Kuršių Nerija, unikalus gamtos kampelis Lietuvoje, traukia ne tik turistus, bet ir tuos, kurie ieško ramybės bei gamtos artumo. Tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje vietovėje, čia iškyla nekilnojamojo turto klausimai, įskaitant ir garažų nuomą. Šiame straipsnyje aptarsime garažų nuomos situaciją Kuršių Nerijoje, susijusius teisinius aspektus ir galimus teritorijos plėtros scenarijus.
Kuršių Nerija - unikalus gamtos kampelis Lietuvoje.
Teisiniai Aspektai ir Nuomos Sutartys
Dienraštis "Klaipėda" atskleidė, jog Neringos savivaldybė nuo 1998 m. susiduria su garažo nuomos klausimais. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje Neringos savivaldybės administracija registruotu laišku ir elektroniniu paštu kreipėsi į Kristiną Brazauskienę dėl garažo patalpų Neringoje atlaisvinimo iki šių metų kovo 25-osios, raktus nuo minėtų patalpų perduodant Neringos savivaldybės administracijos direktoriui. Laiškas adresato nepasiekė, į el. paštu siųstą laišką nesureaguota, veiksmų atlaisvinant minimas patalpas nebuvo imtasi.
1998-aisiais negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su LR prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku (sutartyje būtent ir įvardijama, kad sutartis sudaroma su LR prezidentu). Sutartis buvo patvirtinta Neringos miesto savivaldybės valdybos, kuriai pirmininkavo tuo metu mero pareigas ėjęs gerbiamas S.Mikelis. Sutartyje pažymėta, kad nuomos sandoris sudaromas nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. 18,56 kv. m plote.
Nesutarimai ir Komunikacijos Trūkumas
A.Brazausko paveldėtojai teigia, kad už nuomos sutartį pinigus siuntė, bet ne, pasakyta, kad neims. Jei jau taip teisiškai žiūrint, kokie antstoliai gali laužtis į patalpas, jei yra galiojanti nuomos sutartis? Ji pasirašyta su A.Brazausku. Mama yra paveldėtoja teisių ir pareigų.
Sunku paaiškinti, kodėl elgiamasi būtent taip. Gal kad vėl mamą spauda linksniuotų? Pats Darius turi mano telefoną, gali paskambinti. Stengiamasi šią situaciją parodyti taip - va, Kristina tokia godi, bloga, viską užsigrobusi, o mes - štai kokie geri, kaip kariaujame.
Aš nesuprantu. Taigi pažįsta mane, bendraujame, galėjo pasakyti, būtume išsprendę. Laiškus siuntė? O kodėl man negalėjo paskambinti? Viskas daug paprasčiau būtų buvę. Viskas būtų išsisprendę. Na va, valdininkai.
Jei jau taip reikia, galiu raktus atvežti, kam tie antstoliai? Galų gale galima sutartį nutraukti arba perrašyti. Juk galima viską žmoniškai sutvarkyti. O dabar kas iš to išlošė? Biudžetas pinigų už nuomą negavo. Dabar dar biudžeto pinigus leis bylinėjimuisi?
Situacija Vilniuje: Garažo Virsmas Namu
Vilniaus istorijoje, kaip ir Nidoje, ta pati dalyvė - A.Stancikienės motina, taip pat architektė Gražina Juknevičienė. Nekilnojamojo turto registre sostinės Teatro gatvėje 7-uoju numeriu iki šiol pažymėtas 26 kvadratinių metrų garažas. Jame nėra nei dujų, nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo sistemos. Tačiau Vilniaus savivaldybės išduotame statybos leidime nurodoma, kad čia bus 325 kvadratinių metrų dviejų butų gyvenamasis namas. Jis bus dviejų aukštų, su mansarda. Ir Registrų centro, ir savivaldybės išduotame statybos leidime statinio kadastro numeris yra tas pats.
Tačiau, pasak "Lietuvos ryto", minėtame savivaldybės dokumente nurodoma, jog statybos tipas - rekonstruojamas gyvenamasis namas nekeičiant paskirties. Išeitų, kad ir iki šiol čia buvo ne garažas, o namas. Aplink garažą sostinės Teatro gatvėje pradėjo kilti tvora. Darbininkai nupjovė į statybvietės teritoriją patekusį medį, o kitų šakas negailestingai nugenėjo. Nors dėl to sulaukta policininkų vizito, pareigūnai nebuvo linkę pernelyg aiškintis istorijos detalių.
Garažas, vietoj kurio netrukus iškils namas, dabar priklauso menkai žinomai bendrovei "Gran-geras", užsiimančiai nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma. Tačiau anksčiau šis statinys priklausė A.Stancikienės tėvams - Gražinai ir Vytautui Juknevičiams. Prieš parduodami 1940 metų statinį, jie dokumentus esą sutvarkę taip, jog naujasis savininkas galėtų statytis namą.
Garažo virsmas namu prasidėjo, anot "Lietuvos ryto", dar 1999-aisiais, kai architektės A.Stancikienė ir G.Juknevičienė parengė Teatro gatvės 7-uoju numeriu pažymėto statinio paminklotvarkos sąlygas. G.Juknevičienė yra dirbusi Senamiesčio vyriausiąja architekte. Vilniaus savivaldybės kultūros vertybių skyrius neprieštaravo, kad garažas būtų perstatytas ir taptų dviejų aukštų namu su mansarda. Vėliau jau nebuvo sunku projektinius pasiūlymus suderinti minėtame skyriuje ir Kultūros paveldo departamente.
Be to, atsirado įpareigojimų net sklypo naudotojui. Jis privalės leisti pakloti per sklypą iškilsiančio namo bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Be to, turės saugoti medį.
"Ši istorija - kaip stebuklinė pasaka. Garažas pavirsta gyvenamuoju namu. Kad ir kur dėl to skųstumeisi, atsakymų nesulauksi", - stebėjosi gretimo Teatro gatvės namo bendrijos pirmininkas advokatas Algirdas Goštautas. Sužinojęs, kad vietoj garažo iškils dviejų butų gyvenamasis namas, A.Goštautas neseniai kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Vilniaus savivaldybės vadovus. Iš valdžios įstaigų A.Goštautas sulaukė maždaug vienodų atsakymų - "jūsų raštai gauti, laukite".
Vienas Teatro gatvės 7-ojo namo gyventojas dar kovą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti tuo metu dar neprasidėjusių statybų leidimą. Tačiau teismas prašymą atmetė, motyvuodamas, kad statybos leidimo išdavimo teisėtumui nustatyti tai nebūtina. Gyventojai kreipėsi ir į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, bet pareigūnai atsakė, kad ikiteisminio tyrimo nepradės, kol vyksta bylinėjimasis.
Gyvenamojo namo Teatro gatvėje projektą rengusi bendrovės "Senojo miesto architektai" direktorė Diana Sabaliauskienė iš pradžių kratėsi atsakomybės, tikindama, kad išduodama statybos leidimą techninę klaidą įvėlė savivaldybė. "Beveik kiekviename dokumente, kurių gaunu šūsnis, būna privelta klaidų. Tai numeris ne tas, tai vėl kas nors. Valdininkai apkrauti darbais. Todėl ir klysta. O klysti žmogiška", - aiškino D.Sabaliauskienė, paklausta, kodėl garažo ir gyvenamojo namo kadastro numeris - tas pats. Architektė dievagojosi informavusi savivaldybę apie klaidą statybos leidime.
Tačiau kiek vėliau ji jau kalbėjo kitaip - primygtinai prašė pabrėžti, kad statinio paminklotvarkos sąlygas rengė A.Stancikienė ir G.Juknevičienė. Nors šis objektas jau nepriklauso A.Stancikienės tėvams, neoficialiai kalbinti Vilniaus savivaldybės valdininkai sakė jaučiantys Seimo narės spaudimą. Bet oficialiai į klausimus, kaip garažas virsta gyvenamuoju namu, savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys taip ir neatsakė. Tylėjo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nors ji apie pradėtus darbus informuota.
Pati A.Stancikienė iš pradžių tikino menkai prisimenanti, kad apskritai rengė Teatro gatvės 7-uoju numeriu pažymėto statinio paminklotvarkos sąlygas. Tačiau vėliau Seimo narė, anot dienraščio, prisiminė netgi gretimo namo ugniasienėje esantį langelį, dėl kurio buvo kilę problemų. Mat lango užstatyti kitu pastatu nevalia. Anot A.Stancikienės, šioje istorijoje nieko neteisėta nėra, nes rengiant detalųjį planą esą buvo numatytas sklypo užstatymas. Parlamentarė skubėjo patikslinti, kad nagrinėjant gretimybes detalųjį planą rengė ne ji.
Bet , anot "Lietuvos ryto", šį planą rengė "Senojo miesto architektai" - ta pati bendrovė, kurioje dirba D.Sabaliauskienė, rengusi Teatro gatvės 7-ojo namo projektą.
"Pats garažas nėra vertybė. Jį perstatyti įmanoma. Klausimas kyla tik vienas - kiek įmanoma jį praplėsti", - samprotavo A. Stancikienė, vis dėlto pripažinusi, kad kitose Senamiesčio vietose tokių virsmų negalėtų būti.
Alternatyvūs Būdai Išspręsti Atliekų Tvarkymo Klausimus
Aplinkos apsaugos departamentas pastaraisiais metais itin sugriežtino kovą su nelegaliais statybinių atliekų vežėjais. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnai surengė 28 tikslines išvykas, skirtas statybinių atliekų tvarkymo kontrolei. Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie tvarkos palaikymo.
Siekiant pažaboti nelegalius statybinių atliekų vežėjus, Aplinkos apsaugos departamentas kartu su skelbimų portalu Skelbiu.lt ėmėsi iniciatyvos didinti atliekų tvarkymo rinkos skaidrumą. Buvo sukurta speciali skelbimų kategorija, kurioje paslaugų teikėjai privalo nurodyti galiojantį atliekų tvarkytojų valstybės registro kodą.
„Ecoservice“ statybinių atliekų tvarkymo skyriaus vadovas A. Rukša pabrėžia, kad tai tik vienas iš būdų, leidžiančių atpažinti šešėlyje veikiančius atliekų vežėjus. „Yra du ženklai, kurie turėtų kelti įtarimą. Pirmiausia - neįprastai maža paslaugos kaina: nelegalūs vežėjai paprastai prašo 20-50 proc. mažiau nei dirbantys legaliai. Antras įspėjimo signalas - kai atliekos sumetamos į vieną krūvą, jų nerūšiuojant. A. Rukšos teigimu, didmiesčiuose nelegalūs atliekų vežėjai klesti kur kas labiau, nes ten tiesiog didesnis vykdomų remonto darbų kiekis.
„Tiesa, kiekviena savivaldybė nustato savo taisykles ir priimamų atliekų kiekį. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje vienas gyventojas per metus gali palikti iki 250 kg atliekų, o Kuršių nerijoje leidžiamas kiekis - dvigubai didesnis, 500 kg“, - paaiškina A. Pasak jo, nors aikštelės plačiai reklamuojamos, gyventojai statybines atliekas vis dar palieka ir prie mišrių atliekų konteinerių. „Tai niekada nesibaigia gerai - galiausiai papildomas sąskaitas gauna visi gyventojai“, - teigia A. Rukša ir čia pat priduria, kad nepaisant įsisenėjusių įpročių ir nelegalių vežėjų gyvavimo gyventojų sąmoningumas pastebimai išaugo.
„Tai tvirti, maždaug kubinio metro talpos maišai, skirti remontų ar statybų metu susidariusioms atliekoms. Jų naudojimui netaikomas dienos mokestis - didmaišį galima pildyti tiek savaitę, tiek mėnesį“, - nurodo A. Pasak specialisto, labai svarbu nuo pat pradžių didmaišį statyti tokioje vietoje, iš kurios jį būtų galima patogiai paimti sunkiasvore mašina. „Prikrauto maišo jau nepajudinsi - tai ne šiukšlių dėžė, kurią galima patraukti į šoną. Kai didmaišis tinkamai pastatytas ir pripildytas išrūšiuotų atliekų, gyventojui belieka išsikviesti specialųjį transportą, kuris atvyksta, maišą pakelia kranu ir išveža. Paimtos atliekos pasveriamos, jei reikia - papildomai išrūšiuojamos, o kas tinkama, panaudojama kelių statybai ar kitoms reikmėms.
