Šiandieniniame pasaulyje mobilusis telefonas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau kartais atsiduriame situacijose, kai telefonas negaudo ryšio. DELFI skelbė, kad prieš metus prie Kėdainių buvo užgrobtas įmonei priklausantis automobilis, o nukentėjęs vyras prisiminė, kad pradėjus skambinti policijai, tai padaryti buvo neįmanoma, nes telefonas negaudė ryšio. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokiais atvejais ir kaip atpažinti, ar ryšį blokuoja specialūs įrenginiai.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vaidmuo
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) radijo ryšio departamento direktorius Augutis Čėsna komentavo, kad šiuo metu radijo ryšio slopinimo įrenginius teisėtai naudoti gali tik Kalėjimų departamentas. Ši institucija radijo ryšio slopinimo įrenginius naudoja laisvės atėmimo vietose. Kitoks šių blokatorių naudojimas: tiek prekyba, tiek naudojimas ryšiui blokuoti, yra neteisėti ir draudžiami.
Už radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimą ir tiekimą rinkai gresia 750 - 1 450 eurų bauda, pažeidimą padarius pakartotinai, nuo 1 450 iki 3 000 eurų bauda. Įrenginiai gali būti konfiskuojami. Žmonės, įtariantys, kad gali būti naudojami ryšio blokatoriai ar žinantys apie prekybą jais raginami pranešti RRT.
Kaip atpažinti ryšio blokatorių veikimą?
RRT kontroliuoja, kad ryšys nebūtų blokuojamas neteisėtomis priemonėmis. „RRT, vykdydama radijo stebėseną, turi galimybę užfiksuoti radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimą, tačiau reikia būti tokio įrenginio veikimo zonoje, kuri dažniausiai nėra didelė. Todėl pirmiausiai radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimo pasekmes turėtų patirti radijo ryšio naudotojai, kai vietovėje, kurioje įprastai yra geras radijo ryšys, staiga jis dingsta. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad radijo ryšio sutrikimai gali būti susiję nebūtinai su radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimu. Reiktų pažymėti, kad skundų dėl radijo ryšio sutrikimų, kuriuos galimai sukelia naudojami radijo ryšio slopinimo įrenginiai, RRT gauna itin retai“, - komentavo A. Čėsna.
Mobiliojo ryšio operatoriai sako, kad taip pat pastebi galimą ryšio blokatorių veikimą ir apie tai praneša RRT. Tokių atvejų yra buvę, tačiau kiek - nedetalizuojama.
„Mes blokatorių naudojimą matome arba iš klientų skundų, nes jeigu jį kas nors įsijungia, žmonės šalia lieka be ryšio. Tada mes žiūrime kokia problema: jeigu bazinė stotis veikia, viskas gerai, bet ryšio nėra, tai jau ženklas. Be to, atsiranda radijo bangų trukdžiai, girdimas triukšmas. Leidimus naudotis konkrečiais dažniais Lietuvoje turi mobiliojo ryšio tiekėjai, tad niekas kitas jais naudotis negali. Efektas panašus, kaip ta pačia banga grotų dvi radijo stotys“, - iliustravo „Tele2” atstovas spaudai Andrius Baranauskas.
„Bitės“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė paaiškino, kad ne visuomet mobiliojo ryšio operatoriai gali fiksuoti ryšio blokatoriaus veikimą. „Viskas priklauso nuo to, kokia ryšio blokavimo sistema naudojama. Ryšio blokatorius galime užfiksuoti, jei artimiausiose bazinėse stotyse pastebime atsiradusius triukšmus radijo eteryje, dėl ko aplinkiniai gyventojai, esantys teritorijose netoli blokavimo zonų, gali patirti ryšio sutrikimų. Jokios kitos informacijos apie ryšio blokatorius mes neturime“, - komentavo ji.
