą.

Aušros al. ir Dvaro gatvės kampe V. Bitė suprojektavo Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmus. Išsiskiriantis pastatas - Lietuvos tautininkų sąjungos namai Aušros al. 21. Pratęsus Aušros al. 1932 m. pastatyti pradžios mokyklos ir „Aušros“ muziejaus rūmai (Aušros al. 47).

Kadangi didelis dėmesys buvo švietimui, todėl atsirado ir daugiau pradžios mokyklų: sen. Gardino gatvėje (dab. Gumbinės - Jaunųjų technikų centras) ir Rygos gatvėje (dab. S. Šalkauskio gimnazija) bei Užprūdžio (dab. Paprūdžio g.) mokykla. Pastaroji buvo medinis modernizmo statinys su tautiniais elementais.

Iki šiol miestą puošia vienas išraiškingiausių V. Bitės suprojektuotų pastatų - Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai Sukilėlių ir Vilniaus gatvių kampe. Dinamiška fasadų simetrišką kompoziciją kuria ritmiškas horizontalus nedidelių stačiakampių langų eilių ir ryškus vertikalus tarplangių skaidymas.

Besiformuojanti moderni Aušros alėja ir miesto centras duso nuo turgaus, kurio buvimas centre nesiderino su moderniu gyvenimu. Nuspręsta perkelti turgų į dabartinę vietą, o aikštė pertvarkyta reprezentacinei funkcijai.

Mieste pastatų projektavo ir kiti kviestiniai architektai. Anatolijus Rozenbliumas suprojektavo modernų pramonininko H. E. Mordelio, namą Aušros al. Ir Dvaro g. kampe (dab. įsikūręs baras „Kišenė“). Keturių aukštų gyvenamasis namas, manoma, buvo didžiausias ir moderniausias pastatas mieste. Tai kampinio plano dviejų laiptinių namas, turintis dvi ūkines laiptines su įėjimu iš kiemo.

Pagal tuometinius vertinimus šis keturių aukštų pastatas laikytinas beveik dangoraižiu. Aukštesniems nei 3 aukštų namams buvo privalomas liftas. Tai buvo modernios konstrukcijos, aukštos kokybės įranga. Deja, neišsaugota.

Kitas daugiabutis pastatas - stambaus pramonininko Broniaus Poškaus namas Vilniaus ir Dvaro gatvių susikirtime. Projekto autorius nežinomas. Pasak muziejininkės, tai labai išraiškingas ir plastiškas namas, kuris gali stovėti bet kuriame Europos mieste ir jį papuoštų.

Pirmame aukšte veikė parduotuvės, avalynės dirbtuvė. Viršutiniuose aukštuose - butai. Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, likusius butus nuomojo kitiems. Tarpukariu buvo labai aktuali butų problema, nes miestas tapo traukos centru. Ne kiekvienas galėjo sau leisti įsigyti sklypą ir pasistatyti namą.

Vilniaus ir Bažnyčios (dabar Vasario 16-osios) gatvių kampe buvo pastatytas prekybininko, siuvėjo Antano Juškaus mūrinis trijų aukštų namas (dabar įsikūrusi „Prezo“ kepyklėlė). Šalia savo namus turėjo kiti stambūs Šiaulių verslininkai: „Birutės“ šokolado fabriko savininkas Vladas Vaitkus ir S. Pocius.

Pašto rūmai, architekto K. Dušausko-Duž suprojektuoti ir pastatyti prieš pat karą, eksponuoja laiko vertybes. Kam paštui toks didžiulis namas, užimantis visą Aušros al. ir Dvaro g. kvartalą? Tada numatyta sutalpinti paštą, telefoną, telegrafą - augančias technologijas.

Apygardos teismas - Kazio Krikščiukaičio sukurtas, ligoninė - Vytauto Landsbergio- Žemkalnio.

V. Bitei išvykus, nuo 1938 iki 1940 miesto planavimą perėmė Steponas Stulginskis. Per tokį trumpą laiką daug pastatų nespėta pastatyti, bet yra išlikusių, kurie liudija savitą architekto braižą. Vienas iš jų - „Santarvės“ mokykla (dab. „Dagilėlio“ dainavimo mokykla) Vytauto g., kitas - ligoninė Varpo gatvėje (vėliau poliklinika, dabar Sveikatos biuras ir dienos stacionaras), keletas individualių namų.

