Kiek metų vaikui aštuntoje klasėje?

Paprastai, aštuntoje klasėje mokosi vaikai, kuriems yra 14-15 metų. Tačiau amžius gali skirtis priklausomai nuo to, kada vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir ar jam neteko kartoti kurso.

Švietimo sistemos pokyčiai ir aštuntokai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengė Švietimo įstatymo pataisas, kurios numato svarbius pokyčius, susijusius su mokinių pasiekimų patikrinimais. Šie pokyčiai aktualūs ir dabartiniams aštuntokams. Aptarkime, kokie pokyčiai jų laukia.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP)

ŠMSM siūlo nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius PUPP patenkinamais pažymiais, t. y. bent keturiais balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos - antrąją gimnazijos klasę, t.y. aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nacionalinių ugdymo pasiekimų patikrinimas būtų vykdomas tik ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, patikrinimai nebebūtų rengiami šeštokams, kaip iki šiol. Tačiau šie patikrinimai taptų nebe rekomendaciniai, o privalomi. Šiuo metu juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių.

Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga pagalba. Anot ministrės Jurgitos Šiugždinienės, toks ir yra šių pasiekimų patikrinimų tikslas - padėti siekti geresnių rezultatų, laiku pastebėti silpnąsias vietas, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą.

Pagalba mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams

Pataisomis taip pat siūloma teikti daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Nesulaukę patenkinamo įvertinimo, t.y. gavę 1-4 balus, moksleiviai toliau gautų individualią pagalbą, tačiau priešingai, nei dešimtokai, galėtų tęsti mokslus. Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

ŠMSM pabrėžia, kad nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turi būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai, vienas svarbiausių tikslų - padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.

Jau dabar Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymosi pagalbą. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 metų biudžete. Todėl, pasak ministerijos, ir yra svarbu užtikrinti, kad visi ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai dalyvautų nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose.

Anot ministrės, nuo 2023 ketvirtokams ir aštuntokams, patikrinimuose gavusiems ketvertą ir mažiau, numatyta teikti bent 20 konsultacijų ne didesnėse nei penkių mokinių grupėse. Jiems bus sudaromi individualūs pasiekimo gerinimo planai.

Aukštesnis slenkstis - nuo 2029-ųjų

Ministerijos parengti pakeitimai taip pat nustatytų, jog nuo 2029-2030 mokslo metų mokytis gimnazijos trečiojoje klasėje galės tik išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip penkiais balais, t.y. gavę patenkinamą pasiekimų įvertinimą.

Nuo 2024-2025 mokslo metų baigiant antrąją gimnazijos klasę, būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai, ateityje taip pat svarstoma vertinti visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ar užsienio kalbų pasiekimus.

Kalbėdama apie pakeitimus dešimtokams, ministrė teigė, kad svarbiausias tikslas yra jog mokiniai į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis joje, o vėliau sėkmingai užbaigtų vidurinio ugdymo programą.

Ji be kita ko tvirtino, kad ateityje planuojama keisti brandos egzaminų sandarą, t.y. jį sudarys ne tik pats galutinis žinių patikrinimas, bet ir kaupiamoji dalis - ji sieks 40 proc. bendro įvertinimo.

Pagalbą galėtų teikti greičiau

Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą. Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.

Švietimo įstatymo pakeitimu numatoma peržiūrėti ir prevencinių programų įgyvendinimą. Siūloma palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms.

Galimybė įgyti profesiją

Viceministrė Agnė Kudarauskienė tvirtino, jog jau keletą metų gimnazistai turi galimybę mokytis po pamokų tam tikros profesijos dalies. Nuo 2020-ųjų vykdomos ir eksperimentinės profesinio mokymo programos moksleiviams, baigusiems aštuonias klases, kai moksleiviai įgyja ir vidurinį išsilavinimą, ir profesinę kvalifikaciją.

Pasak jos, profesinių mokyklų absolventai turi galimybes stoti į aukštąsias mokyklas laikydami valstybinius brandos egzaminus, bet nuo pernai atvertas ir alternatyvus kelias: trumposios studijos, leidžiančios susieti profesinį mokslą su aukštuoju mokslu.