„Telia“ rizikos valdymo vadovas Vytautas Bučinskas pabrėžia, kad be atskiro leidimo naudoti radijo bangomis sklindančio ryšio - GSM, GPS, 3G, Wi-Fi - slopintuvus Lietuvoje yra draudžiama įstatymais.
Pasak jo, pasaulinėje praktikoje ryšio slopinimo priemonės legaliai yra naudojamos įvairiose situacijose, kur būtina užtikrinti maksimalų konfidencialumą ar tam tikrose teritorijose siekiant atitikti būtinus saugumo standartus.
„Tačiau be abejonės, ši įranga nelegaliai būna panaudojama ir organizuojant nusikaltimus, siekiant sutrikdyti apsaugos ar sekimo sistemų veiklą. Todėl noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų faktą: didesniam saugumui užtikrinti be mobiliojo ryšio rekomenduojame naudoti ir rezervinę, pavyzdžiui, fiksuoto ryšio prieigą“, - pridūrė jis.
Mobiliojo ryšio tiekėjai tokiais prietaisais neprekiauja ir jų nenaudoja, o Ryšio slopinimo įrangą teisėtai saugumo tikslams naudojančios įstaigos ar institucijos tuo pasirūpina patys.
RRT yra parengusi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, siekiant patikslinti radijo ryšio slopinimo įrenginių (angl. jammers) naudojimo ir laikymo reikalavimus.
Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas
Priėmus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, bus įtvirtinta, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai gali būti naudojami ir laikomi tik valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos funkcijas, taip pat laikomi, kai radijo ryšio slopinimo įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas vykdančioms valstybės institucijoms.
Ryšio sutrikimai pasienio regionuose
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Rusija ir Baltarusija nuolatos blokuoja globalinę padėties nustatymo sistemą (GPS), kuri leidžia nustatyti objekto ar žmogaus buvimo vietą.
„Dažniausiai tokio piktybinio veikimo poveikį junta Lietuvos pasienio su Rusija ir Baltarusija regionai, taip pat ir Klaipėdos regionai“, - kabėjo pašnekovas.
M. Ropė atkreipia dėmesį, kad šios valstybės ypač dideliu galingumu ir nepaisydamos higienos normų blokuoja ne tik GPS, bet ir visų elektromagnetinių bangų sklidimą aplink karinius objektus.
„Jei šios šalys sumažintų blokuojančių įrenginių galingumą, interferencijos Lietuvoje mums nedarytų įtakos. Na, o kadangi bangų sklidimas neturi sienų - daroma įtaka ir kaimyninių valstybių, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos teritorijoms, tad kenčia visų šių šalių operatoriai, taip pat ir „Bitės“ ryšio bokštai“, - kalbėjo M. Ropė.
Mobiliajam ryšiui, kaip teigia specialistas, GPS blokavimas yra pavojingas, tačiau tai nėra laikoma kritine problema.
„Nors GPS blokavimas ir gali neigiamai veikti interneto greitį, tai niekaip nepaveiks skambučių, trumpųjų žinučių (SMS) ar mobiliajam parašui būtinų technologijų. GPS naudojamas ryšio bokšto sinchronizavimui. Vis tik greta GPS „Bitė“ pasitelkia ir alternatyvius būdus sinchronizuoti ryšio bokštų darbą, perduodama reikalingą ryšio bokštui informaciją kabeliniais ryšio kanalais, taip pat centrinių laikrodžių, laikomų saugiuose duomenų centruose skirtingose Lietuvos vietose“, - paaiškino specialistas.
Bendrovės atstovas taip pat sako, kad priešišką GPS signalo blokavimą yra užfiksavę Vilniuje esančiame „Bitės“ tinklo operacijų centre, tinklo valdymo sistemose. „Šia informacija keičiamės ir su valstybės institucijomis“, - dėmesį atkreipė M. Ropė.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis antrina, kad apie mobiliojo ryšio tinkle fiksuojamą radijo triukšmą visuomet yra pranešama už tai atsakingai institucijai - Ryšių reguliavimo tarnybai.
