Nekilnojamojo turto ekspertai pasakoja apie tai, kuo tarpusavyje skiriasi kotedžai, butai ir loftai, kokie žmonės juos renkasi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos renkantis. „Kai renkamės tarp buto, kotedžo ir lofto, mes renkamės ne tarp blogesnio ir geresnio, o tarp skirtingų gyvenimo modelių", - tikino projektų „Naujoji Anglija 2.0" ir „Bauhaus Mini loftai" pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė.
Apie tai, kaip pasirinkti tinkamiausią būstą, pasakoja ir nekilnojamojo turto vystytojų bendrovės direktorius Martynas Samauskas. Perkant nekilnojamąjį turtą specialistai pirmiausia ragina įvertinti dabartinius savo gyvenimo poreikius ir būti atviram su pačiu savimi. „Nereikėtų savęs apgaudinėti, jog įsigiję būstą šalia Vingio parko staiga pradėsite bėgioti, jei to nedarote dabar“, - šypsosi nekilnojamojo turto vystytojų bendrovės direktorius Martynas Samauskas.
Butas ar kotedžas?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra. Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.
"Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.
I.Stasiulytės teigimu, įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.
Anot Š.Taručio, žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną. „Tai - nuosavo namo privalumai. Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute.
Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais - net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai", - tikino „Citus", Vilniuje plėtojančios projektą „PaJustis", atstovas Š.Tarutis.
O pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.
„Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas", - kalbėjo I.Stasiulytė.
Taigi, renkantis tarp buto ir kotedžo, svarbu atsižvelgti į savo poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes. Jei prioritetas yra miesto patogumai ir išvystyta infrastruktūra, butas gali būti geresnis pasirinkimas. Jei svarbiau erdvė, privatumas ir nuosavas kiemas, verta apsvarstyti kotedžą.
Kas perka kotedžus?
Š.Taručio teigimu, kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.
Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui.
Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme. „Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami", - sakė Š.Tarutis.
Nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių. „Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas", - tikino I.Stasiulytė.
Brangiau - kotedžas ar butas? Nuo ko priklauso kotedžo kaina?
Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai. „Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo“, - kalbėjo jis.
Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.
„Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių“, - aiškino jis.
Pilna apdaila #1 Nuo ko pradėti norintiems įsirengti naujus namus?
Loftai - nestandartiniams žmonėms
O loftus, I.Stasiulytės teigimu, visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų. „Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas“, - įsitikinusi ji.
I.Stasiulytė įsitikinusi, kad jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo. „Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais", - kalbėjo ji.
Priminsime, jog loftas - dažnai gyvenamojo būsto tipas, savotiškas butas. Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai - juos sužavėjo loftų erdvumas - aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės ir palyginti nedidelės nuomos kainos. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.
Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą - Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Pagrindinis lofto bruožas - didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m². Paprastai loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa.
Vienas dažniausių įsitikinimų - kad loftai yra brangūs. Vis dėlto kainų analizė rodo, kad jų kvadratinio metro kaina dažnai panaši arba net mažesnė nei naujos statybos butų. Pavyzdžiui, Kaune, Šančiuose, projekto „Drobės 11“ vystytojai kvadratinį metrą dar pavasarį siūlė už maždaug 2 300 eurų. Kitų nekilnojamojo turto (NT) projektų Šančiuose ar aplink kaina už kvadratinį metrą šiuo metu siekia apie 2 700 eurų, o dažnai - ir daugiau. Projekto „K125“ loftų Vilniuje kaina - nuo 2 300 eurų už kvadratinį metrą, kai įprasti naujos statybos butai kituose šalia esančiuose NT projektuose kainuoja mažiausiai 4 000 eurų už kvadratinį metrą ar daugiau.
„Dažnai loftai yra negyvenamosios paskirties, todėl ne visi bankai lengvai suteikia paskolą tokiam būstui. Anksčiau ši problema buvo itin opi, bet dabar vis daugiau bankų tokius būstus finansuoja tokiomis pat sąlygomis, kaip ir įprastą NT. Tai reiškia, kad perkant loftą dažnai galima netgi sutaupyti, nors kiek laiko ši tendencija išliks - nėra aišku. NT rinkos duomenys rodo, kad loftų paklausa auga, o tokie išskirtiniai būstai nuomojami lengviau nei standartiniai“, - komentuoja Ieva Šimkienė, banko „Bigbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė.
Kaina - svarbus argumentas, ir dažnu atveju loftas gali kainuoti mažiau nei naujos statybos butas. Palyginti, loftų vidutinė kaina yra 3 369 eurai už kvadratinį metrą. Be to, per pastaruosius 12 mėnesių ekonominės klasės būstų kainos paaugo apie 11 proc., tad kainų skirtumas tarp pigiausių įprastų būstų ir loftų vis mažėja.
Jauniems Z kartos pirkėjams itin patinka tai, kad tokį būstą galima įsirengti pagal savo skonį ir jį pritaikyti pagal save yra daugiau galimybių, nei perkant įprastą butą. Aukštos lubos ir dideli langai kartais leidžia įsirengti net ir antrą aukštą. Suteikiama laisvė jaunuolius traukia daug labiau nei vyresniuosius“, - komentuoja I.Šimkienė.
Keletas niuansų, vertų dėmesio
Pasirinkus pirkti loftą, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į paskirtį. Dalis loftų yra buvusios sandėlių ar komercinės patalpos, todėl reikia įsitikinti, ar bankas sutinka tokį turtą finansuoti būsto paskolos sąlygomis. Taip pat svarbu žinoti tam tikrus tokio NT trūkumus. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės taiko didesnį vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo paslaugų tarifą tokio tipo būstui, taip pat netaikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumai ir karštam vandeniui.
Na, o norint tokiame bute deklaruoti gyvenamąją vietą, reikia pakeisti paskirtį arba gauti savivaldybės pritarimą - tokia procedūra gali trukti 3-6 mėnesius. Reikia turėti omenyje ir tai, kad loftuose būna aukštos lubos, todėl kai kurie tokio būsto įrengimo aspektai, pavyzdžiui, sienų apdaila, gali kainuoti kiek daugiau.
Be to, loftai rečiau būna A energinės klasės, nes paprastai jie yra įrengti senesniuose pastatuose. Be to, tokių būstų šildymo išlaidos dėl aukštų lubų būna kiek didesnės. Vis dėlto stebint augantį pirkėjų susidomėjimą, susidaro įspūdis, kad loftų privalumai dažnai visus šiuos trūkumus atperka.
Trys pagrindinės klaidos, kurias daro perkantieji pirmąjį būstą
Specialistai vis dar stebi, jog dažnas linkęs atsižvelgti ne į dabartinius savo poreikius, o bando įsivaizduoti nekilnojamojo turto (NT) panaudojimo perspektyvą po dešimtmečio ar net kelių. Tačiau M. Samauskas pataria rinktis būstą galvojant ne daugiau nei penkerius metus į priekį.
Jei įprastai į miestą išeinate kartą per mėnesį, galbūt, neverta vien dėl šios priežasties nekilnojamojo turto ieškoti senamiestyje. Juk įsigiję būstą centre greičiausiai išsyk nepradėsite mėgautis naktiniu gyvenimu. Racionalus sprendimas - tai NT, kuris atitinka dabartinio gyvenimo etapo poreikius ir pomėgius. Mat toks būstas yra tik tiek, kiek reikia, ir dar papildomai gali sutaupyti pinigų.
Tarkime, jog šiuo gyvenimo etapu 21 kv. m ploto loftas Naujamiestyje jums yra tinkamas pasirinkimas komfortiškam gyvenimui - nei per daug, nei per mažai. Tačiau po penkerių ar dešimties metų jūs planuojate jau būti sukūrę šeimą ir turėti vaikų, todėl taip pat svarstote apie alternatyvą - 60 kv. m ploto 3 kambarių buto Pašilaičių mikrorajone įsigijimą.
„Už loftą sumokėsite maždaug 40 tūkst. eurų, o už būstą Pašilaičiuose paklosite apie 75 tūkst. eurų. Būstų įrengimas nuo standartinės dalinės apdailos atitinkamai atsieis apie 15 tūkst. ir 23 tūkst. eurų. Tad šiuo gyvenimo etapu vien pirkdami ir įsirengdami būstą Naujamiestyje jūs jau išleistumėte 33 tūkst. eurų mažiau. Sutaupytumėte dar daugiau, jei prie šios sumos pridėtumėte būsto išlaikymo ir nenaudojamo trečio kambario šildymo kaštus per ateinančius penkerius metus. Todėl galima teigti, jog dabar pasirinkę įsigyti būstą Naujamiestyje bendrai sutaupytumėte apie 50 tūkst. eurų“, - skaičiuoja M. Samauskas.
