Katalikų tikėjime Santuokos sakramentas - vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo įvykių, todėl jis vertinamas labai griežtai. Remiantis Jėzaus žodžiais: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria. Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“, Bažnyčia ilgą laiką atmesdavo prašymus dėl skyrybų. Tačiau pastaruoju metu bažnytinėje teisėje įsitvirtino ir su humanistine psichologija susiję teiginiai.
Bažnytinės santuokos anuliavimas: ar tai įmanoma?
Anot išskyrusių žmonių sielas gydančios pašnekovės, žmonės dažnai nesuvokia, kas yra Santuokos sakramentas. Mat Santuokos sakramentas - kai sutuoktinis labai sąmoningai ir laisva valia vienas kitam pažada savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, įsileisdami Dievą kaip trečią. „Iš tiesų bažnytinių skyrybų nėra. Santuoka gali būti tik paskelbta negaliojančia, jei atrandama, kad priesaika buvo netikra.
Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, moteris neturėjo kito pasirinkimo, nes laukėsi kūdikio. Arba ji tuo metu nesuvokė, ką daro, nes tekėti spaudė tėvai, artimieji, o ji dėl savo jauno amžiaus ar nebrandumo šiam spaudimui pasidavė. Svari priežastis santuokos anuliavimui - sutuoktinio neištikimybė. Deja, yra vienas „bet“ - santuoka be ištikimybės turėtų būti nuo pat pradžios.
Anot kunigų, paprastai santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik dėl priežasčių, kurios egzistavo jau santuokos sudarymo metu, nors buvo nežinomos, o ne tos, kurios atsirado vėliau. Tai procesą daro itin painų. Pernai Vilniaus Arkivyskupijos tribunolas gavo 80 prašymų anuliuoti santuokas, tačiau ištyrė tik 30. Tuo tarpu kiti laukia savo eilės. Yra žmonių, kurie atsakymo laukia nuo 1980 metų“, - sakė vyskupas. Anot bažnyčios atstovo, iš tų, kurie išnagrinėjami, patenkinama apie 80 proc. prašymų. Dažniausiai dėl santuokos anuliavimo kreipiasi susituokę dar sovietmečio laikais, kai santuoka, anot J. Tunaičio, dar nebuvo pasirengimo šeimai kursų, žmonės santuoką sudarydavo lengvabūdiškai.
Civilinė santuoka vs. Bažnytinė santuoka
Lygindamas civilines ir bažnytines santuokas, kunigas priminė ir tai, kaip pasirinkimas gali lemti veiksmus, jei nuspręsite skirtis. Civilinė santuoka, anot P. Narijausko, techniškai yra sutartis, kuri galioja „tol, kol sutarties sudarytojai nori tos sutarties“. Tad ir nusprendus skirtis, pakanka sutvarkyti teisinius reikalus. O štai bažnytinė santuoka, pabrėžia kunigas, negali būti nutraukiama ir net toks dalykas, kaip antra bažnytinė santuoka, neegzistuoja, nors antrą kartą tuoktis bažnyčioje tam tikrais atvejais galima.
„Bažnytinė santuoka irgi turi savo bažnytines teises, bet tai yra žingsnis, kuris jau yra nebeatšaukiamas, ta prasme, išskirti žmonių nėra įmanoma. Yra, kada paskelbia santuoką negaliojančia dėl tam tikrų aplinkybių, bet paskelbimas negaliojančia nėra santuokos nutraukimas arba panaikinimas. Tai yra paskelbimas, kad tai, kas atrodė, kad įvyko, iš tiesų neįvyko, nes buvo tam tikros priežastys, kurios, pavyzdžiui, apribojo laisvą valią arba buvo tam tikri labai svarbūs dalykai nuslėpti“, - aiškino tinklalaidės svečias.
Jis pridūrė, kad tokiu atveju bažnytinis teismas gali paskelbti santuoką negaliojančia ir žmogus yra laisvas arba su tam tikrais apribojimais gali tuoktis dar kartą, tačiau tai nėra antra bažnytinė santuoka - ji yra pirmoji, nes ankstesnis sakramentas negalioja.
