Kretingos Istorija: Nuo Legendų iki Šių Dienų

Kretinga - sena pajūrio žemių vietovė, kurioje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Kraštas, turtingas ir savo žmonėmis, jų talentais, ir kultūra - toks yra Kretingos rajonas.

Legendiniu Kretingos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas, kilęs iš Grutingų giminės. Pasakojama, kad apie IV a. jis užklydo į šias apylinkes ir, susižavėjęs čionykšte gamta bei jos turtais, pasistatė čia Grutingos pilį.

Pirmieji Istoriniai Paminėjimai

1253 m. balandžio mėn. Kuršo vyskupo Heinricho rašte pirmąkart paminėta Kretingos pilis, ją tuomet valdė didikas Veltūnas drauge su broliais. 1263 m. Praeities tyrinėtojai mano, kad istorinė Kretingos pilis stovėjusi ant Ėgliškių piliakalnio, kuris yra į pietus nuo miesto, kair.

Lietuvai atitekusioje Kretingos pilies apygardos žemėje XV a. susiformavo Kretingos kaimas, šalia kurio XV-XVI a. kūrėsi nauji kaimai. Jiems administruoti ir valstybinei sienai kontroliuoti Kretingoje buvo įsteigtas dvaras, o valstybiniams mokesčiams rinkti atidaryta muitinė. Kretingos kaimas valdė per 85 valakus žemės, iš kurios 68 valakai buvo ariami. Kaimo žemės plytėjo abipus Akmenos ir ribojosi su Kurmaičių, Dopšaičių, Pryšmančių, Kvecių kaimais, Kretingos dvaru, o pietuose - su Prūsijos kunigaikštyste.

Jono Karolio Chodkevičiaus Įtaka

Ryškiausią pėdsaką Kretingos istorijai paliko vienas žymiausių Lietuvos karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius. Jis skyrė ypatingą dėmesį Kretingos valdai. Akmenos upės kair. krante 1602 m. jis pastatė pirmą bažnyčią ir seniausią Vakarų Lietuvoje vienuolyną, 1605-1617 m. išmūrijo dabartinę bažnyčią ir vienuolyno rūsius. 1607 m. išrūpino Kretingai prekybos teises, o 1609 m. sausio 23 d. Berzaunės pilyje pasirašyta privilegija paskelbė, kad Kretingoje šalia vienuolyno ir bažnyčios kuria miestą, kurį pavadina savo vardu, - Karolštatą (taip vadinosi Kretinga XVII-XVIII a.) ir suteikia Magdeburgo teisę. Suteikdamas vokišką Karolštato (Karolio miesto) vardą J. K. Chodkevičius tikėjosi, kad Prūsijos pasienyje įkurtame mieste mielai lankysis vokiečių amatininkai ir pirkliai.

Siekiant pagyvinti prekybinį ir ūkinį Kretingos valsčiaus gyvenimą, šalia Kretingos dvaro ir miestelio, kitame Akmenos upės krante Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė miestą, kurį pavadino savo vardu Karolštatu (vokiškai Karolstadt - Karolio miestas). Mieste apsigyventi panorusiems piliečiams 1609 metų sausio 23 dieną išdavė privilegiją, suteikiančią Magdeburgo teises ir įvairias verslo lengvatas. Miestą planavo matininkai Adomas Dirma, Jonas Mališevskis, Motiejus Gaiževskis, Adomas Škliarskis.

J. K. Chodkevičiaus paliepimu, Kretingos miesto pakraštyje, Rotušės aikštės ir Akmenės gatvės kampe, apie 1618-1620 m. Iki XVIII a. antrosios pusės Kretinga buvo medinis miestas. Vyskupo Igno Jokūbo Masalskio laikais pradėta statyti mūrinius namus.

Kretinga Prūsijos Žemėlapiuose

1629 m. Kretinga (Cratinen) pirmą kartą, o 1656 ir 1679 m. pakartotinai buvo pažymėta Prūsijos žemėlapyje. Ji žymima dešiniajame Akmenos krante, todėl manoma, kad šie žemėlapiai sudaryti remiantis XVI a. pab. duomenimis ir juose pažymėtas ne miestas, o Kretingos kaimas. Kitame, kairiajame, Akmenos krante išaugęs Kretingos (Karten) miestas pirmąkart pažymėtas 1659 m.

Kretinga Rusijos Imperijos Sudėtyje

1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, Karolštatu vadinta Kretinga neteko Magdeburgo teisių ir liko provincijos miesteliu. Buvo nebevartojamas ir Karolštato vardas. Lietuvą prijungus prie Rusijos, miestų savivaldos teisės buvo paliktos tik didiesiems miestams. Tokiu būdu Karolštatas neteko Magdeburgo teisių ir tapo paprastu didžiulės Rusijos imperijos miesteliu. Nebevartojamas daugiau ir Karolštato vardas.

Didžiąją XIX a. dalį Kretingą valdė rusų aristokratai Zubovai, iš kurių garsiausias buvo valstybės ir karo veikėjas, imperatorės Jekaterinos II favoritas, kunigaikštis Platonas Zubovas. Grafai Zubovai išmūrijo dvaro rūmus, šalia kurių įkūrė didelį parką. Kunigaikščio P. Zubovo laikais toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti kraštovaizdžio parkas, o palei kelią į miestą (Vilniaus g.) 1816 m. išmūryta akmenų tvora.

Tiškevičių Era

1874 m. dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius pavertė Kretingą savo rezidencija. Jis atnaujino ir praplėtė parką, įrengė keletą fontanų, pastatė skulptūrų, rekonstravo rūmus, oranžerijoje įkūrė garsųjį Žiemos sodą. 1882 m. J. Tiškevičius kartu su grafu M. Zubovu ir kunigaikščiu B. Oginskiu Kretingoje nutiesė pirmąją Lietuvoje telefono liniją, sujungusią Rietavo, Plungės ir Kretingos dvarus. Apie 1890 m. buvo įrengta elektrinė, kuri gamino elektrą rūmams ir Žiemos sodui.

