Šioje atviroje ir kartais žiaurioje visuomenėje namai turėtų būti saugi priegloba ne tik jums, bet ir jūsų šeimai. Namai, tai vienintelė vieta, kurios aplinką ir patekimą į ją galite kontroliuoti. Ar išvažiavus į darbą ar mokyklą tikrai jie lieka saugūs? Pagrindinė grėsmė namams išvykus yra įsilaužimai ir vagystės.
Bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą - būstą saugantiems gyventojams išradingumo netrūksta.
Policijos duomenimis, apie 30 proc. vagysčių iš butų padaroma tik dėl to, kad šeimininkai būna neatidūs ir, patys to nežinodami, sudaro joms sąlygas - neuždaro langų, durų, prastai saugo daiktus ir t. t. Sukurta daugybė apsaugos priemonių ir būdų, tačiau saugoti savo būstą pradėkite nuo paprasčiausių dalykų.
Kaip gyventojai saugo savo būstą
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema - tik kas ketvirtas.
Komentuodamas tyrimo rezultatus A. Gimbickas teigia, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka šviesą ir tiki, kad ši „namuose kažkas yra“ imitacija apsaugos nuo nekviestų svečių, tuo tarpu galiojančiu būsto ir turto draudimu pasirūpina perpus mažiau gyventojų.
„Dar kelios dešimtys apklausos dalyvių sako, kad atitraukiamos ir vėl užtraukiamos užuolaidos, veikiantis televizorius, įjungta muzika ar nuolat atidarinėjami ir uždarinėjami langai yra tos priemonės, kurias jie naudoja, kad būstas būtų saugus jiems nesant namuose“, - tyrimo rezultatus apibendrina A. Gimbickas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vos 4-5 procentai apklaustųjų nurodė, jog saugodami turtą įsirengia stebėjimo kameras ir pasirūpina geromis spynomis. Dar mažiau žmonių mano, kad turtą gali apsaugoti šarvuotos durys.
Ši visuomenės nuomonės apklausa patvirtino ir tai, kad esama itin išradingų gyventojų: jie nurodė, kad būstą mėgina apsaugoti palikdami šunį ar piktą katiną, kai kurie net palieka šuns lojimo įrašą.
A. Gimbickas teigia: „Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių - tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos“.
Pasak jo, modernių technologijų laikais efektyvių būsto apsaugos priemonių pasirinkimas yra labai platus.
Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos
Pagrindinės Apsaugos Priemonės
Durys
Nuo jų prasideda kiekvieni namai. Nepaprastai svarbu ne tik durų grožis, bet ir tvirtumas. Deja, beveik visų mūsų namų durys turi vieną trūkumą - padarytos iš pjuvenų pluošto, kelių staktos lentų, o vidus - iš faneros.
Šeimininkai duris galėtų perdaryti taip, kad jos būtų atidaromos į išorę. Tai saugiau ne tik plėšimo, bet ir gaisro atveju. Vietoj silpnų durų patartume įsidėti kitas, tvirtas. Renkantis duris pravartu pasitarti su specialistais: reikia atsižvelgti ir į durų, ir į buto ar namo, kur jos bus dedamos, ypatybes, paskirtį; reikėtų paprašyti ir gaminio sertifikato bei atitikties deklaracijos.
Durims neužtenka vieno užrakto. Pageidautina, kad vienas užraktas būtų seifinio tipo (plokštelinis). Idealu duris iš lauko ar vidaus apkalti oda arba jos pakaitalu. Beje, durų staktos ir pačios durys bus tvirtesnės, jei po odos sluoksniu per visą durų plotį pritvirtinsime geležinį milimetro storio lakštą, o aplink spyną ir ertmes - papildomas apsaugines metalines juostas su išpjovomis, įrengsime trečią užraktą, įtaisysime dar vienas durų sąvarėles. Tokios durys atlaikys ir stiprius smūgius.
Pačiose duryse patartina įdėti stebėjimo akutę. Dabar jų pasirinkimas gana didelis: pro vienas matyti tik siaura koridoriaus juosta, bet yra ir tokių, kurios formuoja sferinį vaizdą, pro jas matyti didelis plotas.
