Parama būstui Lietuvoje: kas gali pretenduoti ir kur kreiptis?

Socialiniuose tinkluose vis dažniau kyla diskusijų apie tai, ar savivaldybės gali finansiškai prisidėti prie būsto įsigijimo ir kokiais atvejais tokia parama iš tiesų suteikiama. Vienoje iš socialinių tinklų grupių gyventoja teiravosi: „Ar savivaldybė gali padėti su finansine parama nusipirkti butą? Teko girdėti apie paramą jaunoms šeimoms. Jei taip, kur reikėtų kreiptis? Ačiū už atsakymus.“

Į šį klausimą netrukus sureagavo kiti grupės nariai, pabrėžę, kad parama dažniausiai siejama su banko suteikiamu būsto kreditu. Kaip teigė vienas diskusijos dalyvis, „subsidija suteikiama tik tuo atveju, kai bankas suteikia paskolą, todėl pirmiausia reikia kreiptis į banką“. Kita grupės narė atkreipė dėmesį ir į formalius reikalavimus, pažymėdama, kad „reikia dirbti ir, regis, būti susituokus“. Tuo metu dar viena diskusijos dalyvė priminė apie administracinę procedūrą: „Per SPIS sistemą reikia pateikti prašymą subsidijai.“ Diskusijoje buvo kalbama ir apie regioninius skirtumus. Viena narė pastebėjo, kad „jaunoms šeimoms regionuose būna kompensuojama dalis sumos, o didmiesčiuose - nemanau“.

Vis dėlto šiam teiginiui nepritarė kiti grupės nariai - vienas jų pridūrė, kad „ir savivaldybėse yra subsidijos, tik jos mažesnės nei rajonuose“, o kitas pasidalijo asmenine patirtimi: „Didmiestyje perkame su parama, dabar laukiame jos.“ Panašūs klausimai kartojasi ir kitose socialinių tinklų grupėse.

Kaune gyvenanti šeima teiravosi, kiek laiko tenka laukti sprendimo dėl socialinės paramos būstui: „Sveiki, gal kas pildėte prašymą socialinei paramai būstui su šeima šiais ar praėjusiais metais Kaune? Per kiek laiko gavote? P. S. mes pateikėme mėnesio viduryje, bet patvirtino šiandien“ (aut. past. - procesas užtruko apie dvi savaites). Kiti įrašai atskleidžia ir emocinę laukiančiųjų paramos pusę. Viena grupės narė rašė apie ilgą laukimą ir augantį nerimą: „Praėjusiais metais pateikiau prašymą. Esu vieniša daugiavaikė mama su našlaitės statusu, tačiau vis dar laukiu. Nuomotis darosi nepakeliama, nuomos sutartis artėja prie pabaigos, kasdien jaučiu didelį stresą.“ Diskusijose gyventojai ne tik dalijasi patirtimis, bet ir klausia praktinių patarimų.

Į klausimą, kokių dokumentų reikia ir kur juos pateikti, vienas iš komentatorių atsakė: „VMI metines šeimos (gyventojo) turto deklaracijas pildėme seniūnijoje.“

Norintiems sužinoti daugiau apie tai, kokia parama būstui priklauso ir kur kreiptis, pateikiame išsamią informaciją.

Kokios paramos formos būstui egzistuoja?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, gyventojams išlieka kelios pagrindinės valstybės pagalbos būstui formos - tiek norint jį įsigyti, tiek išsinuomoti. Nors pagalbos galimybių yra nemažai, ji skiriama ne visiems: vertinamos gyventojų pajamos ir turimas turtas, o kiekvienas prašymas nagrinėjamas individualiai, sprendimus priimant savivaldybėms.

SADM pabrėžia, kad valstybės ir savivaldybių teikiama pagalba gali būti derinama tarpusavyje, tačiau bendra jos dalis negali viršyti 50 proc. įsigyjamo būsto vertės. Šiuo metu finansinę pagalbą būstui įsigyti teikia 12 savivaldybių - jos, priklausomai nuo nustatytų sąlygų, gali kompensuoti nuo 5 iki 20 proc. būsto kredito dydžio.

Pagrindinės paramos formos:

• Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas (subsidija)
• Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija
• Socialinio būsto nuoma

Kam priklauso parama būstui įsigyti?

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių;
• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti;
• kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, tačiau:
  • vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis nei 14 kv. m, arba
  • turimas būstas, neatsižvelgiant į jo plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.;
• kai neįgalų asmenį turinčiai šeimai priklausantis būstas nėra pritaikytas neįgaliojo poreikiams, tokiu atveju parama teikiama būsto rekonstravimui.

Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir gali siekti:

• 15 proc. jaunoms šeimoms be vaikų,
• 20 proc. auginančioms vieną vaiką,
• 25 proc. auginančioms du vaikus bei
• 30 proc. auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius - iki 36 metų. Subsidijos dydis skaičiuojamas nuo ne didesnės kaip 87 tūkst. eurų būsto kredito dalies. Vadinasi, kad maksimali finansinė paskata gali siekti 13 050 eurų, o parama būstui įsigyti - iki 26 100 eurų.

Šeimos, gavusios subsidiją pirmam būstui įsigyti ir vėliau susilaukusios daugiau vaikų, gali pretenduoti į papildomą subsidiją, tačiau bendra parama negali viršyti maksimalaus nustatyto dydžio.

Parama būsto nuomai

Tiems, kurie būsto neperka, valstybė numato būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją arba socialinio būsto nuomą. Ši parama priklauso asmenims ir šeimoms, kurios:

• neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.;
• gyvena būste, kuriame vienam asmeniui tenka mažiau nei 10 kv. m (arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis ar sunkia lėtine liga sergantis asmuo);
• yra deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje nuomojasi būstą;
• yra sudarę ne trumpesnę nei vienerių metų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuomos sutartį.

