Statybos leidimas nuomininkui - tai svarbus žingsnis planuojant bet kokius statybos ar rekonstrukcijos darbus nuomojamose patalpose ar žemėje. Šiame straipsnyje aptarsime esmines sąlygas, reikalavimus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su statybos leidimo gavimu nuomininkui. Statybos leidimo išdavimas yra būtinas norint pradėti statybos darbus.
Statybos Leidimas - Apie Viską Paprastai!
Statybos leidimas - tai esminis dokumentas, reikalingas pradedant bet kokį statybos projektą. Jis užtikrina, kad jūsų planuojama statyba atitinka nacionalinius ir vietos teisės aktus, taip pat urbanistinius planus.
Kada Reikalingas Statybos Leidimas?
- Bet koks naujas statinys, nepriklausomai nuo jo paskirties, reikalauja leidimo.
- Bet koks esamo pastato išplėtimas ar struktūriniai pakeitimai, kurie gali paveikti jo saugumą, taip pat reikalauja atitinkamo leidimo.
- Jei planuojate pridėti papildomų aukštų ar išplėsti esamus pastatus, jums reikės atitinkamo leidimo.
- Tam tikri statiniai, pvz., tie, kurie yra kultūros paveldo objektai arba yra įsikūrę aplinkosaugos zonose, taip pat reikalauja ypatingo dėmesio ir atitinkamų leidimų.
Kada Statybos Leidimas Nėra Privalomas?
Statybos leidimas nėra privalomas vykdant nedidelio masto remonto darbus, kurie neapima struktūrinių pakeitimų, tokius kaip vidiniai apdailos darbai ar nedidelės reikšmės statiniai, pvz., maži sandėliukai ar šiltnamiai, kurių plotas neviršija nustatyto ribojimo.
Kas Išduoda Statybos Leidimą?
Statybos leidimą išduoda vietos savivaldybės ar atitinkamos valstybinės institucijos, priklausomai nuo projekto pobūdžio ir vietos.
Svarbu Žinoti
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, visi statybos leidimai, kurių galiojimas pasibaigė iki 2010 m. spalio 10 d., yra neteisėti, ir statybos, vykdomos pagal šiuos leidimus, laikomos nelegaliomis.
Statybos Leidimai Skirtingos Paskirties Sklypuose
Planuojant namo statybą vienas dažniausių klausimų - ar reikia statybos leidimo. Atsakymas priklauso ne tik nuo planuojamo pastato dydžio, bet pirmiausia nuo sklypo paskirties. Net ir nedidelis namas kai kuriais atvejais reikalauja leidimo, o neteisingai įvertinta situacija gali lemti papildomas išlaidas ar statybų stabdymą.
Statybos Leidimas Vienbučių Ir Dvibučių Paskirties Sklype (Namų Valdos Sklypas)
Jeigu planuojate statyti namą namų valdos paskirties sklype, svarbu žinoti:
Statybos leidimas yra privalomas visais atvejais, nepriklausomai nuo namo ploto.
Iki 50 Kv. M Namas - Supaprastinta Statybos Leidimo Tvarka
Statant iki 50 kv. m ploto namą:
- statybos leidimas išduodamas supaprastinta tvarka,
- pakanka A energetinės klasės,
- projektavimo ir statybos reikalavimai yra paprastesni,
- bendri kaštai yra mažesni.
Nuo 50 Kv. M Namas A++ Energetinė Klasė
Kai planuojamas 50 kv. m ar didesnis namas:
- taikoma įprasta statybos leidimo procedūra,
- privaloma A++ energetinė klasė,
- didėja techniniai reikalavimai,
- brangsta tiek pats namas, tiek statybos leidimo procesas.