„Radijo dažnių trukdžius gali sukelti labai įvairios priežastys - nuo sugedusių pramoninių įrenginių, vartų ar tinklo įrangos, iki nusikaltėlių, kurie garaže slopina pavogto automobilio GPS signalą, už Lietuvos sienų vykstančių karinių pratybų ar klimatinių sąlygų, kai nuo jonosferos atsispindi net iš Ukrainos atsklindantis antžeminės televizijos signalas“, - vardijo A. Stasiulaitis.
Tuo metu M. Ropė primena, kad telekomunikacijų paslaugos yra teikiamos laikantis tarptautinių sutarčių, pagal kurias Lietuvos valstybės institucijos gali kreiptis dėl trukdžių iš kaimyninės valstybės.
Lietuva, pasak jo, būtent tą ir daro, tačiau priešiškai nusiteikusios šalys tokius pranešimus tiesiog ignoruoja. „Situacija - paradoksali, nes „Bitė“ ir Lietuva sutartinius įsipareigojimus, be abejo, vykdo. Šiose vietovėse nestatome ir nenaudojame mūsų turimų kokybiškam ryšiui reikalingų dažnių, nes tam prieštarauja Rusija. Dėl šios priežasties pasienio gyventojams ir verslui kur kas sudėtingiau užtikrinti kokybiškas paslaugas“, - apibendrino M. Ropė.
Ryšio sutrikimai žemės ūkyje
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad atvejų, kai technologinių vėžių navigacijos sistema nustoja veikti dėl prarasto ryšio su palydovais, pasitaiko ne vienas.
Nepaisant to, R. Juknevičius nemano, kad tokie techniniai nesklandumai kyla dėl priešiškų valstybių įsikišimo, t.y. kuomet yra bandoma specialiai slopinti ryšį.
„Tokių trukdžių iš tiesų pasitaiko visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau tiksliai pasakyti, ar problema kyla būtent dėl trečiųjų šalių įsikišimo, tokios išvados daryti negalime. Vertinant logiškai, jei ryšį specialiai slopintų priešiškos šalys, tikėtina, kad prietaisai turėtų neveikti arčiau pasienio gyvenviečių, tačiau dabar sutrikimai fiksuojami ne tik ten“, - kalbėjo ūkininkų atstovas.
R. Juknevičius svarsto, kad technologinių vėžių sistemos sutrikimų galėjo padažnėti ir dėl to, kad tiesiog atsirado daugiau ūkininkų, kurie pradėjo naudoti tokius prietaisus.
„Šios technologijos į žemės ūkio sektorių ateina itin sparčiai, t.y. vartotojų skaičius labai greitai auga. Tad reikėtų kur kas rimtesnės analizės - ar padaugėjo tik nusiskundimų, ar iš tiesų ryšio sutrikimų atvejai padažnėjo. Pastebima, kad GPS signalas suprastėja ir esant skirtingiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, kai užklumpa audringi orai arba yra apsiniaukę. Kartais signalas gali dingti ir tada, jei laukai dirbami šalia medžių“, - dėmesį atkreipė pašnekovas.
Ryšio problemos aviacijoje
Daugėjant atvejų, kai lėktuvai dėl GPS ryšio trukdžių negalėjo nusileisti Lietuvos oro uostuose, bendrovės „Oro navigacija“ vadovas S. Batavičius tikino, kad skrydžiai išlieka saugūs, nes antžeminės navigacijos įrenginių signalai yra stipresni ir negali būti paveikti trečiųjų šalių.
„Palydovinis GPS signalas yra labai silpnas. Tam mes turime kitus įrenginius. Antžeminės navigacijos įrenginiai turi daug stipresnį signalą ir šis niekaip negali būti paveikiamas. Tai užtikrina skrydžių saugą. Turėjome tik keletą atvejų, kai turėjome nukreiptų ar nepasiekusių Vilnių lėktuvų, bet jie tik keli tarp tūkstančių“, - antradienį LRT radijui sakė S. Batavičius.
