Techninio Projekto Koregavimas Lietuvoje: Teisinis Reguliavimas ir Pavyzdžiai

Atliekant projektavimo ir statybos darbus iki statybos užbaigimo labai dažnai atsiranda būtinybė koreguoti projektą. Prieš atliekant projekto korekcijas būtina įvertinti, kokias pasekmes jos gali turėti. Tam tikri pakeitimai gali neturėti jokios įtakos, tačiau kai kuriais atvejais gali tekti iš naujo atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo (visuomenės informavimo) procedūras ar net gauti naują statybos leidimą.

Šiame straipsnyje aptarsime teisinį reguliavimą dėl esminių ir neesminių projekto sprendinių pakeitimų, susijusius su teritorijų planavimu, atsižvelgiant į įvairius Lietuvos miestų pavyzdžius.

Esminiai ir Neesminiai Projekto Sprendiniai

Informuojame apie supaprastinta tvarka rengiamus detaliuosius planus ir jų koregavimus įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijose. Šie koregavimai atliekami nekeičiant patvirtintame detaliajame plane nustatyto teritorijos naudojimo reglamento ir planavimo tikslų, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus.

Supaprastinta Detaliojo Plano Koregavimo Tvarka

Esminis supaprastinto detaliojo plano koregavimo bruožas - nereikalingas savivaldybės mero ar jo įgalioto administracijos direktoriaus sprendimas leidžiantis pradėti procedūrą, planavimo darbų programa, inicijavimo sutartis ir planavimo sąlygos. Taip pat atliekama tik supaprastinta viešinimo procedūra. Toks koregavimas netikrinamas Valstybinėje teritorijų planavimo komisijoje.

Pavyzdžiai Supaprastintų Koregavimų:

• Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2012 m. birželio 28 d. Nr. TS-269 patvirtinto detaliojo plano koregavimą (planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo ir užstatymo zonos patikslinimas sklype Nr.3 - šiuo metu adresas J. Lukšos g. 117, Pamaišupio k., Alšėnų sen., Kauno raj.(kad. Nr. 13723
• kv.m. žemės ūkio paskirties sklypo Kauno r. savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. Nr. 9 (kadastro Nr. 5247/0009:452, Kauno r. sav., Alšėnų sen., Narsiečių k., Sodų g.
• Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-01-24 sprendimu Nr. TS-29 patvirtinto detaliojo plano "Sklypas kad.nr. 5260/0001:68 / plotas 7,27 ha / Seniavos k., Garliavos apyl.sen. Kauno raj.sav." statybos zonos ir ribos, aprūpinimo inžineriniais tinklais koregavimą, žemės sklypuose, Vijoklių g. 2-36 ir Narsiečių g.
• Žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Ražiškių k., Rokų pl. 27, kadastro Nr. 5260/0005:22, detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.

Visų pirma, supaprastintas detaliojo plano koregavimas negali pažeisti galiojančių teisės aktų, taip pat aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Antra, turi būti gauti raštiški visų koreguojamų žemės sklypų naudotojų ir valdytojų sutikimai.

Daugeliu atvejų tai galima įgyvendinti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pastatų projekto rengimo metu. Tokia procedūra trunka gerokai trumpiau nei įprastas detaliojo plano koregavimas ar keitimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodyta, jog ši procedūra gali būti atliekama techninio projekto metu. Tačiau praktikoje tai dažniausiai yra vykdoma dar projektinių pasiūlymų rengimo metu dėl galimos detaliojo plano koregavimo neįgyvendinimo rizikos. Be to vargu ar projektiniai pasiūlymai galėtų būti derinami, jei jie pažeistų galiojančio detaliojo plano sprendinius.

Šios bylos trys egzemplioriai kartu su prašymu yra teikiami savivaldybės Teritorijų planavimo komisijai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo komisijos posėdžiai Vilniaus mieste paprastai vyksta tik kartą per mėnesį, todėl labai svarbu laiku pateikti prašymą su visais būtinais dokumentais, kad klausimas būtų įtrauktas į komisijos darbotvarkę.

Gavus visus privalomus komisijos narių, Miesto plėtros departamento valdininkų ir kitų derinančių institucijų suderinimus, TPDR sistemoje teikiamas prašymas savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo.

Patvirtinus detaliojo plano koregavimą, toje pačioje TPDR sistemoje teikiamas prašymas įregistruoti teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo registre.

Pabaigai telieka atkreipti dėmesį, kad nors ir gyvename technologijų amžiuje, visa detaliojo plano koregavimo bylos ir kita dokumentacija turi būti teikiama popieriniu pavidalu ir ne vienu egzemplioriumi. Greičiausiai netgi teks papildomai kopijuoti Teritorijų planavimo komisijos suderintą ir sukomplektuotą bylą galutiniam savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinimui.