Pasirengimas bažnytinei santuokai
Kunigo teigimu, pats pirmas ir svarbiausias darbas - kad abu asmenys būtų pasiruošę, be rožinių akinių, prie altoriaus žengtų aiškiai suprasdami ir pažindami partnerį be iliuzijos, kad po santuokos žmogus pasikeis. O jau planuojant vestuves, pirmas žingsnis - kreiptis į norimą bažnyčią likus ne mažiau nei penkiems mėnesiams iki vestuvių. Be to, kunigas priminė, kad poros gali tuoktis ir ne savo parapijai priklausančioje bažnyčioje.
Jau pirmojo susitikimo su kunigu metu pradedama pildyti anketa. Jeigu žiūrėti visiškai taip, kad pas sužadėtinius yra viskas, kaip sakant, katalikiška ir viskas tvarkinga, reikia labai nedaug dokumentų: jeigu ne savo parapijoje - leidimo tuoktis už parapijos ribų, tada reikia išrašo iš krikšto knygų toje bažnyčioje, kurioje jūs buvote krikštyti. Ir dar, savaime aišku, reikės pristatyti dokumentą, kad išklausėte sužadėtinių pasirengimo kursus.
Sužadėtinių kursai: kam jie reikalingi?
Sužadėtinių kursai yra svarbi pasirengimo santuokai dalis. Kaip sakė viena iš pašnekovių: tie kursai yra pavėluoti. Dėl to, kad į juos ateinama tada, kai jau pasiūtos suknelės, užsakytos sodybos, muzikantai ir fotografai. Sužadėtinių kursai buvo puiki patirtis. Kaip ir tada dekanui, taip ir dabar sakau.
Kunigas aptarė ir tokius atvejus, kai krikšto ar kiti įrašai būna pasimetę - tokiais atvejais bažnyčiai gali paliudyti sakramente dalyvavę asmenys ir viskas sutvarkoma. O jei nebėra gyvų asmenų, kurie gali paliudyti, yra krikštas su sąlyga ir, jei asmuo nebuvo krikštytas, jis pakrikštijamas, nes bažnytinės santuokos sudaryme turi dalyvauti bent vienas katalikas, idealiu atveju - abu asmenys yra katalikai. O jei kyla klausimų apie bet ką, kun. P. Narijauskas ragina nebijoti kreiptis į kunigą ir kalbėtis - daug ką galima išspręsti, tereikia ieškoti sprendimų.
Turto klausimai ir vedybų sutartys
Šiuolaikinėje visuomenėje tampa svarbu rasti efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose. Žlugus santuokiniam gyvenimui, problemos persikelia į teismus, kuriems tenka spręsti turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kitus klausimus. Įstatymų leidėjas numato vedybines sutartis, kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus.
Vedybų sutartys Lietuvoje nėra naujas reiškinys, bet dar gan mažai paplitęs. Visgi statistiškai vedybų sutarčių skaičius kasmet auga. 2014 m. Vedybų sutarčių registre užregistruota daugiausia - 1250 tokių sutarčių.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Taigi pagrindinis vedybų sutarties tikslas - turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Svarbu pažymėti, kad sudarytą vedybų sutartį pakeisti galima tik teismo leidimu. Tad esant tokiai situacijai dažnai pravartu pagalvoti apie terminuotos vedybų sutarties sudarymą. Akcentuotina, kad šiose sutartyse gali būti aptariami tik turtinio pobūdžio klausimai.
Vedybų sutarčių rūšys
Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvoje žymiai daugiau sudaroma povedybinių sutarčių.
| Sutarties tipas | Įsigaliojimo data | Populiarumas Lietuvoje |
|---|---|---|
| Ikivedybinė | Nuo santuokos įregistravimo dienos | Mažesnis |
| Povedybinė | Nuo sutarties sudarymo dienos | Didesnis |
Vedybų sutarties privalumai
- Galimybė laisvai nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą.
- Galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus.
- Galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus.
- Sutaupoma laiko ir finansinių išteklių.
- Išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju.
Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras.