Pastaruoju metu Elektrėnai išgyvena permainas, susijusias su žemės sklypų pardavimu vaizdingose miesto vietose. Ši situacija kelia klausimų dėl savivaldybės strategijos, rekreacinės infrastruktūros plėtros ir galimo poveikio turizmui.
Elektrėnų savivaldybė pardavė du perspektyvius sklypus marių pakrantėje, taip papildydama biudžetą daugiau kaip puse milijono eurų. Gera žinia, kad savivaldybė pardavė du perspektyvius sklypus marių pakrantėje ir biudžetą papildė daugiau kaip puse milijono eurų. Be to, Elektrėnų seniūnijai nebereikės prižiūrėti per 7 ha rekreacinės teritorijos.
Bloga žinia - tai buvo paskutiniai valstybiniai sklypai rytinėje marių pusėje, kuriuose savivaldybė galėjo sukurti infrastruktūrą savivaldybės gyventojams ir turizmui. Parduoti sklypai yra vienoje vaizdingiausių miesto vietų, bet Elektrėnų savivaldybė nepanaudojo šių sklypų visuomenės reikmėms ir neteko galimybės sukurti viešojo poilsio erdvę.
Sklypų aukcionas vyko praėjusių metų gruodį. Jame buvo parduodami du Elektrėnų marių pakrantėje esantys sklypai.
Geibonių g. 3C esantis sklypas (1.8570 ha) parduotas už 560 000 Eur (pradinė rinkos kaina - 186 839.70 Eur). O sklypas (5.3088 ha) adresu Geibonių g. 3D parduotas už pradinę aukciono sumą, t. y. 504 746, 87 Eur. Didysis sklypas buvo parduotas pigiau nei greta esantis trigubai mažesnis sklypas!
Lietuvos miestuose yra daugybė pavyzdžių, kaip poilsio zonos prie ežerų tampa traukos centrais, skatina turizmą ir didina savivaldybės pajamas. Reikėtų pastebėti, kad Elektrėnų mieste nėra nė vieno kempingo, kuriame galėtų apsistoti turistai.
Savivaldybės pozicija ir tolesni planai
Paklausus G. Ratkevičiaus, kodėl savivaldybė nepasinaudojo proga valstybinių sklypų rezervuoti visuomenės reikmėms, jis redakcijai atsakė, kad savivaldybė nepraleidžia jokių progų. Paminėjo, kad savivaldybė nuolat investuoja į rekreacinę infrastruktūrą miesto paplūdimyje, Pastrėvio maudykloje bei Šamų įlankoje.
Kad savivaldybė neblogai prižiūri šias teritorijas, mato kiekvienas poilsiautojas, bet minėtose teritorijose infrastruktūros plėtra yra ribota dėl vietos trūkumo. Nežinia, kur šiose teritorijose galėtų būti įrengtas kempingas ar praplėsta sporto bazė.
Situacijai neabejingi žmonės mano, kad savivaldybė, pasinaudodama ES fondų lėšomis, galėjo sukurti infrastruktūrą, o paskui kempingui administruoti ir sklypui prižiūrėti rasti koncesininką. Jis teiktų paslaugas, mokesčius mokėtų ir iš savivaldybės lėšų neprašytų.
G. Ratkevičius sako, kad „valstybės ir savivaldybės turtas turi būti naudojamas efektyviai, racionaliai ir pagal paskirtį“. „Pagal turto valdymo strategiją, jei turtas nenaudojamas, jis turi būti parduotas arba išnuomotas. Savivaldybė ir valstybė neturi galimybės naudoti pagal paskirtį visą 34 kilometrų ilgio marių pakrantę. Savivaldybė ir valstybė neturi veikti principu „šuo ant šieno (ir pats neėda, ir kitiems neleidžia)“, jei ji nenaudoja turto pagal nustatytą rekreacinę paskirtį, racionalu, teisinga ir protinga leisti tai daryti kitiems asmenims, parinktiems aukciono būdu. Todėl nieko nuostabaus, kad aukcionai vyksta“, - sako G.