K. Reisonas kūrė Kauno modernizmo veidą. Kanalizacijos specialistas V. Bitė - Vilniaus požeminę infrastruktūrą. Tai daug pasako apie Šiaulius prikėlusias asmenybes. Higiena, sanitarija neatskiriama nuo modernumo.

V. Bitė pradėjo Šiauliuose sisteminius vandens ir nuotekų planavimus. Iš to laiko vienas įspūdingiausių statinių - Vandentiekio bokštas, Prano Norkūno iki karo suprojektuotas modernus inžinerinis statinys, pastatytas tik po karo.

Architektūra eksponuoja tarpukario miesto gyvenimo kokybę, komunalinio ūkio modernumą. Be abejo, kai kurie pastatai šiek tiek keitėsi, perdažant niveliavosi, bet detalių kaita nėra didelis praradimas. Nederamai rekonstruotas Dramos teatras, pakeitimai naujos vertės nesukūrė.

Teko įsikišti, kad būtų apsaugotas pastatas Vasario 16-osios g. 27, džiugu, kaip rekonstruotas kitas namas priešais jį. Po karo atstatant stogus kai kur pasikeitė jų forma, atsirado poreikis pridėti dar vieną aukštą. „Paaugo“ apskrities savivaldybės rūmai, bet išlaikytos proporcijos, mūsų akis to nepastebi.

Tarpukario modernizmo palikimas yra didžiulis įpareigojimas nesunaikinti, išsaugoti, kad tie, kas gyvens po mūsų, miesto istorija galėtų pasidžiaugti gyvai, o ne iš knygų iliustracijų.

Mordeliai - stambiausio Šiaulių odų fabrikanto J. Frenkelio pusbroliai. H. E. Mordelis buvo Frenkelio fabriko bei akcinės bendrovės „Batas“ generalinis direktorius.

Keturių aukštų gyvenamasis namas, manoma, buvo didžiausias ir moderniausias pastatas mieste. „Mordeliai kurį laiką glaudėsi Ch. Frenkelio viloje, kurį laiką nuomojo kambarį pas K. Blecherį Vasario 16-osios g. Bet ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jie gali sau leisti pradėti statyti didžiulį keturių aukštų labai modernių konstrukcijų, modernios įrangos - su pirmaisiais liftais - pastatą“, - pasakoja V. Ulinskytė-Balzienė.

Kitas pastatas - stambaus pramonininko B. „Didelės vitrinos, didžiuliai langai pabrėžia prekybinę funkciją. Pirmame aukšte veikė įvairios parduotuvės, tarp jų ir paties B. Poškaus avalynės dirbtuvė. Viršutiniuose aukštuose tradiciškai buvo butai. Pats įmonės savininkas gyveno tame pačiame name, bet likusius butus nuomojo kitiems.

Tarpukariu buvo labai aktuali butų problema. Daug parvykusiųjų neturėjo kur gyventi, buvo daug atvykusių iš kaimo, nes miestas tapo traukos centru. Ne kiekvienas galėjo sau leisti įsigyti sklypą ir pasistatyti namą miesto prieigose. Nuomojamų daugiabučių statyba jau buvo išplitusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą, taigi reiškinys nebuvo naujas.

Tad butų aprūpinimu užsiėmė stambūs pramonininkai ar stambių dirbtuvių savininkai, kurie galėjo sau leisti pastatyti kapitalius statinius ir iš nuomos prisidurti prie kapitalo“, - aiškina V.

Aušros alėjoje 1932 m. išdygo V. Bitės suprojektuota pradinė mokykla, „Aušros“ muziejus. Įdomu tai, kad pastatas buvo projektuotas dešimties komplektų mokyklai, tačiau 1933 m. antrajame aukšte laikinai įkurdinus „Aušros“ muziejų, mokykla veikė tik pirmame aukšte, o pusrūsyje buvo įrengti du butai sargams. Muziejui patalpos mokykloje buvo skirtos laikinai, nes užstrigo pagal architekto Karolio Reisono projektą Muziejaus ir bibliotekos rūmų statybos. Tačiau šiandien visas pastatas priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Tyrinėjant šio pastato architektūrą pastebimas simetriškas tūris, rizalitu pabrėžiama centrinė simetrija. Dar vienas išsiskiriantis pastatas - Lietuvos tautininkų sąjungos namai (1934) Aušros al. 21. Šis pastatas pasižymi gyvu asimetriškų tūrių žaismu, o įstiklintos laiptinės kampas virš pagrindinio įėjimo viršuje užsibaigia aukšta laiptuota sienute. O ir paties inžinieriaus V. Bitės gyvenamasis namas (1934), kurį pats projektavo, atspindi naują konstruktyvistinį požiūrį ir architektūrinę estetiką. 1937 m. pastatyti, V. Bitės suprojektuoti Šiaulių apygardos Ligonių kasos rūmai.

