Tikriausiai visi žino, kad nekilnojamasis turtas yra namai, butai, įvairūs pastatai ir žemės sklypai. Be šių įprastų objektų nekilnojamajam turtui priskiriami lėktuvai ir laivai. Kuo ypatinga ši NT rūšis? Ar populiari Lietuvoje? Ar verta įsigyti laivą investicijai?
Laivas - bet kokia savaeigė ar nesavaeigė transporto priemonė, skirta judėti vandens paviršiumi arba po vandeniu. Visi laivai yra nekilnojamasis turtas ir pagal galiojančius teisės aktus jie visi turi turėti registracijos numerį ar kitokį nustatytą ženklinimą.
Ar žinojote, kad lėktuvai ir laivai yra priskiriami nekilnojamojo turto kategorijai? Nors visiems ir įprasta šiuos objektus vadinti transporto priemonėmis, tačiau tiek lėktuvai, tiek laivai - nekilnojamasis turtas. Taip pat yra akivaizdu, jog tokios kategorijos turtas yra mobilus, todėl turto apžiūrą gali tekti atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kuriame pasaulio krašte.
Nereikia pamiršti ir tai, kad savininkas turi galimybę pats ilsėtis savo laive. „Ne veltui laivai yra priskiriami nekilnojamajam turtui”, - pastebi K.Valenta.
Laivo vertinimas reikalingas:
- Fizinio arba juridinio asmens bankroto atveju;
- Teismo nustatyta tvarka;
- Antstolio pavedimu, kai turtas parduodamas iš varžytinių;
- Draudimo tikslu;
- Įkeitimo tikslu.
Pardavėjams lėktuvų, laivų vertinimas geriau suprantamas kaip palengvinimas nustatant turto pardavimo kainą, nes, vadovaujantis vertinimo išvada, nebereiks ieškoti atsakymų, už kiek realiai galima parduoti jiems priklausantį laivą, jachtą ar lėktuvą.
UAB „MARLEKSA“ atliks įvairiausių laivų vertinimą: burinių, kruizinių, keltų ar jachtų.
Ar žinote kaip atliekama laivų ir keltų priežiūra jūroje
Laivų kainos ir jų senėjimas
Laivų kainos priklauso nuo laivo dydžio, amžiaus ir komplektacijos. Kiekviena komplektacijos dalis, pavyzdžiui, navigacinė aparatūra, kainuoja nemažai ir, jei tokia įranga yra laive, tai didina paties laivo galutinę kainą. „Jei sudėjus visą įrangą, tai ir mažiausios valtelės kaina gali išaugti iki 15-30 tūkst. eurų”. Jei žmogus svarsto apie galimybę įsigyti laivą, su kuriuo galėtų paplaukioti ne tik po Lietuvos vandens telkinius, bet išplaukti ir į Baltijos jūrą, jis turėtų būti pasiruošęs apie 15 tūkst. Eurų. Už tokią sumą galima įsigyti apie 1990 m. gamybos laivą, 8 m ilgio, su dušu ir WC viduje.
„Jei laivas yra gerai prižiūrimas, jis gali tarnauti ilgai”, - sako K.Valenta. „Šiandien plaukioja šimto metų laivai, kurie yra eksploatuojami. Yra išlikę senoviniai mediniai laivai, kurie daugiau skirti jaunųjų jūrininkų ugdymui. Jie dažniausiai priklauso universitetams ir jūrinėms mokykloms”.
„Capital Marine” ekspertas pasakoja, kad yra ir prabangūs, išskirtiniai laivai, motoriniai, pagaminti iš raudonmedžio, išlikę geros būklės, ir siekiant, kad jie tarnautų dar ilgiau, kiekvienais metais juos atnaujina ir restauruoja.