Statybos Leidimas Rekreacinės Paskirties Sklype
Rekreacinės paskirties sklypai dažnai pasirenkami poilsio namams ar savaitgalio rezidencijoms. Čia galioja šios taisyklės:
- Iki 80 kv. m pastatui statybos leidimo nereikia
- Didesniems nei 80 kv. m pastatams statybos leidimas yra privalomas
Statybos Leidimas Sodo Paskirties Sklype
Statant sodo paskirties sklype, būtina atkreipti dėmesį į pastato plotą:
- Iki 50 kv. m - statybos leidimas nereikalingas
- Virš 50 kv. m - statybos leidimas privalomas
Kadangi kiekvienas sklypas gali turėti papildomų apribojimų (savivaldybės sprendiniai, specialiosios sąlygos, teritorijų planavimo dokumentai), vien sklypo paskirties žinojimo dažnai nepakanka.
Žaliosios Sąlygos Nuomos Sutartyse
ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) - trijų esminių tvarumo principų derinys, vis dažniau tampantis komercinių nuomos sutarčių dalimi.
Nors teisės aktai dar nenumato žaliųjų sąlygų prievolės sutartyse, praktikoje pastebima, kad šios sąlygos įtraukiamos į įvairias sutartis, pavyzdžiui, būsto nuomos ar pastato statybos finansavimo.
Žalioji nuoma - nuomos sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų naudojamos laikantis tvarumo principų.
Atsižvelgiant į didėjančią tvarumo svarbą, žaliosios sąlygos nuomos sutartyse taps vis patrauklesnės tiek nuomotojams, tiek nuomininkams.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse - ne tik mada, bet ir būtinybė, atitinkanti šiuolaikinės verslo aplinkos reikalavimus.
Žaliųjų Sąlygų Tipai
- Įpareigojančios, bet nesankcionuojamos nuostatos: tokios sąlygos nustato konkrečius įsipareigojimus, tačiau nesuteikia sankcijų už jų nevykdymą.
- Teisiškai privalomos nuostatos: tai griežčiausios sąlygos, už kurių nevykdymą taikomos konkrečios sankcijos.
Sudarant nuomos sutartis ir įtraukiant žaliąsias sąlygas, svarbu aiškiai nustatyti, kas finansuos sutartyje numatytas aplinkosaugos iniciatyvas.
Taip pat gali būti įtraukta nuomininko teisė inicijuoti naujų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, o nuomotojas turėtų įsipareigoti tokias iniciatyvas apsvarstyti ir tinkamai įvertinti.
Kita vertus, žaliosios sąlygos gali numatyti įsipareigojimus ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui, pavyzdžiui, įrengti elektromobilių įkrovimo vietas.
Lietuvoje dažniausiai naudojamas komercinės nuomos standartas „Triple“ net numato, kad nuomininkas dengia su nuomojamu turtu susijusius tiesioginius (elektra, vanduo, šildymas), netiesioginius mokesčius (apsauga, administravimas, valymas), taip pat draudimo, nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius.
Toks modelis dažnai reiškia, kad ekologiškai svarbios iniciatyvos, kaip energijos naudojimas tik iš atsinaujinančių šaltinių ar dviračių stovų įrengimas, bus finansuojamos nuomininko lėšomis.
Dokumentai, Reikalingi Nuomojant Įrankius ar Įrangą
Norint išsinuomoti įrankius, įrangą ar techniką, reikia pasirašyti nuomos sutartį bei pateikti šiuos dokumentus:
Fiziniams Asmenims
- Asmens dokumentas (pvz., ID kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas).
- Kiekvienu konkrečiu nuomos atveju užpildomas nuomos sutarties priedas.
- Nuomotojas visada pasilieka teisę imti užstatą už išnuomotus įrankius, įrangą ar techniką.
Juridiniams Asmenims
- Įmonės įgaliojimas, patvirtintas direktoriaus parašu ir spaudu.
- Įmonės registracijos pažymėjimo kopija.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (ID kortelė, pasas arba vairuotojo pažymėjimas).
Nuomos Sutarties Sąlygos
Svarbu atkreipti dėmesį į pagrindines nuomos sutarties sąlygas, kurios reglamentuoja nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas.
1. Nuomos Objektas
- Statybos, sodo ir namų įrankių nuoma.
- Nuomos terminas prasideda nuo įrenginių perdavimo nuomininkui dienos arba nuo dienos, kai nuomininkas gauna galimybę paimti įrenginius, ir baigiasi kai įrenginiai yra grąžinami į nuomotojo sandėlį, jeigu nebuvo susitarta kitaip.
- Jeigu susitariama dėl konkretaus nuomos termino, faktinis nuomos terminas turi atitikti terminą nustatytą sutartyje.
- Sutartyje nurodyto nuomos termino užtęsimas be nuomotojo leidimo gali būti traktuojamas kaip neteisėtas turto valdymas.
- Nuomininkas privalo grąžinti išsinuomotus įrenginius ir mechanizmus nuomotojui iš karto po nuomos termino pasibaigimo.
- Grąžinami įrenginiai turi būti švarūs ir tokios pat būklės, kokios jie buvo nuomininko gauti, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, įrenginiai ir mechanizmai turi būti grąžinti į tą pačią vietą iš kur jie buvo gauti, nebent raštu buvo susitarta kitaip.
- Jeigu nuomininkas negrąžina nuomos objekto, jis privalo pilnai atlyginti nuomotojui įrenginių ar mechanizmų paieškos ir pervežimo išlaidas arba apmokėti įrenginio vertę, kuri numatyta pasirašytoje nuomos sutartyje.
2. Nuomos Mokesčio Dydis
- Nuomos mokesčio dydis yra nustatomos pagal nuomotojo kainininką, jeigu nesusitariama kitaip.
- Į nuomos mokestį neįeina planavimo, įrengimo sumontavimo ir išmontavimo, kontrolės, pakrovimo ir iškrovimo darbo vietoje išlaidos.
- Nuomotojas pasilieka sau teisę keisti kainininke nurodytas kainas.
- Atsiskaitoma nacionaline valiuta (Eurais) grynais pinigais Nuomotojo kasoje, bankine kortele arba išankstiniu pavedimu pagal sąskaitą faktūrą (juridiniams asmenims pasirašius bendradarbiavimo-nuomos sutartį).
- Nuomininkui praleidus nuomos sutartyje numatytą terminą sumokėti nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas mokėtų 1% nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, kadangi dėl šios priežasties Nuomotojas patiria tiesioginius nuostolius.
3. Įrenginių Paėmimas ir Reikalavimas Pranešti Apie Defektus
- Nuomininkas privalo nedelsiant patikrinti gaunamų įrenginių kiekį, kokybę ir būklę.
- Nuomininkas yra atsakingas už mechanizmų ir įrenginių eksploataciją: tiekiamą energiją, tepimo medžiagas, alyvą, išlaikymą ir reikiamų specialistų parūpinimą, jeigu raštu nesusitariama kitaip.
- Nuomotojas padengia visus įrenginių ir mechanizmų remonto, susijusio su normaliųjų susidėvėjimu, išlaidas.
- Nuomotojo sąskaita vykdomi remonto darbai ir darbai, susiję su tinkamu nuomos objekto išlaikymu, atliekami įprastu darbo laiku.
- Apie įvykusį darbo metu įrankio gedimą nedelsiant pranešti nuomotojui.
4. Atsakomybė Už Nuomos Objektą ir Jo Sukeltą Žalą
- Išskyrus natūralų susidėvėjimą, nuomininkas atsako už visus nuostolius ar nuomos objekto praradimus nuomos laikotarpiu.
- Nuomininkas privalo atlyginti nuomos laikotarpiu sugadintų arba prarastų įrenginių vertę.
- Nuomotojas turi teisę atskirai reikalauti sumokėti išlaidas, susijusias su įrenginių išvalymu ar sutvarkymu.