Svarbiausi įstatymo pokyčiai, susiję su mokinių pasiekimų patikrinimais

• Nuo 2024-2025 mokslo metų atsisakoma patikrinimų 6 klasėje.
• Mokinių pasiekimų patikrinimai 4, 8 ir 10 (II gimnazijos) klasėse tampa privalomi - juos ir dabar laiko apie 96 proc. mokinių.
• Dešimtokai, laikydami lietuvių, matematikos ir anglų patikrinimus, turėtų gauti bent 4 balus iš 10.
• Nepasiekusieji šio balo galės perlaikyti patikrinimą tais pačiais mokslo metais - dabar tokios galimybės nėra.

Nacionalinių patikrinimų tikslas

Nacionaliniai patikrinimai yra dviejų tipų:

• Apibendrinamieji (pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) ir valstybiniai brandos egzaminai (VBE)): skirti patvirtinti išsilavinimą, įvertinti pasiekimų kokybę.
• Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP): skirti ugdymo kokybei stiprinti bei švietimo sistemai tobulinti.

Svarbu nacionaliniu lygiu stebėti, kaip mokiniams sekasi mokytis, ir, analizuojant duomenis, spręsti, ką galima daryti, kad jų mokymasis gerėtų, pvz.: kokias kvalifikacijos tobulinimo programas pasiūlyti pedagogams, analizuoti mokymosi priemonių efektyvumą, koreguoti ugdymo turinį.

Remiantis šiais duomenimis galima planuoti mokytojų ir vadovų profesinį tobulėjimą, skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų papildomoms mokinių konsultacijoms. Pagal apibendrintus pasiekimų rezultatus mokyklos steigėjas gali spręsti, kokios papildomos pagalbos reikia mokyklai siekiant geresnės mokymo kokybės.

Kas laukia mokinių, per 4 ir 8 klasės nacionalinius pasiekimų patikrinimus negavusių patenkinamo vertinimo?

Mokiniai, 4 klasėje nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygmens, 5 klasėje sulauks daugiau pagalbos. Aštuntokai, kurie nepasieks patenkinamo pažymio, t.y. nesurinks 4 balų, sulauks papildomos pagalbos 9 klasėje. Jiems bus sudarytas individualus ugdymosi planas. Pagalba bus teikiama nedidelėse, iki 5 mokinių grupėse. Už konsultacijas mokytojams bus mokama papildomai. Savivaldybė galės organizuoti konsultacijas ir centralizuotai, pritraukiant papildomą pagalbą iš kitų savivaldybių.

Kuo svarbus tampa pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) nuo 2024-2025 mokslo metų?

Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) slenkstiniu lygiu, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.

Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės gauti bent 4 balus. Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Jei kai kuriems mokiniams trūksta pagrindų iš anksčiau, tuomet nukenčia visi - mokytojai, mokiniai, kurie turi didelių spragų, ir tie, kurie pasirengę mokytis gimnazijų III-IV klasėse.

Ar mokiniai po 8 ir 10 klasių galės rinktis, kur jie nori mokytis - gimnazijoje ar profesinėje mokykloje?

Kaip ir iki šiol, po 8 ir 10 klasių mokiniai galės rinktis, kur jie nori mokytis - gimnazijoje ar profesinėje mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir kiekvieno gebėjimai bei polinkiai yra skirtingi. Svarbiausia yra suteikti pagalbą mokiniams, kurie turi spragų, padėti geriau pasirengti mokytis aukštesnėse klasėse, ar tai būtų profesinė mokykla, ar gimnazija.

Mokyklose nuo šių mokslo metų pradėjo dirbti karjeros specialistai. Jų užduotis yra padėti atpažinti vaikų polinkius, interesus, gebėjimus ir padėti kiekvienam kuo taikliau pasirinkti norimą profesiją ar studijų kryptį ir patirti sėkmę. Karjeros specialistų rekomendacijos mokiniams ir tėvams bus teikiamos ir aštuntoje, ir dešimtoje klasėje.

Šiuo metu daugybė mokinių ateina mokytis į gimnazijų vyresnes klases tam nepasirengę, vėliau, jas baigę, nestoja į aukštąsias mokyklas. Dalis jų nestoja ir į profesines mokyklas, neįgyja profesijos. Tam turi įtakos ir tai, kad jie nepatyrė mokymosi sėkmės, nemato mokymosi kaip savo perspektyvos.

Kodėl dabar negalima tų duomenų analizuoti ir teikti pagalbą?

Dažniausiai patikrinimuose nedalyvauja tos mokyklose, kuriose potencialiai labiausiai reiktų pagalbos mokiniams. Tol, kol patikrinimai nėra visuotiniai/privalomi, į juos nežiūrima rimtai, tą galima matyti iš mokinių atsakymų.

