Rekomenduojama patalpos temperatūra šiltuoju metų laiku: optimalus mikroklimatas

Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.

Tinkamą temperatūrą savo namuose palaikyti labai svarbu ne tik dėl komforto. Jei per karšta - bus sunku susikaupti. Jei per šalta - didėja peršalimo ligų, net priepuolių ir plaučių uždegimo rizika. Taip pat padidėja pelėsio atsiradimo bei plitimo grėsmė.

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, suaugusiam žmogui optimali patalpų temperatūra yra vidutiniškai 18-25 °C, šaltuoju metų laiku - 18-22 °C, o šiltuoju - 22-25 °C.

Žodis temperatūra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „normali būsena“. Manoma, kad žmogui geriausia kambario temperatūra yra nuo 20 iki 25 laipsnių celsijaus. Tačiau, žinoma, svarbiausias rodiklis - kad name gyvenantys žmonės jaustųsi patogiai.

Patalpų mikroklimato parametrai

Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.

Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas?

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.

Per aukšta arba per žema patalpų temperatūra gali sukelti nuovargį ir galvos skausmą. Aukšta patalpų temperatūra padidina toksiškų dujų išskirimą iš namuose esančių medžiagų (pvz., dažų, baldų ir tekstilės). Šios dujos gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės uždegimines reakcijas, paūminti astmą ir alergines ligas.

Aukšta patalpų temperatūra daro mus jautresnius oro teršalams (kietosioms dalelėms ir išmetamiesiems teršalams). Esant neoptimaliai drėgmei, visai kaip ir per drėgname ore, greičiau veisiasi bakterijos, virusai, didėja kvėpavimo takų infekcijos ar alerginės astmos tikimybė. Dėl per sauso oro gali išsausėti ir sudirgti nosies bei gerklės gleivinė, didėja rizika pasireikšti peršalimo ligų simptomams.

Rekomenduojama temperatūra skirtinguose kambariuose

Skirtinguose kambariuose rekomenduojama palaikyti skirtingą temperatūrą, pvz., miegamajame ji turėtų būti žemesnė, kad miegas būtų kokybiškas, darbo kambaryje taip pat neaukšta, kad darbingumas būtų geresnis, o vonios kambaryje - aukštesnė.

Vidutinė kambario temperatūra paprastai būna apie 20 °C. Tai yra geras vidurkis, tačiau svarbu nepamiršti, kad skirtingus kambarius rekomenduojama šildyti nevienodai. Pavyzdžiui, vonios kambariai turėtų būti šildomi iki 22-24 °C temperatūros, kad žmonės, išėję iš karšto dušo, nepatektų į šaltį ir nejaustų per didelio diskomforto. Na, o štai miegamuosiuose, pagal tyrimus, turėtų būti santykinai vėsiau - 16-19 °C. Miego metu mūsų kūno temperatūra sumažėja, todėl šaltas kambarys padeda palaikyti vidinę temperatūros reguliaciją, kad galėtume gerai pailsėti.

Štai lentelė, kuri parodys optimalias temperatūras jūsų kambariuose:

Kitos namų erdvės. Šiose patalpose taip pat galima palaikyti žemesnę maždaug 15-18 °C temperatūrą.

Patalpų vėdinimas

Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.

Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Subalansuota vėdinimo sistema filtruoja lauko ore esančius nešvarumus ir užtikrina švarų bei šviežią orą patalpose. Vėdinimas gali būti atliekamas su langais ir vožtuvais, esančiais priešingoje pusėje nuo judraus kelio.

Kas nutinka nesilaikant patalpų higienos normų?

Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Esant žemai temperatūrai, didėja patalpų oro drėgmė, kambariuose atsiranda pelėsis, kurio sporos patekusios iš aplinkos į kvėpavimo takus sukelia alergiją ir astmą.

Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos - lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

„Kuo oras sausesnis, tuo aplinkoje daugiau dulkių, alergenų, atitinkamai tuo didesnė ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai. Kai temperatūra labai aukšta, atsiranda žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, organizmas netenka vandens ir elektrolitų, iškyla šilumos smūgio pavojus. Būtent todėl vasarą vaistinėse ir pas gydytojus netrūksta žmonių su širdies permušimais, sunkiai kontroliuojamu kraujospūdžiu bei dideliu silpnumu“, - pažymi vaistininkė.

Temperatūros ir drėgmės reguliavimas

„Temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą“, - teigia K. Šnirpūnienė.

Dėl neįprastai mūsų klimatui aukštos temperatūros vasarą, nemažai žmonių namuose įsirengia kondicionierius su vėsinimo funkcijomis, o žiemą temperatūrai kambariuose padidinti naudoja šildytuvus. Pasak vaistininkės, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas skirtinguose kambariuose nebūtų didesnis nei 4-5 °C tam, kad organizmas nepatirtų streso.