„Skrydžių vadovams yra papildomos instrukcijos, kaip elgtis. Tokiu atveju jie papildomai padeda pilotams naviguoti, jei to prisireikia“, - aiškino jis.
Jis paminėjo, kad ir toliau spėjama, jog tokius sutrikimus gali lemti trečiųjų šalių veikla. Visgi, anot jo, tai turėtų parodyti šiuo metu vykdomi tyrimai dėl apgręžtų skrydžių.
Patarimai, kaip pagerinti mobiliojo ryšio signalą
Jei susiduriate su prastu mobiliojo ryšio signalu, štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Patikrinkite, ar nesate tinklo neaprėptoje vietoje.
- Perkraukite telefoną.
- Įsitikinkite, kad įjungti mobilieji duomenys.
- Patikrinkite, ar nėra problemų su nustatymais.
- Pasirūpinkite, kad telefono programinė įranga būtų atnaujinta.
Taip pat, jei naudojantis mobiliaisiais duomenimis kyla problemų, gali būti, kad esate tinklo neaprėptoje vietoje arba yra problemų su nustatymais. Prieš išbandydami toliau pateiktas rekomendacijas, būtinai patikrinkite, ar įrenginio programinė įranga ir susijusios programėlės yra atnaujintos į naujausią versiją.
Mobilieji duomenys
- 1 veiksmas. Atidarykite telefono Nustatymai.
- 2 veiksmas. Meniu patikrinkite, ar įjungti Mob. duomenys.
Duomenų tarptinklinis ryšys
- 1 veiksmas. Atidarykite telefono Nustatymai.
- 2 veiksmas. Pasirinkite Ryšiai, tada - Mobilieji tinklai.
- 3 veiksmas. Įjunkite Duomenų tarptinklinis ryšys.
Tinklo režimas
- 1 veiksmas. Atidarykite telefono Nustatymai.
- 2 veiksmas. Pasirinkite Ryšiai, tada - Mobilieji tinklai.
- 3 veiksmas. Pasirinkite Tinklo režimas.
- 4 veiksmas. Pasirinkite Automatiškai prijungti.
- 5 veiksmas. Paleiskite įrenginį iš naujo ir patikrinkite ryšį.
Jei išbandžius pirmiau nurodytus veiksmus vis tiek negalite savo įrenginyje naudotis mobiliaisiais duomenimis, gali būti, kad esate ne tinklo aprėpties zonoje.
Jeigu neseniai pakeitėte mobiliojo ryšio operatorių, bet naudojatės tuo pačiu įrenginiu, gali tekti susisiekti su dabartiniu savo mobiliojo ryšio operatoriumi ir iš naujo nustatyti įrenginį.
Klausimai ir atsakymai
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie elektroninių ryšių paslaugas:
Ar privalau mokėti sąskaitas už mirusiojo asmens, iš kurio paveldėjau turtą, elektroninių ryšių paslaugas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.723 straipsnis numato, kad klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas.
Ar nutraukus anksčiau sutartyje numatyto termino elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo įsigyta išsimokėtinai įranga, reiškia, jog sutartis nutrūksta visa apimtimi ir už įrangos likutinę vertę neprivaloma mokėti?
Ne retai sutartyse būna numatyta, jog vartotojams įpareigojimas naudotis paslaugomis sutartyje numatytą minimalų „x“ mėn. laikotarpį. Jei sutartis nutraukiama prieš numatytą sutartyje laikotarpį, tokiu atveju nutrūksta ir įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartis, todėl atitinkamai likusias įmokas už įrangą reikia sumokėti iš karto ir galutinai su teikėju atsiskaityti.
Noriu nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Ar gali paslaugų teikėjas iš manęs pareikalauti netesybų?
