Šiandien Lietuvoje, klausimai, susiję su butų ūkiu, akcijomis ir teismų praktika, yra itin aktualūs. Vienas iš svarbių aspektų - atliekų tvarkymas, kuris tiesiogiai veikia mūsų aplinką ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip savivaldybės sprendžia šią problemą, kokios yra gyventojų nuomonės ir kokie galimi sprendimo būdai.
Atliekų tvarkymo hierarchija
Savivaldybių Iniciatyvos ir Realijos
„Santarvė“ pasiūlė Savivaldybei įsteigti keliolikos tūkstančių litų prizinį fondą įrodžiusiems, kad šiais laikais įmanoma gyventi be šiukšlių. Savivaldybės vadovai tam džiugiai pritarė, nes, pasak jų, nugalėtojų vis tiek neatsirasią. Atvirkščiai, tokius pretendentus tektų iš karto nubausti, nes bet koks nelegalus komunalinių atliekų tvarkymas yra žalingas gamtai. Vis dėlto žinios apie galimą gamtos teršimą labai prasilenkia su konkrečiais darbais.
Nei Savivaldybės administracija, nei Savivaldybei priklausanti įmonė „Mažeikių komunalinis ūkis“ nekvaršina sau galvos, kodėl iki šiol mažiau nei penkiasdešimt procentų Mažeikių miesto individualių valdų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo. Jų nuomone, patogiau būtų pakelti įkainius tiems, kurie ir taip moka, arba iš mokesčių mokėtojų pinigų dotuoti Komunalinį ūkį.
Įkainių Kėlimo Problema
„Santarvė“ jau ne kartą rašė apie Tarybos ketinimą vėl kelti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainius. J. Railos nuomone, neteisinga būtų kelti įkainius tiems, kurie ir taip moka. Be to, reikėtų prisiminti, kad Savivaldybės biudžetas nėra maišas, kuriame pinigai atsiranda nežinia iš kur.
Socialdemokratas, „Mažeikių šilumos ūkio“ direktorius Jonas Jurkus buvo kitokios nuomonės. Jo teigimu, visiškai nieko blogo nebūtų, jeigu Savivaldybė skirtų kokį 60 tūkst. litų iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos. J. Jurkaus nuomone, 60 tūkst. litų yra visai nedideli pinigai.
Liberalcentristo nuomone, dabar yra gana žemas visuomenės sąmoningumo lygis, todėl negalima norėti, kad visi gyventojai legaliai šalintų šiukšles. „Gal ir Komunalinio ūkio vadovams trūksta aktyvumo.
B. Kryžius neatmetė, kad Tarybos nariai galėjo politikuoti svarstydami šį klausimą. Tai paaiškėsią po rinkimų. Direktorius nelinkęs kaltinti Mažeikių komunalinio ūkio (visos šios įmonės akcijos priklauso Savivaldybei - V. S.) dėl to, kad taip vangiai yra sudarinėjamos sutartys su individualių valdų savininkais.
Paklausus, kodėl daugiabučių namų gyventojai visi be išimčių privalo mokėti už šiukšlių tvarkymą, o individualių namų savininkams leidžiama rinktis, B. Kryžius giliai atsiduso. „Daugiabučių namų gyventojai naudojasi kolektyviniais konteineriais, todėl ir privalo mokėti. Privačių namų savininkai patys turi pasirašyti sutartį ir gauti individualų konteinerį.
„Santarvei“ pasiūlius iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti keliolika tūkstančių litų tam, kuris įrodys, jog šiais laikais įmanoma gyventi be šiukšlių, B. Kryžius džiugiai pritarė. Jo teigimu, tai galima drąsiai daryti, nes nereikės išleisti nė lito. Atvirkščiai, toks įrodinėtojas būtų iš karto nubaustas.
„Šiukšlių visada yra. Neįmanoma jų likviduoti neteršiant gamtos. Nesvarbu, ar tas žmogus jas degina, ar kur nors užkasa, vis tiek teršia. Blogiausia, kad dažnai išmetama pakelėse ar pamiškėse arba nešama į daugiabučių konteinerius, už kurių tvarkymą moka ten gyvenantys žmonės“, - apgailestavo B.
Nelegalių Sąvartynų Problema
UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktorius Eugenijus Butkus „Santarvei“ ne kartą teigė, kad nelegalūs sąvartynai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai vengia sudaryti sutartis. Savivaldybė pripažįsta, kad vadinamosios kietųjų buitinių atliekų kaupimo aikštelės yra blogis, virtęs didžiuliais šiukšlynais, tačiau uždaryti jų neskubama.
Tuo tarpu Plungės rajono savivaldybė jau seniai nebeturi nelegalių sąvartynų. Dabar beveik 100 proc.
Pasak A. Krauleidžio, Savivaldybei priklausanti įmonė neturi nei absoliučių pliusų, nei minusų. „Ėjom keliais, alkūnėmis, medžių viršūnėmis, įtikinėjome, kad šita paslauga yra patogi.
T. Raudys atmetė teiginį, kad nėra prievartos mechanizmo sudaryti sutartis. Jis priminė, kad yra Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad visi gyventojai privalo naudotis šia paslauga. Plungės miesto individualių valdų savininkams buvo išdalinti 112 litrų talpos konteineriai. Jie išvežami kartą per savaitę.
„Būtina akcentuoti, kad mes esame šimtu procentų privati įmonė. Mūsų darbo rezultatai yra mūsų duona. Nesakau, jog yra blogai, kai atliekas tvarko Savivaldybei priklausanti įmonė, tačiau kartais šiukšlės yra sumaišomos su politika ar rinkėjais“, - sakė T.
Rajono vadovai prakalbo apie tai, kad Tarybos narių diskusijos dėl šiukšlių surinkimo ir tvarkymo ima „kvepėti“ politika.
Štai palyginimas tarp Mažeikių ir Plungės savivaldybių atliekų tvarkymo srityje lentelėje:
| Savivaldybė | Nelegalūs sąvartynai | Sutarčių su gyventojais skaičius | Komunalines paslaugas teikianti įmonė |
|---|---|---|---|
| Mažeikių | Yra | Mažiau nei 50% | Priklauso savivaldybei |
| Plungės | Nėra | Beveik 100% | Privati |
Geriausia atliekų mažinimo praktika; 2 skyrius iš 12
Atliekų tvarkymas Europoje