„Vasarą nuolat sulaukiame žmonių su skaudančiomis gerklėmis, sprando skausmais, nes kondicionieriai būna nustatyti vėsinti per daug žemas temperatūra. Žiemą šildytuvu dažniausiai šildomas tik vienas pagrindinis kambarys, o kiti būna šalti, dėl to irgi atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir žmonės lengviau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis“, - atkreipia dėmesį ji.

Sumažinus namuose šildymą 1 laipsniu sutaupysite apie 5 proc. šilumos energijos. Temperatūros sumažinimas nakčiai taip pat padeda taupyti, tačiau svarbu nepersistengti. Taip pat reikia gerai apgalvoti, kiek norite sumažinti temperatūrą nenaudojamose patalpose - tai taip pat populiari sąskaitų už šildymą mažinimo priemonė. Svarbu nepamiršti, jog būsto vidaus pertvaros neapšiltintos, tad šios patalpos vis tiek išlieka šildomos per sienas ir daugiau energijos sunaudojama greta esančių patalpų šildymui. Siekiant šildytis ekonomiškai rekomenduojama, kad nenaudojamose patalpose būtų palaikoma ne žemesnė kaip 14 laipsnių temperatūra.

„Jei išvažiuojate atostogauti ilgesniam laikui, šildymą iki 14-16 laipsnių galite sumažinti visuose namuose. Labiau sumažinti temperatūros paprastai neverta, nes sušildyti namus kainuos daugiau nei sutaupysite. Jei išvažiuojate tik savaitgaliui - šildymą sumažinkite ne daugiau 4 laipsnių nuo įprastos temperatūros“, - pataria A. Pasak jo, paprasčiausia temperatūrą namuose valdyti su išmaniomis šilumos valdymo sistemomis. Jaustis komfortiškai ir taupyti šilumą leidžia ne tik dienos ir nakties temperatūrų režimas, bet ir daugiau gudrybių, kaip tinkamos patalpų drėgmės palaikymas, teisingas vėdinimas, bei kitos.

Oro švara

Ilgai nevėdintose patalpose, anot vaistininkės, atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.

„Sukurta nemažai prietaisų, skirtų valyti orą namuose. Patys paprasčiausi oro valytuvai praleidžia orą pro įvairius filtrus, kurie surenka ore esančias dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, aerozolius ir kvapus. Ozono generatoriai iš aplinkoje esančio deguonies išgauna ozoną, kuris sąveikaudamas su virusais ir bakterijomis, juos paverčia deguonimi, be to, orui suteikia gaivumo lyg būtume miške“, - aiškina K. Šnirpūnienė.

Dar sudėtingesni įrenginiai, anot jos, yra UV prietaisai, kurie dezinfekuoja orą ir paviršius UV spinduliais naikindami pelėsio sporas, virusus, bakterijas. Tuo tarpu oro jonizatoriai neutralizuoja tabako dūmus, CO2, kitas kenksmingus medžiagas. Jonizatoriai naudojami oro kokybei gerinti, kai patalpoje veikia daug elektros prietaisų.

„Kai kurie mėgsta namie naudoti difuzorius, kuriuose eteriniai aliejai suskaidomi iki labai mažų lašelių ir su įkvėptu oru patenka ne tik į plaučius, bet ir į kraujotaką. Vis tik nerekomenduočiau šiuos prietaisus naudoti nuolatos - verčiau retai ir tikslingai. Be to, reikia ypatingą dėmesį skirti eterinių aliejų kokybei, kad šie neturėtų jokių cheminių priemaišų. Jei veikiant difuzoriui pajuntamas akių ašarojimas, čiaudulys, galvos skausmas, reiktų prietaisą išjungti ir kambarius išvėdinti, mat šie požymiai rodo, kad eterinis aliejus netinka ir galimai alergizuoja“, - perspėja K. Šnirpūnienė.

Vaistininkės teigimu, visi šie prietaisai turi ir savų trūkumų: filtrus reikia nuolatos keisti, dėl ko išauga prietaiso naudojimo kaina, per didelis ozono kiekis aplinkoje yra žalingas organizmui, nes sukelia krūtinės skausmą, dusulį, kosulį.

„UV spinduliai pavojingi bet kuriam gyvam organizmui, todėl aparato veikimo metu iš kambario reikia išeiti ne tik patiems, bet ir išnešti augalus, o po to gerai pravėdinti. Aplinkos temperatūra patalpose gali atrodyti nereikšmingas veiksnys, turintis įtakos jūsų bendrai ramybei, tačiau prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote per karštoje ar per šaltoje patalpoje. Kai kambaryje šalta arba oras jame yra tvankus, mes linkę jaustis vangūs arba mūsų nuotaika pablogėja. Kalbant apie komfortą namuose, vienas pagrindinių klausimų būna „Kokia yra rekomenduojama kambario temperatūra?“. Pasak specialistų ideali patalpų temperatūra nėra susijusi tik su komfortu - ji gali turėti realios įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai.

tags: #rekonmeduojama #patalpos #temperatura #siltuoju #metu #laiku