Laivas nesensta taip sparčiai, kaip, pvz., automobilis. Nuolat ir tinkamai prižiūrimas 20-30 metų laivas dar nėra senas. Jei laivui priežiūros trūksta, gali „įsimesti įvairios laivo ligos”, priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos jis pagamintas. Toks laivas jau pradeda reikalauti daugiau dėmesio, laiko, lėšų remontui, ir ne kiekvienas savininkas yra pasiruošęs tam.
Laivas ežerui ir jūrai: kuo skiriasi?
Laivai, skirti vietiniam pasiplaukiojimui, ir jūriniai laivai skiriasi savo konstrukcija. Jūrinės jachtos turi turėti kilį („laivo dugno išilginė sija nuo priekio iki galo”, Tarptautinių žodžių žodynas (TŽŽ)), o ežeruose galima plaukioti ir su švertais („bekilio laivelio skydas, nuleidžiamas per dugne esantį plyšį; daro laivelį stabilesnį”, Tarptautinių žodžių žodynas (TŽŽ)).
„Laivo apatinėje dalyje yra svorio balastas, kuris jūrinėms jachtoms palaiko stabilumą, o plaukiant ežere balastas gali būti kilnojamas, kad priplaukus arčiau kranto būtų galima išlipti, ar pakelti, jei plaukiama per seklumą”, - pasakoja laivų žinovas.
Ar verta į laivą investuoti?
K. Валенты nuomone, investicinė grąža tikėtina, jei investuojama į klasikinio modelio laivą. “Tokie laivai brangsta ir jie jau yra brangūs”. Investuoti į klasikinį laivą galima įsigyjant tokį, kurį reikia restauruoti, ir jam skirti savo laiką ir lėšas. Jei rinkos sąlygos yra palankios, o laivas atnaujintas pagal klasikinio laivo restauravimo taisykles, grąža gali siekti 3 ar net 4 kartus.
Pasiekti tikrąją restauracinę laivo vertę nėra paprasta. Laivas turi būti atkurtas iki smulkiausių detalių, restauravimo darbus turi įvertinti komisija, kuri išduoda sertifikatą, liudijantį apie restauruoto laivo būklę.
Kitas investavimo būdas - nusipirkti laivą ir jį perleisti laivų nuomos kompanijoms, kaip nuomos objektą. „Lietuvoje tokių atvejų dar nedaug, tačiau Viduržemio jūros šalyse tai yra labai populiarus investavimo būdas”, - dalijasi K.Valenta.
Paprastai laivų nuomos kompanijai priklauso nedidelė dalis nuomojamų laivų, o kitų laivų savininkai yra privatūs asmenys. K. Валенты teigimu, optimistinio scenarijaus atveju iš tokių investicijų galima tikėtis apie 12 proc. metinės grąžos.
Investavimo į laivą nuomai principai labai panašūs kaip ir perkant investicinį būstą egzotinėje šalyje, kurorte ar saloje, kai savininkas keletą savaičių per metus būstą rezervuoja savo poilsiui, o visą kitą laiką jį nuomoja.
Laivų nuomos kainos
Kiek kainuoja išsinuomoti laivą, priklauso nuo to, kur laivas yra ir kur ketinama plaukti. Pavyzdžiui, Kauno mariose galima išsinuomoti nedidelę jachtą pasiplaukiojimui nuo 50 eurų dienai, kateris su kapitonu kainuos nuo 100 eurų valandai. Trakuose pasiplaukiojimas jachta kainuos nuo 50 eurų valandai. Jei norima laivą išsinuomoti savaitei, tai gali kainuoti apie 2000-3000 eurų.
„Lietuvoje nelabai kur yra plaukti su didele jachta, tektų plaukti į Baltijos jūrą, Švediją, Lenkiją, Latviją”, - sako laivų specialistas K.Valenta.
Plaukiant laivu į kitą valstybę privalu laikytis nustatytų taisyklių. Reikia nepamiršti, kad vandenyje taip pat yra valstybių ribos, teritoriniai vandenys. Įplaukus į kurios nors valstybės teritoriją, privalu plaukti į arčiausiai esantį uostą ir jame užsiregistruoti. Po šios procedūros galima jau nevaržomai plaukioti po tos šalies teritorinius vandenis.