Apgyvendinimo Galimybės Kuršių Nerijoje
Kuršių Nerijoje galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų, nuo butų iki kotedžų, kurie pritaikyti skirtingiems poreikiams. Štai keletas pavyzdžių:
- Apartamentai Juodkrantėje - 2 kambarių butai, esantys 200 m iki Kuršių marių ir 1500 m iki Baltijos jūros, kuriuose patogiai gali ilsėtis 4-7 asmenys.
- Poilsio patalpos L. Rėzos g. - skirtos iki 3 asmenų šeimai, esančios šalia Raganų kalno papėdėje.
- Butai su židiniais Neringoje - įvairūs variantai su puikiais įvertinimais dėl vietos, švaros ir kitų savybių.
Keturios sienos. Ekspertai įvertino, į kokį seną garažą verta investuoti
Būstų su židiniais apžvalga Neringoje
Svečiai puikiai įvertino šių būstų su židiniais vietą, švarą ir kitas savybes:
- Casa La Kopa - jaukus butas Preiloje, šalia jūros su erdvia virtuve ir jaukia svetaine su židiniu.
- atòkvėpis - išskirtinai privatūs trijų kambarių apartamentai pušų apsuptyje su didele kampine sofa ir biožidiniu.
- Hygge Nida - ramus butas Nidai, antrame namo aukšte su dideliu balkonu ir vaizdu į jūrą.
- Naujai įrengtas butas Nidoje prie Baltijos gyvenamosios vietos - jaukus butas Kuverto gatvėje su terasa ir visais patogumais.
- Mano NIDA - trijų miegamųjų apartamentai per du aukštus su 70 kv. m. terasa su vaizdu į Kuršių marias ir griliu.
- „Šeimos vilos“ namas - namas su 4 miegamaisiais, bendra virtuve, terasa su vaizdu į Kuršių marias, sauna ir židiniu.
- WALLYNAS NERINGA butas Nr. - butai Preilos centre, šalia marių ir parko.
- ForRest kotedžas - 3+1 kotedžas sukurtas iš seno garažo, netoli miško takų.
- Miško kotedžas - Preiloje, slepiasi tarp pušynų, su pilnai įrengta virtuve, židiniu ir kepsnine.
Architektūriniai Projektai ir Teritorijų Regeneracija
Architektūriniai projektai ir teritorijų regeneracija yra svarbūs siekiant išsaugoti ir atnaujinti unikalias vietoves, tokias kaip Kuršių Nerija. Štai keletas pavyzdžių iš įvairių Lietuvos vietų:
- Kopgalio teritorijos regeneracija - kompleksinis projektas, sprendžiantis Kuršių nerijos šiaurinės dalies teritoriją, įskaitant interaktyvų muziejų, apartamentų nuomą ir Kuršių Nerijos pažinimo centrą.
- Šnipiškių rajono architektūros įamžinimas - siekis įamžinti medinę rajono architektūrą, kuriant saugomą Skanseno teritoriją idėjos lygmenyje.
- Sluškų rūmų atgaivinimas - projektas, grąžinantis pastatui barokinės architektūros dvasią ir kuriantis multifunkcinį kompleksą, neužgožiant rūmų panoramos.
- Panevėžio kineskopinių televizorių gamyklos teritorijos pertvarkymas - apleistos teritorijos suskirstymas į funkcinius vienetus, įskaitant kultūrinę, rekreacinę ir sporto zonas.
Šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai leidžia efektyviai panaudoti esamas teritorijas.
Savivaldybių Iniciatyvos ir Gyventojų Sąmoningumas
Savivaldybės nustato savo taisykles ir priimamų atliekų kiekį. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje vienas gyventojas per metus gali palikti iki 250 kg atliekų, o Kuršių nerijoje leidžiamas kiekis - dvigubai didesnis, 500 kg. Nors aikštelės plačiai reklamuojamos, gyventojai statybines atliekas vis dar palieka ir prie mišrių atliekų konteinerių.
Nepaisant įsisenėjusių įpročių ir nelegalių vežėjų gyvavimo gyventojų sąmoningumas pastebimai išaugo. Aplinkos apsaugos departamentas pastaraisiais metais itin sugriežtino kovą su nelegaliais statybinių atliekų vežėjais. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnai surengė 28 tikslines išvykas, skirtas statybinių atliekų tvarkymo kontrolei. Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie tvarkos palaikymo.