Dvigubos durys nusikaltėliams visad sudaro papildomų kliūčių: atidarius pirmąsias, apsauginės signalizacijos priemonėmis apsaugotas duris, į centralizuoto stebėjimo pultą iš karto bus perduotas įsilaužimo signalas.
Dvigubas laukines duris įsirengę gyventojai turėtų prisiminti, kaip jos atidaromos. Jei tokios durys atidaromos priešingomis kryptimis, vienintelis patarimas - išorinių laukujų vidinėje pusėje pritvirtinti grandinėlę su kabliuku. Jos praverdami duris neatkabinkite, paklauskite, ko žmogus ieško.
Įėjimo duris reikėtų rakinti bent dviem skirtingų konstrukcijų spynomis. Patartina netvirtinti prie laukujų durų užrašo, nurodančio pavardę ir vardą, nes taip galite padėti nusikaltėliui gauti reikiamą informaciją.
Kad Jūsų būstas būtų saugesnis, patartina įsidėti duris, atsparias ne tik smūgiams, bet ir ugniai, kitokiam poveikiui. Jos, profesionaliai pagamintos, ilgai ir patikimai tarnauja savininkui.
Yra įvairių rūšių durų: paprastų tvirto medžio, vidinių šarvuotų, laukujų apsauginių, technologinių - priešgaisrinių, atsparių sprogimams, su „antikibirkštine“ įranga, sugeriančių triukšmą, slaptų su elektroniniu arba mechaniniu valdymu, metalinių su švino užpildu, hermetinių (saugyklų) durų, metalinių, laiptinėms skirtų, su praėjimo kontrolės sistema. Pastarosios su atsparia atmosferos sąlygoms ir išoriniam poveikiui danga.
Spynos
Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas, būtinai į jas įdėkite gerą spyną. Gera - patikima spyna. Jų yra labai įvairių. Kiekvienas gali rinktis pagal savo norus ir prieinamą kainą. Tik nereikėtų pamiršti, kad paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Jei tikite spynos galia, pasistenkite, kad jos konstrukcija būtų kuo sudėtingesnė.
Įsikėlus į naują butą patartina iš karto pakeisti visus durų užraktus, spynas. Vietoj vienos įtaisykite dvi. Dvi spynos - tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Spynų yra daugybė: ir paprastų, nesudėtingos konstrukcijos, ir sustiprintų, siauro profilio, įvairių pakabinamų, su varikliu, solenoidinių ir kodinių.
Sustiprintos spynos gaminamos su pagerintu korpusu ir 22 mm storio grūdinto plieno skląsčiu, sustiprinto nikelio sluoksniu padengtu spynos spragtuku. Jei duris rakinate dažnai, rekomenduojame solenoidines spynas. O spynos su elektromagnetinėmis plokštelėmis montuojamos labai dažnai varstomose, taip pat priešgaisrinėse duryse.
Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Jie labai tikslūs ir sudėtingi, visiškai „nepraleis“ padirbtų ar parinktų raktų. Apsaugo nuo gręžimo, nesankcionuoto rakinimo, iš dalies ir nuo cheminių medžiagų poveikio. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, neleidžiančius jų išlaužti.
Spynų raktai turi turėti gana daug kombinacijų. Žinoma, saugoti raktus taip pat nereikėtų pamiršti. Galima įsidėti ir kodines spynas. Jos tinka tiek vidinėms, tiek lauko durims, yra kompaktiškos.
Daugelio netikėtumų galima išvengti, jeigu prie buto arba įstaigos įėjimo durų bus įrengtas pasikalbėjimo įrenginys, vadinamoji telefonspynė. Taigi telefonspynė padeda išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu nori patekti į patalpą. Sujungus telefonspynę su elektromagnetine įėjimo durų spyna, galima valdyti durų atidarymą ir įleisti lankytoją tiesiog iš darbo vietos.
Kai kurios telefonspynės sukomplektuotos kartu su vaizdo stebėjimo sistema ir sudaro galimybę matyti žmogų ir erdvę priešais duris, taip pat kalbėtis su lankytoju. Be to, prie telefonspynės galima prijungti papildomą kamerą ir stebėti kiemą arba kitą įėjimą į pastatą.