Panagrinėjus 2012 m. detaliuosius Elektrėnų miesto planus, matyti, kad minėtoje vietoje buvo suplanuotas ir kempingas arba poilsiavietė, žaidimų aikštelės, pliažas, numatytos nuotekų sistemos. Tai rodo, kad vieta vertinta itin perspektyviai.
G. Ratkevičius sako, kad detalusis planas yra tam, kad būtų įgyvendintas ir jis turės būti įgyvendintas. „Savininko pasikeitimas (buvo valstybė, dabar privatus asmuo) neatleidžia savininko nuo detalaus plano laikymosi“, - teigė G. Ratkevičius.
Redakcija klausė: „Tai reiškia, kad sklypus įsigijusios įmonės ar asmenys turės sukurti visą tą infrastruktūrą, kuri yra numatyta detaliajame plane, ar visgi nauji sklypų savininkai turi galimybę detalųjį planą keisti?“
G. Ratkevičius atsakė: „Ir buvęs savininkas galėjo, ir esamas savininkas gali inicijuoti detalaus plano pakeitimą, tačiau toks pakeitimas nėra stichiškas ir nevaldomas. Šis procesas nėra „pageidavimų koncertas“ ir muzika čia neužsakinėjama pagal pinigus mokančio asmens ambicijas, įgeidžius ir kaprizus. Čia lemiamą reikšmę turi savivaldybės strateginis ir teritorijų planavimas. Atliktas strateginis planavimas atskleidžia, ko reikia savivaldybei (poilsio, turizmo, urbanizacijos, pramonės ir pan.), o teritorijų planavimas (savivaldybės bendrasis planas) atskleidžia, kur konkreti veikla gali būti vystoma. Taip yra, kad parduotame detaliai suplanuotame sklype pagal savivaldybės bendrąjį planą gali būti vystoma rekreacinė veikla. Tai yra imperatyvas, kurio negalima pakeisti detaliojo plano pakeitimais ir sklypo paskirtį nustatančių dokumentų pakeitimais. Nagrinėjamu atveju savininkas privalo laikytis detaliojo plano sprendinių, t.y. naudoti sklypą tik pagal paskirtį (t.y. - rekreacijai - tai žemės sklypas, skirtas ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui).
Kai administracijos direktoriaus klausėme, kodėl savivaldybė priėmė sprendimą sklypus tiesiog parduoti, o ne sukurti juose elektrėniškiams ir svečiams skirtą infrastruktūrą, G. Ratkevičius du kartus pabrėžė, kad „ne savivaldybė priėmė sprendimą sklypus parduoti“.
„Sprendimą parduoti sklypus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m.“, - teigė G. Ratkevičius.
Parduotų sklypų pakrantė yra itin pamėgta elektrėniškių, todėl žmonės nuogąstauja, kad jau nebegalės šia pakrante nuo Mažiklės pusiasalio patekti iki Šamų įlankos. Sklypų pardavimo vingius stebintis skaitytojas redakcijai sakė, kad elektrėniškiams būtų išlikusi galimybė laisvai vaikščioti Geibonių g. 3C ir 3D pakrantėmis, jei savivaldybė būtų inicijavusi praėjimo sklypų pakrantėmis servitutą. Bet tai nebuvo padaryta.
G. Ratkevičius teisinasi, kad savivaldybė rūpinasi pakrančių naudojimu: „pažeidėjai turi būti nubausti, o žala - atlyginta. Todėl negalima leisti, kad rekreacinės paskirties žemė būtų naudojama ne pagal paskirtį.
Direktoriaus klausėme, kodėl savivaldybės administracija atidavė sklypus į aukcioną su servitutais, nors jie, tikėtina, mažina sklypo vertę. „Servitutai yra privalomi pirkėjui, jie yra būtini tam, kad būtų subalansuotas teritorijos valdymas. Servitutų nenustatymu būtų apsunkintas gretimų teritorijų valdymas ir tai vestų į teisminius ginčus. Servitutų nenustatymas yra blogo planavimo pavyzdys. Dėl savalaikio servituto nenustatymo dažnai nukenčia ne tik privatus, bet ir viešas interesas. Teritorijos planavimo procese buvo nustatyti optimalūs servitutai. Svarbu tai, kad savivaldybė turėjo galimybę inicijuoti detalaus plano pakeitimą ir panaikinti bent dalį suprojektuotų nebūtinų servitutų.
