Patalpų Oro Kokybės Reikalavimai Lietuvoje

Šiomis dienomis daugeliui tenka didžiąją dalį laiko praleisti namuose, todėl vidaus aplinkos oro kokybė tampa vienu iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai.

Prasta aplinkos oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.

Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas.

Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos.

Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją, žmonės daugiau nei 85-90 % laiko praleidžia namuose. Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų.

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad patalpų aplinkos kokybė (Indoor environmental quality (IEQ)) turi tiesioginį poveikį sveikatai, patogumui, gerovei ir produktyvumui. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko patalpose, labai svarbu, kad statybos teisės aktai užtikrintų pakankamą IEQ lygį, kad būtų skatinama sveika ir patogi patalpų aplinka.

Vidinė oro kokybė (IAQ) - tai oro kokybė pastatuose ir statiniuose. Erdvėje, kurioje gera patalpų oro kokybė yra mažai teršalų ir kvapų, be to, joje tinkamas CO2 ir drėgmės lygis. Šiluminis komfortas susijęs su individualiu šiluminės aplinkos suvokimo.

Patalpų Oro Teršalai ir Jų Poveikis

Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti:

• Biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis)
• Degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai)
• Cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas)
• Dalelės (dulkės, dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės).

Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y.

Tiesioginis poveikis sveikatai gali pasireikšti greitai - tai gali būti:

• Akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas
• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Nuovargis

Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus.

Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose.

Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas, pavyzdžiui, simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose.

Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi.

Optimalūs Mikroklimato Parametrai Lietuvoje

Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio.

Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18-22 °C.

Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3 °C žemesnė temperatūra - tai pagerina poilsio kokybę.

Vėdinimo Svarba ir Būdai

Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Patalpas reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Vėdinti galima tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu.

Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10-15 minučių.

Rekomenduojama vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas.

Geriausia vėdinti intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant skersvėjį (vėdinti, kai patalpoje nėra žmonių).

Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Kitos Patalpų Oro Kokybės Gerinimo Priemonės

Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu.

Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą.

Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau). Šių paviršių pavyzdžiai - durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt.

Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.

Reglamentavimas ir Standartai

Lietuvoje patalpų oro kokybės reikalavimai yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais ir standartais. 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.

Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

Reglamentas remiasi šiais dokumentais:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą
• Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymą
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(l):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“
• statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“
• statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
• statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“
• Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą
• respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“
• higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“
• higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“
• higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“
• higienos normą HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“
• higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“
• higienos normą HN 51:2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“
• higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“
• Lietuvos standartą LST EN 832+AG2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas.
• Lietuvos standartą LST EN 1264-2:2002 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 2 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai.
• Lietuvos standartą LST EN 1366-1:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 1366-2:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 2 dalis.
• Lietuvos standartą LST 1678:2001 „Pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN ISO 7726:2002 „Šiluminės aplinkos ergonomika.
• Lietuvos standartą LST EN 12101-3:2002 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 3 dalis.
• Lietuvos standartą LST L ENV 12097:2001 „Pastatų vėdinimas. Ortakių tinklas.
• Lietuvos standartą LST EN 12599:2001/AC:2002 „Pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2002 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartą LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos.
• Lietuvos standartą LST EN 26184-1:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 1 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 26184-2:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 2 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 26184-3:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 3 dalis.
• Lietuvos standartą LST EN 26184-4:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 4 dalis.
• statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“
• „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“
• „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles“
• „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles

tags: #patalpu #oro #kokybes #reikalavimai