Na, o užsigulėjusių dokumentų nešimo nuo vieno stalo ant kito turbūt jau ir neverta minėti - tai jau seniai tapo neatsiejama darbo dalimi.

Projekto Sprendinių Pakeitimai

Pasitaiko atvejų, kai jau gavusiems statybos leidimą (SLD) ir pradėjusiems statybos darbus statytojams prireikia tikslinti sprendinius, kurie statinio projekte nebuvo numatyti, pavyzdžiui, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenis ar statinio vietą žemės sklype.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42-44 punktuose nurodyta, kad statinio projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą rengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us).

Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas.

Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą gauti naują SLD neprivaloma, taip pat kai keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai).

Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5.17] nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, kai ji privaloma, pakeistas projektas patvirtintas, pakeistam projektui gautas naujas SLD, jei jis privalomas.

Pabrėžtina, kad visais atvejais atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas.

Statybos inspekcija informuoja, kad, jei keičiami esminiai statinio projekto, pagal kurį gautas SLD, sprendiniai ir konkretūs keitimai nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1-4 punktuose nustatytas išimtis, norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD.

Informuojame, kad, jei keičiami esminiai statinio projekto, pagal kurį gautas SLD, sprendiniai ir konkretūs keitimai nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1-4 punktuose nustatytas išimtis, norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Esminiais statinio projekto sprendiniais, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, laikomi statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad jeigu išdavus SLD keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują SLD (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1. dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
2. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
3. iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys;
4. keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

Taigi Statybos įstatymas numato tik šias išimtis, kai pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, norint tęsti statybą, neprivaloma gauti naujo SLD.

Taigi, keičiant pastato vietą sklype, išorės matmenis daugiau nei vienu metru, statinio išorės laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, pastato ar jo patalpų paskirtį bus reikalingas naujas statybos leidimas (jei jis jau yra gautas) ir/ar turės būti atliekamos projektinių pasiūlymų viešinimo (visuomenės informavimo) procedūros (jei pastatas priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių).

Visų pirma, tarp esminių projekto sprendinių atsiranda statinio išvaizda ir nebelieka statinio laikančiųjų konstrukcijų skirstymo į vidines ir išorines. Būsimoje redakcijoje esminiu statinio redakcijoje nurodyta, kad išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką.

Antras esminis projekto sprendinys - turto kadastro objektų kiekis. Tai reiškia, kad ateityje nebegalės būti didinamas turtinių vienetų (pavyzdžiui butų) skaičius. Didinant turtinių vienetų skaičių reikės iš naujo informuoti visuomenę ir/ar gauti naują statybos leidimą.

Autorių Teisių Aspektai

Svarbu pažymėti, jog autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

• teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
• teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
• teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Statinio Architekto Dalyvavimas Projektavime

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.

Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis.

Pažymėtina, jog autorius gali duoti išankstinį sutikimą keisti kūrinį. Tam iš esmės ir yra skirtas Sutarties 2 punktas - išankstinio sutikimo keisti kūrinį suteikimui. Išankstinį sutikimą keisti sukurtą kūrinį autorius gali suteikti, tačiau reikėtų įvertinti tokio sutikimo riziką abiem sutarties šalims.

Kalbant apie konstruktorių ir inžinierių teises, pažymėtina, jog jie savo darbu nekuria kūrinio, o tik jį detalizuoja. Daugeliui nekilnojamojo turto vystytojų tenka susidurti su situacija, kai tenka koreguoti detaliajame plane nustatytą pastatų statybos zoną, liniją arba atliekant kitus neesminius detaliojo plano pakeitimus.

Detaliojo Plano Koregavimo Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių detaliojo plano koregavimo procesą skirtinguose Lietuvos miestuose:

• Kaunas: Žemės sklypo Miško g. 12 detaliojo plano koregavimas, siekiant pakeisti detaliajame plane nustatytus sprendinius.
• Vilnius: Teritorijos prie Plytinės g. 25, 27, 27A ir 27B detaliojo plano servitutų koregavimas sklype, kadastro Nr. 0101/0026:396, adresu Plytinės g.

Šie pavyzdžiai rodo, kad detaliojo plano koregavimas gali būti reikalingas dėl įvairių priežasčių, įskaitant servitutų, statybos zonų ar susisiekimo komunikacijų pakeitimus.

Planavimo pagrindas ir organizatoriai: Detalusis planas koreguojamas vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu ir Kompleksinio teritorijų planavimo taisyklėmis. Planavimo organizatorius dažniausiai yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Projekto rengėjas gali būti UAB „Senojo miesto architektai".