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija apskaičiuojama taip, kad gyventojas savo lėšomis padengtų 30 proc. būsto nuomos kainos, o likusi dalis būtų kompensuojama valstybės. Vis dėlto kompensacijos dydis yra ribojamas. Vienam asmeniui ji negali viršyti vieno valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, o šeimoms taikoma formulė, pagal kurią kompensacija apskaičiuojama kaip 1 VRP, padaugintas iš koeficiento (1 + 0,2 × šeimos narių skaičius).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Kur kreiptis norint gauti paramą?

SADM nurodo, kad visais atvejais pagrindinė institucija yra savivaldybė. Būtent savivaldybės priima gyventojų prašymus, vertina deklaruotas pajamas ir turimą turtą, sudaro laukiančiųjų eiles ir galiausiai priima sprendimus dėl paramos būstui skyrimo.

Svarbu tai, kad prašymai dėl finansinės pagalbos gali būti teikiami tik paskelbus oficialų kvietimą, o parama skiriama laikantis eiliškumo. SADM atkreipia dėmesį, kad net ir laiku bei tinkamai pateiktas prašymas savaime negarantuoja pagalbos skyrimo. Šios priemonės yra itin paklausios, o valstybės biudžeto lėšos ribotos.

Kai visos lėšos rezervuojamos, pažymos nebeišduodamos, o šeimos, kurioms lėšų neužteko, kitų kvietimų metu turi teikti naują prašymą. Todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo situaciją ir sekti savivaldybių bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamą informaciją.

Kada gavus paramą būstui atsiranda ribojimų?

Gavus valstybės subsidiją pirmajam būstui įsigyti, pats būstas tampa asmens nuosavybe, tačiau kartu atsiranda ir aiškūs teisiniai įsipareigojimai. „Per 6 mėnesius po būsto įsigijimo privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą šiame būste visiems šeimos nariams 5 metų laikotarpiui ir gyventi jame ne trumpiau nei 5 metus nuo nuosavybės įgijimo dienos“, - aiškina advokatė Agnija Frejerė, Advokatų profesinės bendrijos „Frejerlaw“ advokatė.

Nors būstas įsigytas su valstybės pagalba, jo pardavimas ar perleidimas gali turėti pasekmių. Pasak A. Frejerės, būstą nuomoti dažniausiai leidžiama, nes nuoma nesukuria nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui. Nuomos sandoris reiškia tik teisę naudotis būstu. Todėl trumpalaikė ar dalinė nuoma paprastai neprieštarauja subsidijos sąlygoms, tačiau savininkas vis tiek turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame būste.

Visai kita situacija susiklosto, jei būstas parduodamas ar perleidžiamas per pirmuosius 5 metus. Tokiu atveju, kaip nurodo advokatė, subsidiją paprastai tenka grąžinti. Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai būstas perduodamas paveldėjimo būdu arba pagal teismo ar kitos valstybinės institucijos sprendimą.

Valstybės pagalba būstui skyrybų atveju

Pasak advokatės, santuokos nutraukimas savaime nereiškia pareigos grąžinti gautą subsidiją, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Teisinėje praktikoje galioja aiški taisyklė - jei po skyrybų būsto nuosavybė lieka vienam iš buvusių sutuoktinių, subsidijos grąžinti nereikia.

Jeigu po skyrybų būstas perleidžiamas kitam asmeniui anksčiau nei po 5 metų, atsakomybė dėl subsidijos grąžinimo paprastai tenka tam asmeniui ar asmenims, kurių vardu buvo suteikta parama. „Abi pusės gali būti įtrauktos teisiškai, bet paskutinė atsakomybė paprastai tenka tam asmeniui, kuris buvo savininku ar perleido nuosavybės teisę“, - nurodo A. Frejerė.

Advokatė pabrėžia, kad valstybės subsidija nėra dalintinas turtas, net jei skyrybų metu dalijamas pats būstas. „Valstybės parama nėra „pinigai“, kuriuos galima pasidalyti per pusę. Tai tikslinė finansinė paskata, susieta su konkrečiu būstu ir su pareigomis“, - aiškina A. Frejerė.

Jeigu būstas buvo įsigytas naudojant ne tik subsidiją, bet ir vieno sutuoktinio asmenines lėšas, skyrybų metu vertinama, ar tos lėšos iš tiesų buvo asmeninės, pavyzdžiui, sukauptos iki santuokos, paveldėtos ar gautos dovanų. Tokiu atveju tas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos arba didesnės būsto dalies.

Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir visiškai atitikus valstybės paramos kriterijus, bankas vis tiek gali atsisakyti suteikti paskolą. Priežastys dažniausiai būna nepakankamos pajamos, prasta kredito istorija, per didelė rizika ar nepakankama perkamo turto vertė.

Tokiais atvejais, pasak A. Frejerės, žmonės realiai turi kelias išeitis: kreiptis į kelis skirtingus bankus, laikinai pagerinti savo kreditingumą, sumažinti paskolos sumą, ieškoti pigesnio būsto arba svarstyti kredito unijų pasiūlymus, kurios regionuose dažnai taiko lankstesnį vertinimą.

Galiausiai ji pabrėžia ir dar vieną dažną klausimą - ar gimus vaikui galima padidinti jau suteiktą subsidiją. „Subsidijos dydis nustatomas pagal šeimos sudėtį tuo metu, kai priimamas sprendimas dėl teisės į paramą ir sudaroma kredito sutartis, todėl dažniausiai sprendimas laikomas galutiniu ir subsidija nesikeičia pasikeitus šeimos sudėčiai“, - teigia advokatė.

tags: #ieskanciu #issinuomoti #busto