Aukcione parduotų sklypų pavyzdys neliko nepastebėtas ir Lietuvos mastu. Buvo atkreiptas dėmesys, jog pagal šiuo metu teritorijai taikomas teritorijų planavimo dokumentų (detalųjį ir bendrąjį planą parengtus savivaldybės) nuostatas, parduodamuose sklypuose galima statyti tik trumpalaikio poilsio statinius (naudojimo būdą - rekreacinės teritorijos), o užstatymo intensyvumas 0,01.
Kas įsigijo sklypus?
Abu Geibonių gatvėje esančius sklypus nusipirko ta pati įmonė UAB „Nexteko“. Įmonė registruota Kupiškyje. Rekvizitai.lt svetainėje skelbiama, kad įmonė veikia daugiau nei 4 metus. Įmonėje dirba vienas apdraustasis. Veiklos sritys: grūdininkystė, daržininkystė, sodininkystė. Už sklypus įmonė sumokėjo per 1 mln. eurų. Įmonei atstovauja vadovė Indrė Tubelienė.
Telefonu direktorės pasiteiravus, ką įmonė planuoja daryti su įsigytais sklypais, direktorė kalbėjo trumpai: „Dar viską tvarkome, nieko nekomentuosiu“.
Kad rekreacinės paskirties sklypuose nebus nei sėjama, nei pjaunama, akivaizdu, o kas iškils prestižiniuose sklypuose - ateities klausimas. Administracijos direktorius sakė nežinantis, kas sklypus nupirko, kada ir ką konkrečiai savininkai numato daryti šiuose sklypuose. Bet sakė, kiek leis galimybės, pakontroliuos, kad nebūtų daroma tai, ko neleidžia teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai.
Tipinis bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo pavyzdys. Jei bankas suteiktų 51 000 Eur kreditą su nekilnojamojo turto įkeitimu 20 metų laikotarpiui, tai bendra mokama suma būtų 63 469 Eur, mėnesio įmoka būtų 263 Eur, įmokų skaičius - 240, o bendra kredito kainos metinė norma būtų 2,29 %. Apskaičiuota taikant tokias prielaidas: palūkanų norma - kintamoji, vidutinė metų palūkanų norma sutarties galiojimo laikotarpiu - 2,20 %, kreditas grąžinamas anuiteto būdu, sutarties sudarymo mokestis - 153 Eur, mokesčiai, susiję su turto įkeitimu - 230 Eur. Įkeistas turtas turi būti apdraustas.
Svarbu: Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka. Įkeitęs turtą ir nevykdydamas kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galite prarasti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Pagal Jūsų pateiktus duomenis bankas suteikti paskolos negali.Rekomenduojame ieškoti pigesnio būsto.
Kiti sklypai Elektrėnų savivaldybėje:
- Parduodamas sodas Elektrėnų sav., Girnakalių k., SB "Girkalnis". Žemės sklypas 6 arai su galimybe pasididinti sklypą. Medinis namukas, tinkantis aktyviam poilsiui. Privalumai: 12 kv.m. dydžio medinis namelis, yra rūsys, auga vaiskrūmiai, brandūs vaismedžiai. Yra elektra. Netoli kudra. Iki sodo privažiavimas asfaltuotas kelias (žiemą visada valomas), patogus susisiekimas miesto viešuoju transportu. Saugi ir rami kaimynystė, šalia nuolat gyvenami pastatai, netoliese yra Besenio ežeras.
Taip pat siūlomi namai Elektrėnų savivaldybėje:
- Elektrėnų m.
- Semeliškių mstl.
- Pugainių k.
- Vievio m.
- Kareivonių k.
- Mustenių k.
- Vievininkų k.
- Užkryžių k.
- Klevinės k.
- Aleksandravos k.
- Naujųjų Kietaviškių k.
tags: #parduodamas #zemes #sklypas #elektrenuose #geiboniu #g