Ką daryti su laivu žiemą?
„Capital Marine” atstovas sako, kad daugelis laivų savininkų susiduria su problema, kur laikyti laivą per žiemą. „Laivui geriausia būti sausai, šiltai ir po stogu. Tokiu būdu žiemą laivą galima dar ir patvarkyti, kad pavasarį būtų galima plaukiojimo sezoną pradėti kuo anksčiau”, teigia K.Valenta.
Jei nėra galimybės laivo laikyti po stogu, galima jį laikyti ir lauke, prieš tai atlikus atitinkamus konservavimo darbus. Kiekvienais metais, prieš kiekvieną sezoną laivą reikia paruošti, pvz., perdažyti dugną, ir, jei laivas laikomas lauke, tenka atidžiai sekti oro sąlygas, kada būtų galima atlikti laivo paruošimo ar remonto darbus.
Laivai Lietuvoje
Laivai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs. Anot K.Valentos, trūksta ir renginių, skirtų laivų savininkams ar mėgėjams. „Lietuvoje vyksta uždari renginiai, regatos, skirtos buriuotojų ar laivavedžių bendruomenėms, o renginių, skirtų plačiai visuomenei - nėra”.
Žmogui, kuris domisi laivais, nori jų pasižiūrėti, galbūt ateityje planuotų įsigyti laivą, skirtų renginių yra labai nedaug. „Anksčiau per Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę vykdavo „The Tall Ship Races”, kur dalyvaudavo senieji, didieji istoriniai laivai. 2020 m. dėl karantino Jūros šventė nevyko, neaišku, kaip bus nuspręsta šiais metais”, - sako K.Valenta. Jis pamini ir Kuršių marių regatą, kur susirenka minios žmonių pažiūrėti buriuotojų varžybų. Vienas iš didesnių renginių laivų mėgėjams yra Formulės 2 Pasaulio čempionato etapas, vykstantis Lietuvoje.
Laivų gamybai ir visai laivų rinkai labai svarbios yra laivų parodos. Užsienyje jos pritraukia pakankamai daug žmonių. Artimiausia ir pirmoji Lietuvoje laivų paroda „Boat and House Show” vyks šių metų liepos 3-4 d. Svencelėje.
„Šia paroda siekiama parodyti tiek Lietuvos žmonėms, kad nereikia keliauti kažkur toli, jei nori įsigyti laivą, viskas yra čia, Lietuvoje, o Lietuvos laivų gamintojams - kad ir lietuvis gali pirkti laivą ir nereikia ieškoti tolimų rinkų”, - sako laivų ekspertas K.Valenta.
Lietuvoje yra nemažai laivų gamintojų ir beveik visą savo produkciją jie eksportuoja į užsienį, daugiausia į Skandinavijos šalis.
Pats K.Valenta save vadina jūreiviu. „Panašų pomėgį turinčių žmonių bendruomenė yra pakankamai nemaža, tačiau turi dar didesnį potencialą augti. Infrastruktūra gerėja, plečiasi”.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad turime tarptautinį 300 km kelią Nemunu Kaunas-Klaipėda, šalia kurio kuriasi nauji uostai, net nauji nekilnojamojo turto kvartalai.
„Lietuvoje turime visas sąlygas įgyvendinti pažangiausius jūrinio transporto ir infrastruktūros vystymo projektus, tad tikiuosi, kad tai taps stipriu impulsu mūsų laivybos pramonei ir tokių laivų šalies uostamiestyje bus gaminama tiktai daugiau. Tai kartu ir puikus pavyzdys, kaip mūsų įmonės gali skatinti inovacijas ir rodyti pavyzdį visai rinkai“, - teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Klaipėdos uostas diegia naujoves
Pagal galiojančias taisykles, atplaukę ir prieš išplaukdami iš Klaipėdos uosto, laivai privalo atiduoti juose susidariusias atliekas. Pastarųjų surinkimo paslaugą užtikrinti patikėta Uosto direkcijai. Siekdama dar labiau pagerinti atliekų surinkimo iš laivų paslaugos kokybę, bendrovė nusprendė pasitelkti modernią ir aplinkai draugišką techniką.