Reikalinga rimta stebėsena, kuri padėtų nustatyti, kur savivaldybėse ir mokyklose yra problemos. Turint tokius duomenis, galima tikslingai nukreipti papildomą pagalbą nacionaliniu lygiu. Galima skirti biudžeto lėšas konsultacijoms, mokytojams sudaryti papildomas galimybes kelti kvalifikaciją.

Mokinio krepšelyje yra numatytos lėšos mokinių individualiems poreikiams, jos gali būti panaudojamos konsultacijoms ar papildomoms pamokoms. Teikti pagalbą visuomet buvo galima, nemažai mokyklų tuo pasinaudoja, bet dalis to nedaro.

Kodėl numatyti patikrinimai yra po tam tikrų etapų - pradinio, pagrindinio - baigimo?

Gal vertingiau būtų organizuoti nacionalinius diagnostinius testus viduryje tų etapų, kad paskui ištaisyti spragas nebūtų vėlu? Mokytojai turi nuolatos stebėti ir diagnozuoti, kaip vaikams sekasi. Nacionaliniai patikrinimai niekaip neatleidžia nuo šios pareigos. Mokytojai stebėseną vykdo tarp minėtų etapų.

Siekiama, kad pereidami į aukštesnį lygmenį mokiniai neturėtų didžiulių spragų. Po 4 ir 8 klasės vaikai dažnai keičia mokyklą, ypač miestuose. Todėl detalių rezultatų apie pasiekimus keliavimas paskui vaiką (į 5 ir 9 klases) užtikrins, kad mokytojai žinos, kokių poreikių vaikai turės naujai suformuotose klasėse, ir galės daryti viską (konsultacijos, papildomos pamokos), kad mokinių startas naujoje pakopoje būtų sėkmingas.

Kodėl dabar mokytojams nėra numatyta valandų vaikų konsultacijoms?

Mokytojos sako, kad vos spėja per kontaktines valandas įveikti gana plačią programą, o individualioms konsultacijoms nelieka laiko. Visos mokyklos gali turėti papildomus matematikos ar kitų dalykų modulius ir konsultacijas. Tačiau kai kurios neturi.

Matant sudėtingą situaciją, ypač matematikos srityje, siūloma papildoma pagalba nacionaliniu lygiu, ypač tiems, kurių mokymosi spragos didžiausios. Lėšos jau nuo kitų metų bus pervestos savivaldybėms, o jos, žinodamos situaciją, galės skirti lėšas mokyklai ar organizuoti konsultacijas centralizuotai, pasitelkiant geriausius savivaldybės mokytojus ar perkant paslaugą iš išorės.

Kokia yra kitų šalių patirtis?

Ar kitur mokiniai laiko patikrinimus, kurių rezultatai svarbūs siekiant mokytis gimnazijoje? Daugumoje pažangių, ekonomiškai stiprių valstybių tam tikras pasiekimų lygmuo yra būtinas siekiant mokytis aukščiausiose klasėse ar gimnazijose. Daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių švietimo sistemose mokinių akademiniai pasiekimai yra tiesiogiai susiję su patekimu į vidurinį ugdymą ar gimnaziją - 28 iš 34 šalių narių akademinė informacija nurodo, į kokias vidurinio ugdymo programas mokiniai gali pretenduoti.

Maždaug pusė EBPO šalių (17), priimdamos mokinius į vidurinio ugdymo pakopą, remiasi mokinių pasiekimų, visų ar tam tikrų dalykų, vidutiniais įvertinimais per vienerius ar kelerius mokslo metus baigiant pagrindinio ugdymo programą. 11 EBPO šalių remiasi pagrindinio ugdymo baigimo egzaminų rezultatais. Daugelis šalių derina metinius pasiekimų vidurkius su egzaminų rezultatais.

Daugelyje Europos šalių paplitusi klasės kurso kartojimo praktika (tai yra palikimas antriems metams). Tačiau neaišku, ar tuo reikėtų džiaugtis, ar dėl to liūdėti. Mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didžiuojasi, kad Lietuva šiuo požiūriu yra tarp lyderių ir pas mus antramečiavimo veik nebelikę - kalbant visai tiesiai, tik 2 proc.

Kada vaiką galima palikti antrus metus?

Mokyklos vadovas įsakymu gali palikti kartoti programą mokinį nuo 1 iki III gimnazijos klasės. IV gimnazijos klasės mokiniai nepaliekami kartoti programos.

Ketvirtoje klasėje mokinys gali būti paliktas kartoti programą, jei nedalyvavo bent viename nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinime be pateisintos priežasties, išskyrus atvejus, kai jis yra atleistas. 10 (gimnazijos II) klasėje yra kiek kitaip: dešimtos klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.

