Infekuotų Medicininių Atliekų Talpos Lietuvoje: Klasifikacija, Tvarkymas ir Saugos Reikalavimai

Racionalus atliekų tvarkymas ir panaudojimas - viena iš opiausių Lietuvos aplinkosaugos problemų. Atliekų tvarkymo sistema jau pradėta kurti, tačiau jos įgyvendinimui reikės didelių lėšų ir bendrų pastangų. Gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei reikia harmoningos ir švarios aplinkos. Po beveik bet kokios žmogaus veiklos lieka atliekų.

Atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Pavojingoms atliekoms priskiriamos ir medicininės atliekos, kasmet Lietuvoje jų susidaro apie 1,8 tūkst. tonos. Nemenka problema - netinkami naudoti vaistai, kurių susikaupia apie 6 tonas.

Pagrindinis Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslas yra sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią visų pavojingų atliekų reikiamą sutvarkymą, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenei.

Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija - atliekų tvarkymo pastangos pirmiausia sutelkiamos didesnį prioritetą turinčiam tvarkymo principui įgyvendinti. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau - panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus. Saugus atliekų šalinimas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą:

• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3016);
• Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo ttaisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 “Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 40-1499);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 “Dėl vvalstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 1999, Nr. 52-1695);
• 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106);
• 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. - Žin, 2002, Nr.
• Atliekų tvarkymo taisyklės. - Žin, 1999, Nr.
• Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės”. - Žin., 1999, Nr.
• Lietuvos higienos norma HN 66:2000 "Medicininių atliekų tvarkymas".
• Medicininės atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai.

Su medicininėmis atliekomis Raseinių rajone 2004 m. Raseinių rajone yra 1 ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 2 pprivačios klinikos, senelių globos namai bei 12 odontologijos kabinetų. Sveikatos priežiūros įstaigos aptarnauja virš 42 000 gyventojų.

Medicininės atliekos ir jų klasifikacija

Medicininės atliekos - atliekos, kurios susidaro medicinos pramonėje. Priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 25 % visų medicininių atliekų yra infekuotos.

Medicininės atliekos skirstomos į:

• Infekuotos atliekos: atliekos iš užkrečiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir padalinių, odos ir veneros ligų skyrių, narkomanijos įstaigų, AIDS centrų, ligonių izoliavimo palatų; mikrobiologijos, virusologijos, parazitologijos, ypatingai pavojingų ligų, veterinarijos laboratorijų; mikroorganizmų kultūros, kraujas, organizmo sekretai ir ekskretai (pūliai, šlapimas, išmatos); vivariumų atliekos; kraujo atsargų likučiai
• Atliekos su gyvsidabriu: amalgama, gyvsidabris, gyvsidabriniai termometrai.
• Kūno dalys ir organai: vaisiaus dalys, gimę negyvi, neišsivystę vaisiai, patologinės anatomijos skyrių atliekos (autopsijos, organų gabalėliai, išskyros, kraujas ir kūno skysčiai).
• Aštrūs daiktai: švirkštai su pritvirtintomis adatomis, adatos, skalpeliai, lancetai, skutimosi peiliukai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, stiklo duženos, vamzdeliai ir kt.
• Aštrūs daiktai: naudoti plastikiniai švirkštai, sistemos, kateteriai, vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo paėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, talpyklos, popierinės slaugos atliekos (paklodės, rankšluosčiai).
• Netinkami naudoti vaistai: pasibaigusio tinkamumo laiko, nekokybiški arba iš gyventojų surinkti vaistai.

Pastaba. Kūno dalys ir organai, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai gali būti infekuoti ir neinfekuoti.

Didžioji susidariusių medicininių atliekų dalis yra infekuotos atliekos. Didžioji infekuotų atliekų dalis deginamos (4988 t). Vistik 0,675 t infekuotų atliekų bei 0,421 t aštrių daiktų yra nukenksminami dezinfekcinėmis medžiagomis. Cheminis nukenksminimo būdas brangiai kainuoja, nes atliekų, kurias reikia nukenksminti, kiekiai dideli.

Taipogi būtinas darbuotojų apmokymas, svarbi ddarbo kokybė. Su medicininėmis atliekomis dirbo 238 žmonės. Nukenksmintos atliekos šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis. Biologinės atliekos (kūno dalys ir organai) laidojami kapinėse.

Medicininė atliekų atpažinimo etiketė

Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje nebuvo reglamentuotų medicininių atliekų tvarkymo normų. Dauguma medicininių atliekų buvo išvežamos į buitinių atliekų sąvartynus, organai užkasami. 1992 m. Lietuvoje priimtas aplinkos apsaugos įstatymas, kuris įteisino pavojingų atliekų tvarkymą.

Medicininės atliekos susidarančios namuose

Buityje susidarančių medicininių atliekų tvarkymas nereglamentuojamas. Nėra statistikos, kiek kasmet įvairių medicininių atliekų išmeta pavieniai žmonės. Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, gaunamos kaip sveikatos priežiūros veiklos rezultatas namuose. Tai gali būti tvarsliava, adatos, lancetai, švirkštai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai.

Medicininės atliekos, kurios susidaro namuose, nėra itin pavojingos sveikatai, jei yra tinkamai tvarkomos. Kitaip yra su infekuotomis atliekomis. Infekuotos medicininės atliekos pavojingos visuomenei, nes jose slypi infekcijos pavojus. Tai gali būti atliekos, užterštos žmonių, sergančių tokiomis infekcinėmis ligomis kaip ŽIV (AIDS) bei hepatitas B, krauju ar kitais organizmo skysčiais.

Tokios atliekos, patekusios į buitinių atliekų sąvartynus, gali turėti neigiamos įtakos sąvartynuose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, kurie gali susižeisti, įsidurti, užsikrėsti hepatitu B ar kitomis infekcinėmis ligomis. Todėl labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti medicinines atliekas namuose, kad nebūtų pavojaus įsidurti patiems ir kitiems žmonėms. Didžiausią riziką iš medicininių atliekų kelia aštrūs daiktai, tokie kaip adatos.

Žmonės gali susižeisti adatomis, kurios būna netinkamai išmetamos į buitinių atliekų konteinerius. Didžiausia rizika susižeisti yra atliekų tvarkytojams, tačiau pavojus kyla ir mažiems vaikams bei kitiems šeimos nariams. Kartais žmonės panaudotas adatas meta į tualetus. Adatos lengvos ir plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių, todėl gali patekti į upes. Tinkamas namuose susidarančių medicininių atliekų laikymas ir šalinimas gali apsaugoti šeimos narius ir visuomenę nuo atsitiktinio susižalojimo ir užkirsti kelią aplinkos taršai.

Jei sveikatos priežiūros paslaugas gydytojai ar slaugytojai teikia namuose, susidariusias medicinines atliekas jie turi patys surinkti ir išsivežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos bus nukenksmintos arba saugomos iki atidavimo deginti.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, po atliktos procedūros likę aštrūs daiktai (adatos, lancetai, ampulės) turi būti sudėti į specialius geltonus konteinerius, vienkartiniai gaminiai (plastikiniai švirkštai, kateteriai, krauju permirkę tvarsčiai ir t. t.) dedami į plastikinius maišus ar kartonines dėžes.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra nustatytos tvarkos, kaip buityje reikėtų tvarkyti medicinines atliekas, ir remiantis užsienio šalių patirtimi, teikiame rekomendacijas, kaip tvarkyti buityje susidarančias medicinines atliekas.

Aštrius daiktus (adatas, lancetus ir t.t.) sudėti į saugias talpyklas iš karto po panaudojimo. Švirkštus geriausia šalinti kartu su adata, kad ją nuimant, nebūtų įsidūrimo rizikos. Aštriems daiktams šalinti galima naudoti šias talpyklas:

• balinimo arba ploviklių butelis užsukamu arba sandariai uždarytu dangteliu;
• tuščias metalinis indelis su dangčiu nuo kavos;
• kiti metalinai indeliai.

Nenaudojamos talpos:

• stikliniai indai;
• plastikiniai buteliai, kartoninės dėžutės.

Ant talpyklų reikėtų užrašyti ar užklijuoti, kad tai yra aštrūs daiktai, pagal tai bus atskiriama, kad tai pavojingos atliekos bei jos negali būti perdirbamos. Tokią paruoštą talpyklą galima dėti į plastikinį šiukšlių maišą ir tada jau galima šalinti į buitinių atliekų konteinerį. Tokias talpas su aštriais daiktais, kol jos prisipildys iki trijų ketvirtadalių, svarbu laikyti vaikams neprieinamose vietose, kad netyčia neatsidarytų ir neįsidurtų.

Medikamentai gali būti apsinuodijimo priežastimi, jeigu jie išmetami į šiukšlių dėžes arba sąvartynus, prieinamus žmonėms. Negalima nuleisti receptinių vaistų į klozetą, nebent etiketėje ir lydimojoje informacijoje būtų nurodyta elgtis būtent taip. Antibiotikų, citostatikų nuleidimas į kanalizaciją gali nužudyti naudingus mikrobus ir bakterijas valymo įrenginių sistemose.

Pasibaigusio tinkamumo vartoti laiko vaistinius preparatus, turinčius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gyventojai gali nunešti į vaistines, kur juos privalo priimti. Pagal „Naikintinų kontroliuojamų vaistinių preparatų surinkimo vaistinėse tvarkos aprašą“ (Žin., 2004, Nr. 134-4881), naikintinus kontroliuojamus vaistinius preparatus iš gyventojų privalo surinkti visos vaistinės, turinčios teisę parduoti (išduoti) kontroliuojamus vaistinius preparatus. Narkotinius ir psichotropinius vaistinius preparatus gali surinkti tik vaistinės, turinčios licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba, o psichotropinius vaistinius preparatus - licenciją užsiimti psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų mažmenine prekyba. Kitus vaistus (nebegaliojančius ar kitus netinkamus vartoti) iš gyventojų vaistinės taip pat gali surinkti.

Farmacijos įstatymas nustato, kad farmacinės atliekos iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų tvarkomos ir už jas turi būti apmokama Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau tokia tvarka iki šiol nepatvirtinta. Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 68-2056) numatyti farmacinių atliekų klasifikavimo principai, surinkimo iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, saugojimo ir kiti reikalavimai, tačiau šios taisyklės nuo 2009 m. nebegalioja.

Esant tokia tvarkai, gali kilti sunkumų atiduodant vaistus į vaistines, todėl, norint vaistus šalinti į šiukšlių dėžę, teisingai elgtis reikėtų taip:

• išimti vaistus iš gamintojo pakuotės;
• sudėti vaistus į vienkartinį indą su dangteliu, pavyzdžiui, tuščią margarino dėžutę, jogurto indelį;
• jei vaistai skysti, reiktų sumaišyti juos su kita medžiaga, pavyzdžiui: miltais, druska, kačių kraiku, kavos tirščiais. Kietas vaistų tabletes ištirpinkite vandenyje, tada pridėkite kavos tirščių, kačių kraiko ir pan.;
• tokią paruoštą pakuotę (indą) išmeskite į šiukšlių maišą;
• jei vaistai yra buteliuke, pirmiausiai nuimkite originalią etiketę, tada į jį įpilkite vandens, kad ištirptų vaistai ir pridėkite kačių kraiko ar miltų, druskos, kavos tirščių. Tokį uždarytą indelį įdėkite į tuščią margarino dėžutę, jogurto indelį ar kitą tinkamą talpą. Taip paruoštą pakuotę galima jau mesti į šiukšlių maišą.

Medicinines pirštines, krauju permirkusius tvarsčius sudėkite į plastikinį maišą, saugiai užriškite ir tik tada meskite į namuose esantį šiukšlių maišą, kuris bus metamas į buitinių atliekų konteinerį.

Europos Parlamentas nuo 2009-ųjų visoje Europos Sąjungoje uždraudė plačiajai visuomenei pardavinėti gyvsidabrio termometrus ir kitus gyvsidabrio turinčius matavimo įtaisus (manometrus, barometrus, sfigmomanometrus ir pan.). Tačiau žmonės namuose dar naudoja nuo seno likusius gyvsidabrio termometrus ir tai nepavojinga, tačiau jei termometras sudužtų, iškiltų grėsmė sveikatai, nes gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi. Gyvsidabriu apsinuodijama, įkvėpus jo garų.

Svarbiausia senų, sudaužytų termometrų neišmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį. Sudužus termometrui:

• gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link;
• pirmiausia reikia surinkti stambesnius gyvsidabrio rutuliukus naudojant popieriaus lapą ir lazdelę;
• mūvėkite gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugokite respiratoriumi;
• surinkite rutuliukus ant popieriaus lapo ir suberkite į sandariai uždaromą indą su vandeniu;
• smulkesnius gyvsidabrio rutuliukus surinkite lipnia juosta arba gumine kriauše su specialiu stikliniu rinktuvu. Dar galima naudoti drėgną klijais pateptą popierių;
• surinkę matomą gyvsidabrį, supilkite jį į sandarų indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja);
• grindis (jeigu reikia ir visus kitus paviršius) išplaukite iki 70-80 °C pakaitintu ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu (52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens), nušveiskite šepečiu, o paskui viską perplaukite vandeniu;
• išplautas patalpas gerai išvėdinkite;
• nusiprauskite rankas ir veidą su muilu, išskalaukite burną, persirenkite ir išskalbkite drabužius.

Vilniuje termometrų surinkimu rūpinasi UAB „Grinda“ avarinė dispečerinės tarnyba. Gyventojams pranešus telefonu, tarnybos darbuotojai nuvyksta į vietą, paima termometrą ar kraujospūdžio matavimo aparatus ir kitus prietaisus, turinčius gyvsidabrio.

Tinkamam medicininių atliekų tvarkymui labai svarbu suformuoti tinkamą visuomenės požiūrį ir vertybes. Svarbu, kad aktyviai dalyvautų visuomenė.

Medicininės atliekos sveikatos priežiūros įstaigose

Medicininės atliekos rūšiuojamos susidarymo vietoje iš karto surenkant jas į specialias tam pritaikytas talpyklas. Jos jų susidarymo vietoje yra atskiriamos nuo kitų atliekų. Rūšiuoti jau surinktas medicinines atliekas griežtai draudžiama. Rūšiuojant medicininės atliekos suskirstomos atsižvelgiant į tolesnį jų tvarkymo būdą. Naikintini vaistai rūšiuojami pagal Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

Surūšiuotos medicininės atliekos jų susidarymo vietoje gali būti saugomos, kol pakuotė ar konteineris pripildomos 2/3 tūrio, ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į saugyklą ar tinkamą saugojimo vietą. Susidarymo vietoje surūšiuotos medicininės atliekos supakuojamos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Medicininės atliekos, supakuotos pagal reikalavimus, ženklinamos pavojingų atliekų ženklinimo etikete.

Sveikatos priežiūros įstaigos tvarko pirminę atliekų apskaitą. Susidarę ar sutvarkyti medicininių atliekų kiekiai pirminės atliekų apskaitos žurnale registruojami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Žurnalo pildymo tvarka yra patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu, kuriame nurodomi atsakingi asmenys.

Iki kiekvienų metų sausio 15 d. visuomenės sveikatos centrui apskrityje pateikiama statistinė forma Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“.

Infekuotoms atliekoms laikinai saugoti kiekviename sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje yra numatyta patalpa arba tinkama saugojimo vieta - saugykla. Medicininės atliekos saugomos saugykloje ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos.

Sutartys dėl pavojingų atliekų išvežimo sudarytos UAB “Korys”, Juozapavičiaus pr. 7, Kaunas bei Ž.Šulskio įmone, Smėlynės 85, Panevėžys. Komunalines atliekas išveža UAB “Raseinių komunalinės paslaugos”.

Jeigu atliekų nenumatoma deginti, (autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis nėra sąlygų), jos dezinfekuojamos cheminės dezinfekcijos preparatais susidarymo vietose. Nukenksmintos medicininės atliekos (naudoti vienkartiniai gaminiai, kurių per 2004 m. susidarė 0,991 t) šalintos kaip komunalinės atliekos. Taip šalinti galima tik atliekas, kurios kitaip nerūšiuojamos, neperdirbamos ir pan.

Naudoti vienkartiniai gaminiai sudedami į du plastikinius maišus arba į kartonines dėžes, išklotas plastiku, ir ant pakuotės užklijuojama etiketė. galiojimo laikas yra pasibaigęs ir jie nebuvo panaudoti. Gydymo įstaigų dokumentai smulkinami ir naikinami kaip popieriaus gaminiai. Vaistai kolkas nurašomi ir sandėliuojami.

Kol kas nėra medicininių atliekų tvarkymo infrastruktūros. Šias aatliekas reikėtų deginti, turėtų būti viena arba kelios regioninės atliekų deginimo įmonės. Cheminis nukenksminimo būdas brangiai kainuoja, nes atliekų, kurias reikia nukenksminti, kiekiai dideli.

Medicininės atliekų tvarkymas Raseinių rajono sveikatos priežiūros įstaigose 2004 m.

tags: #i #kokias #talpas #turi #buti #rusiuojamos