Deja, kartais telefonspynės netenka prasmės, kai paskambinęs asmuo sakosi atvykęs pas kaimyną, bet negalintis patekti į laiptinę, nes neva niekaip neprisiskambinąs, ir kaimynai, lengvabūdiškai patikėję, atidaro tokiam „svečiui“ duris.
Rečiausiai naudojami užraktai su varikliu. Jie geriausiai užtikrins namų ir butų saugumą, jeigu prie jų dar įrengsite įeigos kontrolės sistemas.
Langai
Tvirtos buto durys bei užraktai - ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir pro langą, balkono duris ar terasą. Todėl langus geriausia apsaugoti grotomis. Kad jos nesuteiktų niūrumo, galite paieškoti įvairesnių formų, spalvų ir, patikėkite, kai kurios net papuoš Jūsų langus.
Pavyzdžiui, sukamosios specialaus aliuminio lydinio S tipo grotos gali būti visų spalvų ir ypač tiks parduotuvių arba vaistinių vitrinoms ar patalpoms suskirstyti, t. y. kai saugomi daiktai turi būti matomi ir eksponuojami. Jos panašios į apsaugines žaliuzes, tačiau vitrinos aklinai neužgožia, nes jose yra tarpų (dėl jų grotų konstrukcija nesusilpnėja).
Labai patogu naudoti ir vidines sudedamąsias grotas. Būtina atkreipti dėmesį, kad naudingiausia grotas įrengti iš patalpos vidaus.
Dažnai ant langų arba vitrinų klijuojama plėvelė, sauganti stiklą nuo mechaninio poveikio, arba vietoj įprasto stiklo naudojamas apsauginis (sluoksniuotas). Storos (200 mikronų ir daugiau) klijuojamos apsauginės plėvelės didina stiklo atsparumą. Nuo smūgio jis tik suskyla, bet nesubyra. Norint pramušti tokį stiklą, reikia daug smūgių į vieną tašką.
Jeigu manote, kad apsauginė plėvelė neefektyvi, patariame įsigyti ir apsauginį langų skydą, skirtą pastatams apsaugoti nuo įsilaužimo per langus arba įstiklintas duris. Jis neturi nemalonių akiai geležinių strypų, plieninio tinklo ar ištisinio metalo plokštumų, neužgožia langų, nei tradicinių, nei modernių, grožio. Tai tvirtas metalinis ekranas, kurį sudaro 1,5 mm storio plieninis perforuotas skydas, įtvertas į metalinį rėmą.
Apsauginės žaliuzės didina patalpų saugumą, saugo langus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo, pašalinių žvilgsnių. Tai daiktas žmonėms, mėgstantiems pranašumus ir elegantišką saugumą. Jei aliuminio žaliuzės su įprastiniu putokšliniu užpildu Jums neatrodo pakankamai tvirtos, galite rinktis plienines. Šie gaminiai sunkiai „įkandami“ ne tik grąžtui, bet ir šūviui.
Dažniausiai žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis. Galima žaliuzes montuoti ir iš vidaus. Papildomas blokavimo mechanizmas neleidžia žaliuzių pakelti iš išorės.
Langų fiksatoriai užtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti. Langų apkaustai. Lietuvoje gan dažnos vagystės atidarius įprastinį plastikinį langą vien yla ar atsuktuvu. Tad labai svarbūs langų apkaustai.
Kadangi vagys gana lengvai įveikia paprastus apkaustus, reikia įsirengti specialius tvirtesnius. Norint išlupti langą su tokiais apkaustais, reikės daugiau laiko ir bus sukeliamas didesnis triukšmas. Labai svarbi fiksuojamosios apkaustų detalės forma ir kokybė.
Seifai
Visi puikiai suprantame, kad kiekvienas turėtų pats pagalvoti, kaip apsaugoti save ir savo turtą. Deja, žmonės dažnai pamiršta atsargumą: pinigus, juvelyrinius dirbinius laiko sekcijose, slepia po patalyne, sofa, rūbais, spintose, knygų lentynose, net garažuose. Bet tokios slaptavietės vagišiams puikiai žinomos!