Kitas pavyzdys - sklypo (kad. Nr. 0101/0158:620) Nemėžio kaime detaliojo plano statinių statybos zonos, ribų, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų, servitutų koregavimas sklype Šveicarų g. Planavimo tikslas - koreguoti galiojančio Detalaus plano sprendinius pakeičiant žemės sklypo, Šveicarų g. 8, kad Nr.

Informuojame apie parengtą Markučių rajono detaliojo plano (registro Nr. T00057292) sprendinių koregavimą sklype (kadastro Nr. 0101/0060:84) Vilnelės g.

Taip pat informuojame apie parengtą Sklypų (kadastro Nr. 0101/0063:799 ir Nr. 0101/0063:775) Rokantiškių kaime detaliojo plano susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų koregavimą sklype Jadvygos Juškytės g.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje.

Su parengtais detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti LR teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt bei interneto svetainėje www.kaunas.lt; Kauno miesto savivaldybės adresu Laisvės al. 96, Kaune; Šilainių seniūnijoje, T. Baltų pr. 53, Kaune; plano rengėjos UAB "Ateivis LT" adresu Tunelio g.

Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami planavimo organizatoriui ar planavimo iniciatorių vardu rengėjui per susipažinti su pakoreguotu detaliuoju planu skirtą laiką. Teikiant pasiūlymus privalu nurodyti pasiūlymą teikiančio asmens ir jo įgalioto asmens (jei toks yra) vardą pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą arba, jei pasiūlymą teikia juridinis asmuo, jo buveinės adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir aplinkybes, kuriomis pagrindžiamas pasiūlymas, ir jas patvirtinantys įrodymai.

Atsakymai į išnagrinėtus pasiūlymus juos teikusiems asmenims bus išsiųsti per 5 darbo dienas po TPD viešinimo pabaigos.

Informacija apie Konkrečius Detaliojo Plano Koregavimus (Kaunas)

Žemiau pateikiama informacija apie konkrečius detaliojo plano koregavimus Kauno mieste, remiantis pateiktais duomenimis.

Techninio Projekto Rengimo Etapai

Svajojate apie naują būstą, bet nežinote nuo ko pradėti? Leiskite jums padėti supažindami jus su namo projektavimo etapais, kurie padės gauti statybos leidimą, o po to pasistatyti savo svajonių namą.

1. Projektiniai pasiūlymai: Vienas iš pirmųjų žingsnių norint pasistatyti namą - surasti jums patinkančią architektų komandą, kuri suprastų jūsų norus ir poreikius. Pradėjus bendradarbiauti su architektais, darbai prasideda nuo namo vizijos ir poreikių išgryninimo. Išanalizavus užsakovo norus, suformulavus projektavimo užduotį, pradedami kurti pirmieji projektiniai pasiūlymai. Projektiniai pasiūlymai, kuriuos sudaro eskiziniai pastato bei sklypo planai, realistiškos vizualizacijos, kuriami ir keičiami iki tol, kol būna pasiektas abi puses tenkinantis rezultatas. Kol derinami projektiniai pasiūlymai pradedama tvarkyti dokumentacija. Gavus visus reikiamus dokumentus užsakomos projektavimo sąlygos bei specialieji architektūros reikalavimai.
2. Techninio darbo projekto paruošimas: Paruošus projektinius pasiūlymus ir statytojui juos patvirtinus, prasideda svarbiausias namo projektavimo etapas - techninio darbo projekto paruošimas (TDP), kurį parengti užtrunka 3-4 mėnesius priklausomai nuo pastato sudėtingumo, specialistų užimtumo (šias projekto dalis rengia skirtingų sričių atstovai). Šiame etape pradedami detalizuoti architektūriniai ir techniniai sprendiniai, daromi grunto tyrimai.
3. Projekto derinimas: Parengus TDP pereiname prie paskutiniojo trečiojo etapo - projekto derinimo, kuris užtrunka 2-3 mėnesius. Priklausomai nuo savivaldybės bei pačio projekto specifikos, tikrinančių institucijų skaičius gali svyruoti. Kiekviena institucija teikia pritarimą arba pastabas projektui, kurias derina architektas atsižvelgdamas į situaciją. Jeigu projektas gauna pastabų jis atmetamas. Tada projektas koreguojamas pagal pastabas, kartais tenka gauti papildomų dokumentų, sutikimų. Negavus pastabų statybos leidimas nuo įkėlimo gaunamas per maždaug 15 darbo dienų. Statybų leidimas, kurį išduoda miesto savivaldybė yra galutinis patvirtinantis dokumentas, kurį gavus galima pradėti namo statybas.

Po statybos leidimo gavimo laukia interjero projektavimo stadija. Tai yra ne tik baldų išdėstymas ir dekoravimas, bet ir techninė dalis - šildymas, vėdinimas, elektra, santechnika, dangos, lubos ir kita.

tags: #techninio #projekto #koregavimas