Bendrovės Nuosavybės Vienetą Paliudijantis Dokumentas: Viskas, Ką Privalote Žinoti!

Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Nors vertybinių popierių sąvoka pasaulyje buvo žinoma jau prieš keletą šimtmečių, bet keletą paskutinių dešimtmečių Lietuvoje jie buvo pamiršti. Pereinant prie rinkos ekonomikos, atsirado nauji terminai: akcijos, akcinis kapitalas, opcionai, vertybinių popierių rinka, finansų makleriai ir t.t.

Jei ketiname investuoti vertybinių popierių rinkoje, investicijų saugumą ir pelningumą lemia sėkmingas pasirinkimas, reikalaujantis informacijos. Tokią rinkos informaciją renka, kaupia analizuoja ir teikia klientams finansų makleriai.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis dokumentas, kokios jo rūšys, kaip jis veikia ir kodėl yra svarbus investuojant.

Vertybinių Popierių Rinka ir Jos Atsiradimas

Žodis birža kilęs iš žodžio „bursa“, vėlyvoje lotynų kalboje reiškusio odinį maišelį (piniginę). Birža atsirado iš pirklių susirinkimų riekšmingiausiuose Europos prekybos vietose. Briugėje šių susirinkimų vieta buvo prieš patricijaus namus „van der Burse“. Iš pardžių šiose biržose būdavo daugiausia prekiaujama vekseliais, kuriuos įvairiuose mugių miestuose pateikdavo pinigų keitėjai.

XVI amžiuje Amsterdame atsirado pirmoji birža šiandienine prasme. Svarbiausiais vokiečių biržos miestais per kelis šimtmečius tapo Berlynas ir Frankufurtas prie Maino. Didžiasusios pasaulyje biržos yra Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Ciuriche, Frankfurte prie Maino.

Vertybinių popierių birža - tai rinka, kurioje brokeriai (makleriai) perka ir parduoda vertybinius popierius savo klientų vardu. Tiesiogiai parduodamų vertybinių popierių rinką sudaro visos šalies brokerių firmos, perkančios mažesnių “neįregistruotų” firmų vertybinius popierius ir juos viešai parduodančios.

Svarbus vertybinių popierių rinkos uždavinys - užtikrinti galimai pilną ir greitą piniginių sankaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkëjui ir pardavëjui. Tuo užtikrina-mas laisvas ir greitas kapitalo persiliejimas į efektyviausias veiklos sferas.

Vertybinių popierių išleidimas į apyvartą vadinamas emisija. Emituoti vertybinius popierius gali bankai, valstybinės įmonės. Vertybiniams popieriams, kaip specifinei prekei, būdingas rizikingumas.

Pirminė rinka yra vertybinių popierių pirminės emisijos rinka, kurioje įvyksta piniginių dokumentų pirminis paskirstymas investitorių ir kreditorių tarpe. Pirminės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas - pilnas informacijos pateikimas apie emitento finansinę būklę, vertybinių popierių rodiklius, kurie leistų investitoriui ar kreditoriui daryti pagrįstus savo laisvų piniginių lėšų panaudojimo sprendimus.

Antrinėje rinkoje vyksta emituotų pirminėje rinkoje vertybinių popierių apyvarta. Antrinės vertybinių popierių rinkos svarbiausias bruožas, yra jos likvidumas, t.y.

Žmonių ir įmonių įsigytos akcijos ir obligacijos perkamos ir parduodamos fondų biržose ar tiesioginio pardavimo (nebiržinėse) rinkose.

Dažniausiai brokeris tik suveda vertybinių popierių pirkėją ir pardavėją ir gauna už tai komisinį mokestį, o dileris dar ir perka savo vardu ir savomis lėšomis vertybinius popierius, kuriuos vėliau tikisi perparduoti palankiomis sąlygomis. Vertybinių popierių perpardavimo įplaukos, minusavus išlaidas, sudaro dilerio pelną. Tai spekuliacinė operacija gerąja prasme, nes tai yra vertybinių popierių rinkos vystymo ir jos likvidumo užtikrinimo pagrindas.