Todėl labai patogu vertingus daiktus laikyti seifuose. Jų būna įvairaus dydžio ir spalvų, o įsigyti gali ne tik įmonės, bet ir privatūs asmenys. Tokiuose seifuose smulkus turtas bus patikimai apsaugotas nuo vagysčių, gaisrų, vandalizmo aktų ir t. t. Kiekvienas seifas atitinka griežtus reikalavimus, yra atsparus ugniai ir išlaužimui.
Pagal paskirtį arba įrangą seifai gali būti sieniniai, montuojami į baldus, mobilūs (su keičiama vieta) ar tiesiog saugios spintos su įvairaus sudėtingumo užraktais, kuriuose derinamos mechaninės ir elektroninės rakinimo sistemos. Išskirtinę seriją sudaro šarvuoti pinigų ir dokumentų saugojimo seifai.
Dėmesio verti ir seifai-spintos, skirtos ginklams, šaudmenims, dokumentams laikyti. Dailios mažesnės spintos skirtos šautuvams ir pistoletams laikyti. Yra spintų su pinigų įmetimo įtaisu.
Apsauginės Signalizacijos Priemonės
Svarbiausia patalpų apsaugos dalis vis dėlto yra apsauginė signalizacija, prijungta prie centralizuoto stebėjimo sistemų. Apsauginė signalizacija - tai techninių priemonių kompleksas, kurį sudaro jutikliai, reaguojantys į saugomų patalpų įvairios rūšies pažeidimus, ir objekto apsaugos pultas, kontroliuojantis jutiklių būseną, šviesiniais ir garsiniais signalizatoriais informuojantis apie įsilaužimą į objektą ir šią informaciją telefonu bei radijo ryšiu perduodantis į centralizuoto stebėjimo pultą.
Apsauginei signalizacijai įrengti visai nesvarbu, ar patalpose įvesta telefono linija. Jūsų namai bus saugūs 24 valandas per parą. Daugiausia naudojamos apsauginės įsilaužimo signalizacijos priemonės yra magnetokontaktiniai ir elektroniniai jutikliai.
Verta žinoti, kad magnetokontaktiniais jutikliais paprastai saugomos įvairios varstomosios konstrukcijos: durys, langai ir t. t. Pavyzdžiui, atidarius duris ar langą ir atsiradus didesniam nei leidžiama atstumui tarp magneto ir herkono, pažeidžiama elektros grandinė ir apsaugos sistema fiksuoja bandymą įsilaužti.
O elektroniniai jutikliai - šiuolaikiškos technologijos mikroprocesoriniai prietaisai, galintys reaguoti į įvairius pažeidimus, galimybės juos panaudoti pakankamai didelės. Galbūt plačiausiai naudojami judesio jutikliai, reaguojantys į pažeidėjo judėjimą saugomoje zonoje. Jie gali užfiksuoti pažeidėją, patekusį į saugomą patalpą per vietas, neapsaugotas signalizacijos priemonėmis, pvz.: sienas, lubas arba grindis.
Judesio jutikliams priskiriami pasyvūs infraraudonųjų spindulių, ultragarsiniai ir mikrobangų jutikliai. Tačiau naudojant judesio jutiklius butų ir gyvenamųjų namų apsaugai galimas keblumas: jie kartais sunkiai atskiria naminių gyvūnų ir tikrų pažeidėjų judėjimą saugomoje zonoje.
Labiausiai paplitę pasyvūs infraraudonųjų spindulių (PIR) jutikliai, veikiantys šių spindulių diapazone. Dažnai apsaugai naudojami dvigubos technologijos jutikliai (pavyzdžiui, PIR ir mikrobangų). Jie analizuoja dviem būdais gaunamą informaciją ir „priima patikimus sprendimus“.
Šiuolaikiniuose PIR jutikliuose įdiegtos pažangiausios priimamos informacijos fokusavimo technologijos, jie gali fiksuoti judesį net iki 100 m atstumu, galima reguliuoti ir jų jautrumą. Ypač svarbiems objektams naudojami modernūs PIR jutikliai, papildyti specialia apsaugos nuo užsidegimo (Anti-Masking) funkcija.