- Nuomotojas neatsako už tiesioginę ar netiesioginę žalą, atsiradusią nuomininkui ar tretiesiems asmenims dėl nuomos laikotarpiu nuomininko naudojamų įrenginių.
- Nuomotojas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl klaidos eksploatacijos ar montavimo taisyklėse, bet tik tuo atveju, kai žala tiesiogiai ir betarpiškai atsirado dėl minėtos klaidos.
- Jeigu nuomotojas atlygina žalą trečiajam asmeniui, kai pagal šio straipsnio reikalavimus jis neatsako už padarytą žalą, jis gauna teisę išreikalauti su žalos atlyginimu susijusias išlaidas iš nuomininko regreso tvarka.
5. Darbo Sauga
- Nuomininkas privalo tikrinti darbo vietas, kur naudojami išsinuomoti įrenginiai, vykdyti atitinkamą kontrolę ir kitus reikalavimus, nustatytus darbo saugą reguliuojančiuose teisės aktuose.
- Nuomininkas visiškai atsako už traumas, sužalojimus ir kitas sunkias pasekmes, atsiradusias dėl netinkamo įrengimo eksploatavimo ar darbo saugos taisyklių pažeidimo.
- Nuomotojas neatsako už nuostolius, kuriuos nuomininkas patyrė dėl nuomojamų įrengimų ar mechanizmų gedimo, o taip pat už nuostolius, kurie atsirado nuomininkui dėl minėtų priežasčių priverstinai nutraukus darbą.
6. Kitos Sąlygos
- Be atskiro susitarimo, minėtos nuomos sąlygos galioja ir visam kitam išsinuomotam turtui.
- Jeigu dėl nenugalimos jėgos (Force Majeure) ar kitų panašių nuo nuomotojo nepriklausančių aplinkybių nuomotojas nevykdo nuomos sąlygų arba jei nuomos sąlygas vykdyti dėl tokių aplinkybių pasidaro neįmanoma, arba jeigu jos vykdymas ilgam laikui sustabdomas, nuomotojas neatsako už nuomininko patirtą žalą.
- Be šioje sutartyje numatytų sąlygų, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
- Visi ginčai ir nesutarimai sprendžiami abipusiai naudingu pagrindu.
- Šalims nesusitarus ginčas sprendžiamas teismine tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Valstybinės Žemės Nuomos Sąlygos
Valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuoja įstatymai. Aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės nuoma.
Nuomotojai
Valstybinę žemę nuomoja:
- Savivaldybių tarybos - valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
- Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais.
Nuomos Terminas
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuomos Būdas
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, kai:
- Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
Statybos Leidimų Informacinė Sistema "Infostatyba"
Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ .
Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektronines paslaugos.
Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“.
Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, (toliau - Reglamentas) 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai.
Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.
Jei įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria.
Jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el.
Primename, kad asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo.
Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt.
Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nuomojamame Būste
Aptarsime, kam reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas, ar gali nuomininkas prisideklaruoti be savininko žinios, ir kitus svarbius aspektus.
Kas Pasikeičia Nuomininkui Deklaravus Gyvenamąją Vietą?
Akivaizdu, kad didelių permainų deklaravus gyvenamąją vietą nuomotojas ir nuomininkas nepajaus. Nuomininkas tiesiog turės deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl ko jį pasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.
Vis tik deklaravus daugiau asmenų prie gyvenamosios vietos, komunaliniai mokesčiai būstui gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių. Taip pat gali būti apsunkintas būsto pardavimas tol, kol jame bus registruoti kiti asmenys.
Tad nuomojant būstą reikia atsižvelgti į šiuos aspektus.
Ar Galima Prisideklaruoti Būste Be Savininko Žinios?
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali.
Asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai. Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.
Nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.
Jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.
Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams.
Nuomininką Išdeklaruoti Galima Ne Visada
Prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins.
Pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?
Kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:
- nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
- nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
- asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.