Pagrindinės sąvokos

• "Buliais" vadinami biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kils.
• "Lokiai" - tai biržos lošėjai, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kaina kris, todėl jie parduoda trumpam. "Lokiai" pasipelno iš akcijų kainų kritimo.

Pagrindinės Vertybinių Popierių Rūšys

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui), be to, gali būti skolų vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai) ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotosios akcijos). Akcijos ir obligacijos labiausiai paplitusios pasaulio finansų rinkose.

Šaltinis: lb.lt

Akcijos

Svarbiausia vertybinių popierių rūšis yra akcijos. Jų vertę kiekvieną dieną nulemia paklausa ir pasiūla. Vienas svarbiausių akcinių bendrovių finansavimo šaltinių yra akcijų pardavimas.

Akcijos - tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai - akcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmeninės neturtines teises. Kitaip tariant, akcija - bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis sertifikatas.

Akcijos nominali vertė nurodoma litais be centų.

Akcijos Skirstomos Į:

• Materialias: spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
• Nematerialias: pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Akcijomis prekiaujama tam tikru kursu. Kursas - tai kaina, kuria akcijos parduodamos rinkoje. Ji vertinama kaip dabartinė rinkos vertė. Kainai gali daryti įtaką įvairūs veiksniai, tačiau ją lemia pajamos, kurias duoda viena akcija, palyginti su rinkoje susiformavusia vidine pajamų norma.

Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į:

• Paprastąsias
• Privilegijuotąsias

Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Privilegijuotų akcijų savininkų teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai.

Akcininkai turi teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme: rinkti direktorių bei stebėtojų tarybą ir revizijos komisiją, dalyvauti akcininkų susirinkime ir spręsti principinius veiklos klausimus. Akcininkai turi teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą; jiems suteikiama pirmenybė įsigyti naujų akcijų ir kt.

Bendrovių akcijų kainą daugiausia lemia du dalykai: bendrovės vertė ir pelnai, kuriuos ji gali uždirbti ateinančiais metais. Akcijų perleidimas - tai jų pardavimas, dovanojimas, mainai ir kiti fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriuos atlikus pasikeičia nuosavybės teisė į šiuos vertybinius popierius.

Obligacijos

Obligacijos - tam tikros rūšies skolos pažymėjimai, viešai parduodami paliudijimai, atspindintys akcinės bendrovės įsiskolinimą obligacijų turėtojams. Nustatytu laiku savininkui išmokama pažymėjime nurodyta nominalo suma, be to, periodiškai visą obligacijos galiojimo laiką mokamos palūkanos.

Obligacijos - paskolos susitarimas, kuris reiškia, kad bet kuriuo atveju skolininkas privalo kreditoriui mokėti palūkanas ir grąžinti visą paskolos sumą tam tikru metu, kuris vadinamas išpirkimo momentu. Skolininkai turi teisę grąžinti skolą ankščiau. Bet daugelio obligacijų priešlaikinio skolos grąžinimo teisės būna apribotos.

Tai mokėjimas pagal kuponą. Jį padalinus iš obligacijos nominalios vertės, gaunama kuponų palūkanų norma. Kuponas - tai obligacijos dalis, atkerpama ir įteikiama kaip kvitas, patvirtinant ir išduodant palūkanas arba dividendą.

Obligacijos kainą rinkoje lemia kupono palūkanų mokėjimai, kuo jie didesni, tuo aukštesnė obligacijos kaina rinkoje.

Svarbiausia rizikos rūšis, aktuali pardavėjams ir pirkėjams, yra palūkanų normos rizika (interest rate risk), arba rinkos rizika (market risk). Tai su rinkos palūkanų normos pasikeitimais susijusi rizikos rūšis, kurią sąlygoja vertybinių popierių biržų svyravimai.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas skiria iždo, savivaldybių, akcinių bendrovių, bankų obligacijas.