Sprendimą dėl mokinio kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę mokyklos darbuotojai.

Šiemet programą kartoja kiek daugiau negu pusantro tūkstančio mokinių iš 346,5 tūkst. mokinių. Daugiausia atitinkamos klasės programą kartoja mokiniai vyresnėse klasėse, kiekvienoje klasėje kasmet būna daugiau negu šimtas ar apie du šimtus mokinių. Pradinėse klasėse - mažiausiai.

Konsultacijos, kurios turi būti ne trumpesnės kaip viena pamoka, gali būti organizuojamos mokykloje, kurioje mokinys mokėsi, ar savivaldybės paskirtoje mokykloje, kai konsultacijos teikiamos kelių mokyklų mokiniams. Konsultacijas gali teikti mokęs mokytojas, kitas mokyklos mokytojas ar paskirtos mokyklos mokytojas. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų.

Papildomas darbas mokiniui skiriamas bei įskaitos data nustatoma Mokytojų tarybos posėdžio sprendimu. Įskaitai mokinys ruošiasi savarankiškai. Galutinį sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinę einamųjų mokslo metų darbo dieną (rugpjūčio 31 d.), priima gimnazijos direktorius. Sprendimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

Abiturientas skolas likviduoti gali mokydamasis kitomis nustatytomis mokymosi formomis (ŠMM įsakymas 2012m. birželio 28d.

Pedagogas, politikas Valentinas Stundys primena, kad, be antramečiavimo, yra ir kitų būdų paskatinti mokytis rimčiau ir dėti daugiau pastangų. Ir kai kurie jų Lietuvoje jau netrukus virs realybe: tarkime, nuo kitų metų pavasario lemtingi taps vadinamieji PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai) - tai reiškia, jeigu dešimtokas per juos negaus keturių ar daugiau balų, negalės pereiti į vienuoliktą klasę. Ir jokių išimčių.

Pagal ankstesnių metų duomenis matyti, kad šis slenkstis bus rimtas išbandymas kone 25 proc. dešimtokų, o 10 proc. jų net ir po pakartotinių perlaikymų gali jo neperžengti.

Valdorfo pedagogika

Valdorfo mokyklos laikosi nuostatos, kad vaikai kuo ilgiau mokytųsi pažinti ir patirtų natūralų pasaulį. Susiduriame su tuo, kad vaikai šiandien nemoka žaisti natūralioj aplinkoj - įlipti į medį, perlipti per tvorą, kitų paprastų dalykų.

Valdorfo mokyklose rankų darbų yra daug ir ne visiems tai lengva, kai kuriems labai sudėtinga. Pirmoje klasėje vaikai mezga virbalais dėkliukus savo fleitoms - muzikos instrumentams, kuriais jie groja. Antroje klasėje neria vašeliu penalą pieštukams ar kreidelėms, trečioje klasėje gerosiomis bei išvirkščiosiomis akimis mezga virbalais kepurę bei šaliką, ketvirtoje klasėje siuvinėja kryželiu, o penktoje visi sau nusimezga kojines 5 virbalais. Šeštoje klasėje siuva minkštus žaislus, septintoje velia šlepetes iš vilnos, aštuntoje - daro lėlę - marionetę ir mokosi siūti elektrine siuvimo mašina, devintoje pina krepšius ir t.t.

Aštuntoje klasėje Vilniaus Valdorfo mokykloje vaikai turi Metų darbą, kai jie pasirenka asmeninę temą, ją įvykdo, aprašo ir pristato. Pavyzdžiui, vienas pagamina ąžuolinį žurnalinį staliuką, kitas akvariume augina įvairius augalus, trečias - kepa keksiukus ir juos dekoruoja.

Dabar brandos darbas yra pripažįstamas nacionaliniu lygiu ir prideda papildomų balų stojant, o mūsų mokykloje dvyliktokai Metų darbą daro labai daug metų. Esame turėję įvairiausių darbų, itin mėgstami iš meno ir technologijų srities: tapybos darbai, muzikinio kūrinio sukūrimas, knygos rašymas, yra ir tiriamųjų darbų , pavyzdžiui, tarakonų tyrinėjimas ir kt. Šiuo Metų darbu mokiniai gali atskleisti save, pamatyti, kur jų stipriosios pusės arba atvirkščiai, kas jiems nepatinka.

tags: #kiek #metu #vaikas #turi #buti #astuntai