Siekiant nuolat gauti informaciją apie jutiklių būklę, naudojami įvairūs jutiklių testai, t. y. jutiklis pats save tikrina nustatytais laiko intervalais ir informaciją apie sutrikimus perduoda į objekto apsaugos pultą.
Viena iš efektyviausių apsaugos sistemų yra vaizdo stebėjimo sistema. Ji skirta papildomam saugumui užtikrinti ir pažeidimams registruoti. Vaizdo stebėjimo sistema sudaro galimybę vienam arba kele...
Statistika ir patarimai
Išlaužtos durys ar langas, tikrai nepavydėtina „dovana“ palikta ilgapirščių. Policijos duomenimis, apie 30 proc. vagysčių iš butų padaroma tik dėl to, kad šeimininkai būna neatidūs ir, patys to nežinodami, sudaro joms sąlygas - neuždaro langų, durų, prastai saugo daiktus ir t. t.
Būstą ir namuose esančio turtą draudikai siūlo apdrausti nuo 5 eurų mėnesiui. Ekspertas pastebi, kad per atliktą apklausą gyventojai nurodė, kad maksimali žala dėl vagystės iš buto siektų apie 12 tūkstančių eurų. „Palyginti su galimais nuostoliais, įmoka už būsto draudimą yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnė“, - sako A. Gimbickas.
Nors vagystės gali atrodyti kaip atsitiktinis reiškinys, tačiau iš tikro vagys planuoja ir įvertina kiekvieną taikinį. Atminkite, kad iš kelių variantų vagis rinksis lengvesnį. Jeigu jūsų namo apsauga reikalauja didelių pastangu, laiko ir įrangos, vagis jį greičiausiai aplenks.
Durys bei langai - pirma ginybos linija siekiant apsunkinti kelią vagims. Dažniausiai vagys patenka per priekines, galines arba garažo duris. Garažo durys neretai būna silpniausia grandis, po jų seka galinės durys. Taip pat šios durys yra blogiau matomos nuo kelio.
Langai yra paliekami neužrakinti ir praviri žymiai dažniau nei durys. Iš gatvės matomas praviras langas gali patraukti vagies dėmesį. Pirmo aukšto langai yra didžiausios rizikos, toliau seka antro aukšto langai, jeigu juos lengva pasiekti laiptais, šalia augančiais medžiais, tvora ar balkonu.
Geri kaimynai turi kooperuotis ir padėti vienas kitam. Ilgiau išvykstant paprašykite užmesti akį į jūsų namus. Vidaus apšvietimas sutemus reikalingas sukurti gyvenamo namo įspūdį. Tamsus namas vakare ar naktį fone kitų apšviestų namų - pakvietimas vagims. Specialūs programuojami taimeriai yra nebrangus būdas imituoti veiklą name apšviečiant tam tikrus kambarius. Juos patartina naudoti nuolat, o ne tik išvykus.
Signalizacija turbūt labiausiai asocijuojama su namų apsauga. Teisingai įdiegta ir naudojama - tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vagių. Pagrindinė priežastis, kodėl signalizacijos sumažina vagysčių skaičių, tai baimė būti pagautiems ir nubaustiems.
Apsaugos sistemos turi būti tinkamai sumontuotos ir palaikomos. Jos gali saugoti ne tik nuo vagių, bet ir gaisro. Visos sistemos turėtų būti su garsiniu aliarmu, kuris veiktų ribotą laiką. Signalizacijos neapsiriboja vien langų jutikliais, papildimai galite įsirengti teritorijos apsaugos kamerų stebėjimo tinklą. Kameros gali būti laidinės arba belaidės IP kameros.
Šiuo metu jau galima įsigyti nebrangių metalinių seifų ir pagrindines namų vertybes laikyti juose. Nėra 100% apsaugos, bet vagis tikrai privers sugaišti papildomas kelias minutes. Seifai padės išvengti išdaužk ir griebk tipo vagysčių, smalsių vaikų, nesąžiningų kūdikių auklių ar namų tvarkytojų.
Patartina iš anksto pažymėti savo vertingus daiktus policijoje, kad vėliau juos suradus lengvai atpažintumėte ir galėtumėte atgauti.