Jis įsitikinęs, jog neverta apsiimti nereikalingų išlaidų anksčiau laiko - juk pasiūloje visą laiką bus jūsų gyvenimo poreikius atitinkančių būstų variantų, o pats gyvenamosios vietos keitimo procesas nėra toks sudėtingas, koks gali pasirodyti.
Neįvertinamas būsto įrengimas, pabrangimas ir likvidumas
Perkantieji būstą turi įvertinti ne tik jo įsigijimo kainą. Svarbus aspektas - įrengimo kaštai. Nors yra manančiųjų, kad nusipirkus jau įrengtą būstą, galima sutaupyti įrengimui, taip būna retai.
Pardavėjo ir pirkėjo estetikos suvokimas dažnai skiriasi ir atsikrausčius gali tekti išleisti net daugiau negu perkant neįrengtą būstą, mat gali reikėti griauti, ne tik kurti. Be to, didesnio ploto įrengimas kainuos daugiau, suma gali išaugti kartais, nes sutvarkyti reikia ir tas erdves, kurios tuo momentu yra nenaudojamos.
„Nors sakoma, kad įrengiant didesnio ploto būstą, kaina už kvadratinį metrą mažėja, ji vis tiek bus didesnė nei, tarkime, įrengiant 21 kv. m ploto vieno kambario ar studijos tipo būstą. O ir pasikeitus norams bei po kelerių metų užsimanius perdažyti sienas pokyčiai kainuos pigiau nei pakeisti didelio buto sienų spalvą“, - kainas lygina „Build Me“ direktorius.
M. Samauskas įsitikinęs, jog dar vienas aspektas, kurį svarbu įvertinti dar prieš perkant būstą, yra butų pabrangimo statistika. Lankomiausio NT portalo Lietuvoje duomenimis, būstų, pastatytų per pastarąjį dešimtmetį, kvadratinio metro kaina Pašilaičiuose per dvejus metus išaugo 5 proc. - 2018 m. ji siekė 1300 eurų, o šių metų pradžioje 1369 eurų.
Tuo pačiu laikotarpiu Naujamiestyje kainų augimas akivaizdžiai didesnis - net 39 proc. 2018 pradžioje čia už kvadratinį metrą vidutiniškai būtumėte sumokėję 2125 eur., o dabar tektų pakloti net 2960 eur.
„Nepamirškite pasidomėti ne tik būsto pabrangimo statistika, bet įsivertinkite ir likvidumą. Išanalizuokite, kiek rinkoje tokių butų yra nuomai, kokia jų kaina, kiek pardavinėjamų antrinėje rinkoje, ar atsirandantys butai parduodami ir kokiomis kainomis“, - pataria M. Samauskas.
Atliekant analizę jis skatina nepamiršti naudotis ir būstų paieškos bei analizės įrankiais, kurie padės tinkamai įvertinti visus NT aspektus.
„Prenumeruokite parduodamų būstų pasiūlymus skirtinguose internetiniuose skelbimų portaluose. Į pagalbą pasitelkite tokias sistemas, kurios atvaizduoja visus naujus nekilnojamojo turto projektus vienoje vietoje. Įgalinkite visas priemones, kurios padės rasti tinkamiausią būstą“, - teigia M. Samauskas.
Nėra apsvarstoma nuomos galimybė
Įsivertinus savo poreikius, M. Samauskas vis dėlto pataria nepulti iškart pirkti, o verčiau kuriam laikui išsinuomoti norimo ar panašaus tipo būstą ir jame pagyventi realiai.
Tokiu būdu pajusite, ar jums tinkamas ne tik suplanavimas, bet ir būsto dydis, vieta, supanti bendruomenė, įvertinsite automobilio statymo situaciją, kelionės trukmę ir patogumą iki darbo vietos ar prekybos centro.
Negalintiems apsispręsti tarp skirtingų lokacijų ar nežinantiems, kokio tipo būsto ieško, įmonės vadovas siūlo išbandyti trumpalaikę nuomą: „Tiesa, lietuviai vis dar baidosi trumpalaikės nuomos dėl didesnės kainos, tačiau, norint įvertinti visus nekilnojamojo turto ir pačios gyvenamosios vietos aspektus - tai puikus sprendimas. Mes su komanda norėdami įvertinti, kokio dydžio loftas yra tinkamiausias gyventi, kelias dienas patys pagyvenome skirtingų dydžių ir suplanavimų loftuose. Taip pamatėme realią situaciją gaminant vakarienę, ruošiantis į darbą, nors buvome apsistoję ir labai trumpai. Tad kelių dienų nuoma padės išsigryninti skirtingų būstų privalumus ir trūkumus bei lengviau pasirinkti jums tinkamiausią.“
Alternatyva nuomai - bent minimalus gyvenimo norimoje vietoje „pasimatavimas“.