Čia veikė Šiaulių sveikatos centras, globojęs kūdikius, vaikus ir motinas, Kultūros ir švietimo draugija ir jo knygynas bei literatūros žurnalo „Kultūra“ redakcija. Vienu išraiškingiausių suprojektuotų V. Bitės pastatų laikomas Šiaulių apskrities savivaldybės pastatas Vilniaus gatvėje 263. Erdvių dviejų aukštų kampinio plano rūmų centrinės dalies interjere yra erdvi laiptinė su vestibiuliais, o šoniniuose sparnuose išsidėsčiusios kabinetų eilės. Dinamišką simetriškų fasadų kompoziciją kuria ritmiškas horizontalus nedidelių stačiakampių langų eilių ir ryškus vertikalus tarplangių skaidymas.

V. Ulinskytė-Balzienė pažymi įdomų Vytauto gatvės „pažymėjimą“. Tai miesto vandentiekio bokštas Vytauto gatvėje, kurį projektavo prof. P. Morkūnas ir inžinierius A. „Gatvių perspektyvas uždaro dominuojantys pastatai. Į vieną pusę pažvelgus tai būtų Šiaulių katedra, o į kitą pusę - gatvės perspektyvą uždaro vandentiekio bokštas. Jo architektūra sunkiai apibūdinama kaip modernistinė. Tai yra išties išskirtinis pastatas. Lietuvoje mažai išlikę inžinerinės paskirties to meto pastatų su tokia išraiškinga architektūra miestų centruose“, - sako V.

Pirmieji kanalizacijos ir vandentiekio įvedimo projektai Šiauliuose pradėti 1922-1925 m. Tik 4 dešimtmetyje pradėti intensyvūs vandentiekio ir kanalizacijos darbai. 1939 m. „Architektūra eksponuoja mūsų gyvenimo kokybę įvairiais laikotarpiais. Tad šis vandentiekio bokštas šiuo atveju simbolizuoja tarpukariu pakilusią miesto gerovę, miesto komunalinio ūkio modernumą, juk atsirado ir vandentiekis, ir kanalizacija, ko iki tol nebuvo. Ir netgi Pašto rūmai Aušros alėjoje, kuriuos suprojektavo architektas K.

„Iki ketvirtojo dešimtmečio miesto poreikius visiškai tenkino senasis paštas, kuris buvo pastatytas XIX a. ir dar carinės Rusijos laikais veikė prie turgaus aikštės, Tilžės gatvėje, kur dabar yra Projektavimo pastatas. Bet miesto poreikiai didėjo, atsivėrėme pasauliui, tobulėjo technologijos, tad jau ketvirtajame, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje pastatyti Pašto rūmai, kurie užėmė kone visą kvartalą tarp Dvaro, Varpo gatvės. Tai didžiulio tūrio pastatas. Visuomenės sankloda ir technologinė raida veikia miesto veidą ir per architektūrą mes galime visą tai perskaityti. Tad dabar žvelgiant į pastato langus galime tik įsivaizduoti, kaip tuomet darbuotojai aptarnaudavo klientus, kaip intensyviai vyko darbas. Dabar viskas veikia pirmame aukšte. Didelis pastatas tampa tam tikra paveldosaugine dilema.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius Aušros alėjoje esančius Vlado Bitės projektuotus pastatus:

Šis namas, kaip ir kiti V. Bitės projektuoti pastatai, yra svarbi Šiaulių miesto architektūros paveldo dalis, liudijanti apie tarpukario modernizmo raidą ir miesto siekį būti moderniu ir patogiu gyventi.

Šiandien Aušros alėja ir toliau išlieka svarbia Šiaulių miesto gatve, kurioje galima grožėtis išlikusiais senaisiais pastatais ir pajusti tarpukario dvasią.

Aušros alėja Šiauliuose

Šiaulių miesto žemėlapis

tags: #buves #v #bites #projektuotas #gyvenamasis #namas