Obligacijos savininkas tiksliai žino, kokią pinigų sumą jam išmokės korporacija per nustatytą laikotarpį ir jam pasibaigus.

Vekseliai

Vekselis - vertybinis dokumentas, kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą kredito sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.

Vekselį išrašęs asmuo yra vekselio davėjas, jis perduoda vekselį teisėtam jo savininkui, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų (įrašas vekselio kitoje pusėje arba pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui) eile.

Vekseliai gali būti įsakomieji ir paprastieji. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Tokie vekseliai daugiausia vartojami tarptautinėje prekyboje.

Kiekvienas vekselis gali būti perduotas kitam asmeniui indosamentu.

Vekselio turėtojas, kol sueis mokėjimo terminas, gali pateikti mokėtojui (jo gyvenamojoje vietoje) įsakomąjį vekselį akceptuoti (patvirtinti), kad akcepte padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku.

Akcepto esmė yra tai, kad akceptavęs įsakomąjį vekselį mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui.

Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu - protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kitos vertybinių popierių rūšys

Be jau minėtų akcijų, obligacijų ir vekselių, egzistuoja ir kitos vertybinių popierių rūšys, tokios kaip:

• Opcionai: kontraktas, jo pirkėjui suteikiantis teisę pirkti arba parduoti turtą už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą per konkretų laikotarpį.
• Čekiai: tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtų jame išrašytą pinigų sumą.
• Būsimieji sandoriai (forvardiniai sandoriai, fjučeriai): tai sandoriai pirkti arba parduoti prekes ir finansines priemones nustatytomis kainomis tam tikru laikotarpiu ateityje.
• Hipotekos lakštai: tai vertybiniai popieriai, pažymintys fizinių arba juridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo nustatyta tvarka, imant paskolą.

Vertybinių Popierių Rinkos Lietuvoje Įkūrimas

1775 m. Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji birža, kurioje buvo prekiaujama mediena, linais, grūdais. Ši birža veikė iki 1945 m. XX amžiaus pradžioje Vilniuje ir Kaune taip pat buvo įkurta biržos. Jose buvo prekiaujama užsienio valiuta ir vyriausybės vertybiniais popieriais. Šios biržos buvo uždarytos 1936 - 1940 m.

Akcijos Lietuvoje imtos platinti XIX a. pirmoje pusėje, Klaipėdoje įsteigus pirmąją akcinę bendrovę, tačiau vertybinių popierių rinka susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis vertybinių popierių - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža (NVPB). NVPB pirma prekybos sesija įvyko 1993m. rugsėjo 14 dieną. Pagrindinis tikslas buvo įsteigti Lietuvoje vertybinių popierių biržą, pagrįstą tarptautiniais standartais ir moderniausia patirtimi.

Vertybinių Popierių Biržos Veikla

Vertybinių popierių birža - tai rinka, kurioje brokeriai (makleriai) perka ir parduoda ver-tybinius popierius savo klientų vardu.

Rizika Centrinio Depozitoriumo Veikloje

Vertybiniams popieriams, kaip specifinei prekei, būdingas rizikingumas. Paskolos ar in-vesticijos pajamos priklausys ne tik nuo tarpininko sumanumo bei profesionalumo, bet ir nuo rinkos rizikos, nes, kaip praktika rodo, galima gauti ne t.ik ppajamø, bet neatgauti ir įdėto kapitalo.

Vertybinių Popierių Rūšys

Apibendrinant, vertybiniai popieriai, tokie kaip akcijos ir obligacijos, yra svarbūs finansiniai instrumentai, leidžiantys įmonėms pritraukti kapitalą, o investuotojams - dalyvauti įmonių veikloje ir gauti pelną.

tags: #bendroves #nuosavybes #vieneta #paliudijantis #dokumentaz