Patarimai perkantiems būstą
Įvertinkite dabartinius poreikius: Rinkitės būstą, atitinkantį jūsų dabartinį gyvenimo etapą ir pomėgius, o ne įsivaizduojamą ateitį.Apsvarstykite nuomos galimybę: Prieš pirkdami būstą, išsinuomokite norimo tipo būstą ir jame pagyvenkite, kad įvertintumėte, ar jis jums tinka.Įvertinkite įrengimo kaštus: Įvertinkite ne tik būsto įsigijimo kainą, bet ir įrengimo kaštus, kurie gali būti didesni, nei tikitės.Pasidomėkite kainų statistika ir likvidumu: Išanalizuokite būsto pabrangimo statistiką ir likvidumą, kad įsitikintumėte, jog būstas yra gera investicija.Naudokitės paieškos įrankiais: Pasitelkite būstų paieškos ir analizės įrankius, kurie padės tinkamai įvertinti visus NT aspektus.
Alternatyvūs būstai investicijai
Ž. Butkevičius pats teigia „atsikandęs“ trumpalaikės nuomos Vilniuje. „Dabar jos pasiūla jau didesnė už paklausą, be to, užsiimdamas trumpalaike nuoma jau esi nebe investuotojas, bet amatininkas, kuris turi nuolat rūpintis tuo būstu ir jo klientais. O su ilgalaike nuoma, kurios grąža dabar siekia 6 - 7 proc., paprasčiau“, - svarstė Ž. Butkevičius.
Pats Ž. Butkevičius ieško kiek įdomesnių, ne kiekvienam įprastų sprendimų. „Esu investavęs į loftus, statomus Savanorių pr. pabaigoje Vilniuje. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, toje vietoje daug įmonių, bet trūksta gyvenamojo būsto. Antra, nes loftas dažnam lietuviui jau būtų kažkas mandro, neįprasto. Kai jau ir babytės supras, kad verta pirkti loftą, aš jų nebepirksiu“, - kalbėjo investuotojas.
Loftų plėtotojai pastebi, kad nemaža dalis į juos besikreipiančių pirkėjų dairosi investicijos. „Apie 30 - 40 proc. loftų mūsų parduodamuose projektuose perkami investicijai. Neretai ir tie, kurie nusipirko loftą kaip pirmą būstą, svarsto, kad ateityje, kai patys kelsis į didesnį butą, loftą išnuomos. Loftai vertinami kaip atnešantys neblogą grąžą, be to, vis daugiau žmonių ieško nestandartinių erdvių, tad paklausa auga“, - pasakojo didžiausios loftų plėtotojos Vilniuje bendrovės „Baltic Asset Management partneris, investicinių projektų vadovas Jonas Kėžys.
Per pastaruosius trejus metus beveik 50 proc. išaugo žmonių, turinčių 5 butus, skaičius, sparčiai daugėjo įsigijusių tris ar keturis. „Tokioje rinkoje jau turime kalbėti apie diversifikavimą - nesudėkite visų kiaušinių į vieną krepšį, rinkitės kuo skirtingesnius būstus skirtingose lokacijose“, - Ž. Butkevičius siūlo tokiu būdu mažinti riziką, kad vienam būstui atpigus stipriai sumažės viso turto grąža.
Ką svarbu žinoti perkant negyvenamosios paskirties patalpas?
Nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Tokios patalpos dažniausiai santykinai yra pigesnės nei analogiško ploto butas tame pačiame projekte, tačiau kiekvienu atveju svarbu yra ne tik tiksliai išsiaiškinti, kokios paskirties yra įsigyjamas būstas, tačiau ir įsivertinti, su kokiais sunkumais ar papildomomis išlaidomis gali tekti susidurti ateityje, įsigijus poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą.
Nekilnojamojo turto mokestis: Įsigytos negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės.
Šilumos energija ir karštas vanduo: Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms.
Patalpos paskirties keitimas: Nors egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks.
Bankų ribojimai: Jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, turėtumėte įsivertinti tai, jog bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc. įsigyjamos patalpos kainos vietoj įprasto 15 proc. pradinio įnašo. Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.