Dvaro savininko, žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu Kretingos kaimas 1602-1607 metais tapo miesteliu, svarbiu užsienio prekybos su Prūsija centru.

Nepriklausomybės Laikotarpis

1915 m. įkurta Kretingos apskritis, nutiestas Kretingos-Skuodo geležinkelis. 1924 m. Kretingai suteikiamos miesto teisės, atkuriama savivalda. Savivaldybė ėmėsi tvarkyti miesto gatves, turgaus aikštę. 1930 m. atidengtas Nepriklausomybės paminklas, surengta pirmoji dainų ir sporto šventė. 1932 m. Kretingą su laikinąja sostine Kaunu sujungė Kretingos-Telšių geležinkelis. 1935 m. įkurta Kretingos biblioteka ir muziejus. 1936 m. prie miesto prijungtas kitapus Akmenos upės buvęs Kretingos kaimas - Kretingsodis. 1932 m. vienuoliai pastatė Šv. Antano Misijų kolegiją, pavadintą Pranciškonų ordino vyrų gimnazija, 1933 m. įrengė Lurdo grotą, 1934-1935 m. išmūrijo Šv.

Sovietinė Okupacija

1940 m. birželio-liepos mėn. apylinkėse įsikūrus raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniams, Kretinga paversta uždaru miestu. Šv. Antano rūmai tapo NKVD pasienio kariuomenės brigados štabu ir kalėjimu. 1941 m. birželio 14 d. iš Kretingos apskrities ištremta 311 žmonių. 1941 m. birželio 26 d. kilęs gaisras sudegino didelę miesto dalį. Vokiečių okupacijos metais nacistai sunaikino Kretingos žydų bendruomenę. 1949-1952 m.

II pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas jos centras. 1941 06 25 Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų (daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 08-09 Pryšmančių dvare įkurtame gete).

Pokario Metai

1950 m. birželio 20 d. apskritis panaikinama, o Kretinga paskiriama rajono centru. 1958 m. atidarytas Žemės ūkio technikumas, tais pačiais metais - ir muzikos mokykla. 1959 m. 1969 m. įkurtas Kretingos liaudies muzikos dramos teatras (dabar - Egidijaus Radžiaus Kretingos dramos teatras), 1972 m. pastatyti kultūros rūmai, 1979 m.

Atgimimas ir Šiandienos Kretinga

1990 m. po ilgų okupacijos metų laisvuose rinkimuose išrinkta Miesto taryba. 1995 m.

1946 sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas (atkurtas 1991). 1950-95 Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 - rajono savivaldybės centras. 1993 atkurtas Kretingos herbas.

Šiandien Kretinga yra modernus miestas, išlaikęs savo istorinį žavesį. Vienas išskirtinis objektas Kretingos rajone - Baltų mitologijos parkas. Jame puoselėjamos senosios baltų kultūros vertybės, skatinamas patriotiškumas. Kretinga unikali ir tuo, kad mieste yra net penki vienuolynai.

2023 m. duomenimis, Kretingoje gyvena 17 207 gyventojai. Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, abipus Akmenos, dalijančios miestą į 2 dalis, kurias jungia 4 tiltai. Medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė Kretingos grūdai) gamyba, lapių ir audinių veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas (Ostsee Fish Kretinga).

Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) - archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto šiauriniame pakraštyje yra Kretingos kapinynas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano (suplanuota 1607, vykdant Valakų reformą).

Banko pastatas yra banko pastatų komplekso teritorijos rytinėje pusėje, pagrindiniu fasadu orientuotas į Vilniaus g. Įvažiavimas į teritoriją yra p. pusėje iš Akmenės g. Teritorija aptverta tvora: iš š. ir v. betonine, iš p. ir r. - metaline dekoratyvine. Nedidelė metalinės tvoros atkarpa veda prie pagrindinio įėjimo, prie pirmojo aukšto terasos. Tvorą sudaro 10 cm skerspjūvio metaliniai stulpeliai ir ažūriniai intarpai, kurių viršutinė dalis dekoruota stilizuotomis tulpėmis, sudaryta iš 2 x 2 cm skerspjūvio ritmiškai išdėstytų strypų, apačia - lakštinio plieno.

Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 20 vietą iš 53 rajono savivaldybių.

Kretingos Rajono Ekonominiai Rodikliai

Didžiausias bedarbių skaičius Kretingos rajone fiksuotas 2010 metais, kai jų buvo 4 tūkst. Pastaraisiais metais situacija gerėja, ir 2012 metais bedarbių buvo 2,3 tūkst. 2012-aisiais Kretingos rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti siekė daugiau kaip 7,4 mln.

Šiuo metu savivaldybėje daugiausia veikia statybos (28 proc.), karjerų kasybos (11 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (11 proc.) įmonių. Taip pat didelė dalis ūkio subjektų veikia meno, pramogų ir poilsio organizavimo srityje (15 proc.).

Jeigu vertintume nekilnojamojo turto kainas Kretingoje, jos labai panašios į kainas Gargžduose. Žinoma, kainos yra apie 30 proc. mažesnės nei Klaipėdos mieste, tačiau negalima sakyti, kad tokioje vietovėje jos mažos. Iš dalies aukštas kainas Kretingos rajone lemia tai, kad jis yra netoli pajūrio, netoli didmiesčio. Geras susisiekimas, šalia esanti Palanga - tai didina Kretingos rajono patrauklumą vertinant nekilnojamojo turto požiūriu.

tags: #butu #ukis #kretinga