„Uosto direkcija pirmoji Lietuvoje jau po poros metų ne tik gamins žaliąjį vandenilį, bet ir turės juo varomą laivą. Nepalikdamas pėdsako aplinkoje, jis švarins ir kitus į uostą įplaukiančius laivus, priims iš jų atliekas. Didžiuojamės, kad naujas, modernus ir aplinkai draugiškas tanklaivis statomas ne bet kur užsienyje, bet Lietuvoje, Klaipėdos uoste“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiandien įvykusi simbolinė kilio padėjimo ceremonija yra neatsiejama laivo statybos proceso dalis. Ji žymi modernaus atliekų surinkimui skirto tanklaivio oficialų statybos darbų startą. Svarbus etapas tradiciškai įprasmintas specialios lentelės, kuri papuošta trimis monetomis, pritvirtinimu tarp jau pagaminto pirmo laivo bloko konstrukcijų. Ant lentelės įamžinti laivo užsakovės - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, statytojų - Estijos kapitalo kompanijos „Baltic Workboats“ ir Vakarų Baltijos laivų statyklos pavadinimai.
Ceremonija užbaigta protokolo, pažyminčio, kad kilis padėtas laikantis visų reikalavimų, pasirašymu. Šį dokumentą savo parašais patvirtino statytojų ir laivo klasifikacinės bendrovės, kuri seka visą statybos procesą, atstovai.
„Šio istorinės svarbos projekto, generuojančio aukštą pridėtinę vertę, įgyvendinimas mums - dviguba sėkmė. Pirmiausia pažangų laivą statome savo šaliai, Lietuvai, o tai yra ir garbė, ir didelis įsipareigojimas, ir atsakomybė. Taip pat projektą įgyvendiname kartu su partneriais iš Estijos, ir šis bendradarbiavimas dar kartą atskleidžia šalių stiprų ryšį verslo srityje“, - akcentuoja Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Klaipėdos uoste esančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje bus statomas laivo korpusas su antstatu ir vairine, atliekami krovininių sistemų montavimo ir kiti darbai. Estijos kompanija „Baltic Workboats“ yra atsakinga už pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų montavimą, visų laivo sistemų suderinimą ir išbandymą. Estijoje taip pat bus diegiama vandenilio kuro celių sistema.
Pagrindinis uždavinys laivo statytojams - suprojektuoti ir pastatyti lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo laivą. Jame turės būti sumontuotos atliekų surinkimo talpos, taip pat lijalinių vandenų valymo įrenginys, kuriuo vandenys bus išvalyti ir kartu su nuotekomis perduodami į krante esančius miesto valymo įrenginius. Planuojama, kad laivas dirbs ištisą parą.
Tanklaivis, kurio ilgis 42 metrai, o plotis 10 metrų, galės surinkti 400 kubinių metrų skystų atliekų. Jame bus įdiegti du elektriniai varikliai, kuriuos elektros energija aprūpins 2000 kwh talpos akumuliatoriai ir laive sumontuota vandenilio kuro celių sistema. Laivas, priklausomai nuo darbų intensyvumo, galės būti eksploatuojamas Klaipėdos uoste iki 36 val. be papildomų energijos įkrovimų.
Laivą Uosto direkcijos užsakymu stato „Baltic Workboats“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su Vakarų Baltijos laivų statykla. Bendra projekto vertė siekia 12 mln. Eur be PVM. Tikimasi, kad Klaipėdos uosto vandenyse laivas plaukios jau kitų metų pabaigoje.
tags: #laivas #nekilnojamas #turtas