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės leidžia susitarti šalims dėl sutarties termino ar minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpio, tačiau taip pat įpareigoja paslaugų teikėją sutartyje aiškiai nurodyti visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant paslaugų teikimo sutartį.
Esu sudaręs kalbinio ryšio paslaugų teikimo sutartį. Ar skambučiai trumpaisiais numeriais yra įtraukiami į mano mokėjimo plane nurodytą minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį?
Dažniausiai kalbinio ryšio paslaugų teikėjų mokėjimo planuose yra nustatomas tam tikras minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis, už kurį suteikiamas tam tikras prakalbamų minučių skaičius, trumpųjų žinučių (SMS) skaičius, duomenų kiekis arba neriboti pokalbiai ir SMS į visus Lietuvos tinklus.
Esu sudaręs televizijos paslaugų teikimo sutartį. Paslaugų teikėjas pakeitė televizijos programų sąrašą. Ar galiu nutraukti sutartį anksčiau įsipareigoto laikotarpio nemokėdamas netesybų?
Kad galima būtų įvertinti, ar turite teisę nutraukti sutartį be netesybų, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių paslaugų teikėjas nerodo televizijos programų. Jei televizijos programos nerodomos dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų.
Mobiliojo ryšio slopintuvas (blokatorius)
Ar gali paslaugų teikėjas pateikti didesnes sąskaitas už elektroninių ryšių paslaugas, nei nustatytas paslaugų kredito limitas?
Paslaugų kredito limitas paprastai taikomas elektroninių ryšių paslaugoms, o į sąskaitas už elektroninių ryšių paslaugas gali būti įtraukti ir kiti mokesčiai (pvz., įrangos mokesčiai, draudimo paslaugų mokesčiai, pramoginio turinio paslaugų mokesčiai), todėl sąskaitos gali būti didesnės, nei nustatytas paslaugų kredito limitas.
Dirbu kitoje ES valstybėje narėje, ryšio operatorius apmokestina papildomais paslaugų tarifais, dėl kurių su juo nesu sudaręs jokių susitarimų, ar gali taip elgtis ryšio operatorius?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek laiko yra praleidžiama kitoje ES valstybėje narėje ir naudojamasi paslaugomis, ir kiek Lietuvoje. Jeigu kitoje ES valstybėje narėje ryšio paslaugomis naudojamasi daugiau nei Lietuvoje, tokiu atveju ryšio operatorius turi teisę taikyti didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainas.
Įsigijau mobilųjį internetą. Man teigė, kad ten, kur gyvenu, interneto ryšys tikrai bus ir neturėsiu jokių problemų, tačiau ryšio išvis nėra. Ar galiu nutraukti sutartį nemokėdamas netesybų?
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės reglamentuoja atvejus, kada abonentas gali nutraukti paslaugų teikimo sutartį be papildomų išlaidų. Vienas iš jų - paslaugų teikėjo padarytas savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, pvz., sutartiniuose dokumentuose numatytos, viešai deklaruojamos kokybės paslaugų neužtikrinimas galėtų būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.
Ar turiu mokėti už tarptinklinio ryšio paslaugas, jei užsienyje nebuvau, o man būnant netoli pasienio mano telefonas prisijungė prie užsienio operatoriaus tinklo?
Esant pasienio zonoje Jūsų mobiliojo ryšio aparatas gali automatiškai prisijungti prie kaimyninės šalies judriojo ryšio operatoriaus tinklo, tikėtina, skleidžiančio stipresnius signalus už Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis Jūs naudojatės, signalus.
Ar galiu nutraukti sutartį paskambinęs telefonu?
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse numatyta, kad sutartyje paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti sutarties galiojimo terminą, sutarties pakeitimo ar papildymo ir nutraukimo sąlygas ir tvarką.
Pateikiau prašymą nutraukti sutartį. Per kiek laiko paslaugų teikėjas privalo nutraukti sutartį?
Jei sutartis yra terminuota arba joje nustatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, vadovaujamasi sutartyje aptartais terminais (joje paprastai nustatomas iki 30 dienų įspėjimo terminas). Jei sutartis yra neterminuota, vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, ji turi būti nutraukiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Labai ilgai naudojuosi vieno paslaugų teikėjo paslaugomis, vis pratęsdamas sutartį suderintomis su paslaugų teikėjų sąlygomis. Tačiau po sutarties pratęsimo paslaugų teikėjas netikėtai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, padidino mėnesinį mokestį. Ar toks paslaugų teikėjo elgesys yra teisėtas?
Elektroninių ryšių veiklą reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja, kokie turėtų būti elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymai, įskaitant paslaugų kainas, esamiems ir būsimiems paslaugų gavėjams.
Namų Wi-Fi trikdžiai
Pandemijai išvijus dirbti iš namų žmonės atrado netikėtas erdves darbui: prieškambaryje tyliau, taigi patogiau kalbėti; prie miegamojo lango gimsta genialios idėjos; virtuvė - VIP zona su visais patogumais. Bet tada paaiškėjo, kad anaiptol ne visus namų kampelius pasiekia vienodai geras „Wi-Fi“ ryšys.
„Užsisakę šviesolaidinį internetą, įspūdingą greitį žmonės tikisi pasiekti visuose namuose, jungdamiesi per „Wi-Fi“. Ir nors naujausius standartus palaikantys maršrutizatoriai jau gali be laidų perduoti šimtus megabitų per sekundę, jie vis dar paklūsta tiems patiems fizikos dėsniams. Būtent fizika ir bangų sklidimo savybės dažniausiai kiša koją „Wi-Fi“ ryšiui.
Tad su kokiais „Wi-Fi“ trikdžiais susiduria lietuviai? Inžinierių parneštas kurioziškas, stebinančias, linksmas, o kartais net bauginančias istorijas A.
- Absoliuti dauguma atvejų - kuomet „Wi-Fi“ signalą slopina įvairiausios fizinės kliūtys.
- Silpną „Wi-Fi“ signalą, lėtą ryšį ar visai neveikiantį internetą gali lemti ir pačios netikėčiausios priežastys ar neapsižiūrėjimas.
- Beje, priežastys ne visuomet slypi pas patį klientą, kartais silpną signalą gali lemti ir kitų vartotojų įranga.
Užsitikrinti kokybišką belaidį ryšį namuose dažnu atveju užtenka minimalių pastangų: laikyti maršrutizatorių atviroje vietoje, jo neuždaryti ir neužstatyti kitais įrenginiais, kurie gali bloginti signalą.
Gyvenantiems dideliame bute ar name (ypač su kiemu, balkonu, terasa) „Telia“ ekspertas pataria pasidomėti „Wi-Fi“ ryšį išplečiančiais kartotuvais. Paprastas „Wi-Fi“ kartotuvas pastiprina belaidį ryšį ten, kur jis yra silpnas.
Tokie paprasti kartotuvai geriausiai tinka kelionėse, pavyzdžiui, viešbutyje ar sodyboje. Jų veikimo principą A. Vindašius palygina su dviejų aukštų estakada, kur eismas vyksta keliomis kryptimis.
Šie kartotuvai tarpusavyje bendrauja 5 GHz ryšiu, o maršrutizatorius aptarnauja tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz ryšiu, todėl ryšio sparta iš esmės nenukenčia. Įdiegti ir suporuoti įrenginius, juos valdyti, stebėti apkrovas, prisijungusius įrenginius ir atlikti kitus veiksmus galima tiesiog per mobiliąją programėlę.
Be to, prie išmaniųjų kartotuvų kitus įrenginius (kompiuterį, TV priedėlį ir pan.) galima prijungti ir laidu, kai dauguma tradicinių „Wi-Fi“ kartotuvų tam skirtų lizdų neturi.