Šeimos Turto Fondas: Kas Tai Ir Kodėl Jis Svarbus?

Šeimos turto fondas, arba patikos fondas (angl. trust fund), yra juridinis subjektas, kuriam priklauso nurodyto asmens (ar asmenų) naudai perduotas tam tikras turtas (asmens, įmonės ar jų grupės) ir kuris valdo turtą to naudos gavėjo (ar gavėjų) naudai. Patikos fondą įsteigia asmuo (patikėtojas), kuris dalį ar visą savo turtą (nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas, grynuosius pinigus, vertybinius popierius, intelektinę nuosavybę, meno kūrinius ar kita) perduoda fondui.

Šie fondai naudojami kaupiant šeimos turtą, kuris po asmens mirties perkeliamas į šeimos fondą, bet neperleidžiamas kitiems asmenims pagal paveldėjimą. Tai leidžia konsoliduoti pakankamai daug turto vienoje vietoje ir protingai jį investuoti.

Patikos Fondų Istorija ir Paplitimas

Pirmieji „patikos fondai“ atsirado dar 19 amžiuje. Tuo metu jie buvo sunkiai apibrėžiami ir teisinė sistema jų niekaip nereglamentavo. 20 amžiuje jie ypač paplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir buvusiose Britanijos imperijos valdose - ypač Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių fondų suskaičiuojama beveik 4500. Jų bendras valdomas turtas viršija 1 trilijoną JAV dolerių.

Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tokie fondai dažniausiai siejami su šeimomis ir jų turtu. Tokius fondus turi ne tik labai turtingi žmonės. Rytų ir Vidurio Europoje patikos fondais pradedama naudotis vis labiau. Tam pradžią davė 1992 m. sausio 1-ąją įsigaliojusi Hagos konvencija dėl patikos fondų teisės taikymo. Šiuo dokumentu apibrėžiamos taisyklės, kaip fondas turėtų būti kuriamas ir kokia teisė taikoma. Iki 2017 m. konvenciją buvo pasirašiusios jau 14 valstybių.

Kodėl Svarbu Rūpintis Turtu?

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - net 60 proc. galingiausios pasaulyje krepšinio lygos NBA žaidėjų iššvaisto uždirbtus pinigus vos per dvejus metus nuo karjeros pabaigos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per karjerą jie uždirba apie 23-25 mln. JAV dolerių (po mokesčių). Panašių situacijų galima rasti ir pramogų, ir daugelyje kitų sričių. Tai puikus pavyzdys, kas nutinka, jeigu žmogus tinkamai nesirūpina savo sunkiai uždirbtais pinigais.

Pagrindiniai Fondų Tipai

Patikos fondai būna įvairių tipų. Dažniausiai visame pasaulyje jie naudojami turtui nuo iššvaistymo apsaugoti. Turtas į patikos fondą gali būti perkeliamas ne tik po asmens mirties -jis gali būti perkeltas bet kada ir naudojamas pagal nustatytas taisykles.

Užsienyje yra ne vienas fondas, kuriame sukauptas nekilnojamasis turtas ir lėšos yra reinvestuojami, o gaunama grąža naudojama šeimai ar šeimos nariams išlaikyti. Pavyzdžiui, iš patikos fondo sukauptų kasmetinių lėšų gali būti finansuojamos asmenų studijos universitete. Fondas taip pat gali investuoti į vieno iš šeimos narių verslą. Kitas atvejis - po pagrindinio įmonės akcininko mirties visos akcijos perleidžiamos fondui, bet ne artimiesiems, ir verslas yra toliau valdomas per fondą. Pagrindinius sprendimus priima fondo valdytojai, kurie yra profesionalūs dažnai licencijuojami ekspertai. Taip turtas apsaugomas nuo pardavimo ir užtikrinamas verslo veiklos tęstinumas.

Reikėtų paminėti ir labdaros fondus, kuriuose kaupiamas turtas tam tikrai labdaringai veiklai vykdyti. Geriausias pavyzdys - Nobelio fondas, iš kurio kiekvienais metais skiriamos Nobelio premijos. Fondas buvo įkurtas dar 1900-aisiais. Nors tai nėra patikos fondas, bet jo veikla ir struktūra atitinka visus tokio fondo bruožus.

Fondo Struktūra ir Valdytojai

Patikos fondų struktūra gali būti įvairi, bet didžiausia atsakomybė tenka fondų valdytojams - jie yra atsakingi už visą sukauptą turtą ir tinkamą jo administravimą, valdymą ir naudojimą. Valdytojai tik vykdo instrukcijas, kurias kurdamas fondą parengia jo steigėjas ar pagrindinio turto savininkas, bet iš patirties galiu pasakyti, kad tokiems fondams vadovauja ilgametę darbo patirtį turintys teisininkai, ekonomistai, bankininkai, investicijų patarėjai. Dažnai į fondo struktūrą - valdybą ar kitą valdymo organą - įtraukiami ir paties fondo kūrėjo parinkti asmenys - buvę kolegos ar verslo partneriai.

Patikėtinis priima su fondui perduotu turtu susijusius sprendimus, atsako už tinkamą to turto paskirstymą ir administravimą. Patikos fondą dažniausiai kuria daug turto turintys asmenys ir šeimos, kai norima kaupti turtą paveldėtojams, užtikrinti privatumą (fondui perduotas turtas neatsispindi turto deklaracijose), planuoti išlaidas, mokesčių mokėjimą (pvz., įsteigus patikos fondą šalyje, kur mažesni mokesčiai), valdyti turtą ir investicijas iš jo (pvz., norint apsaugoti turtą skyrybų atveju), aprūpinti neveiksnius artimuosius, apsaugoti turtą nuo praradimo (pvz., žlugus verslui, susidarius skoloms), iššvaistymo (pvz., neatsakingai elgiantis įpėdiniams) ar kitais tikslais.

Ribota Teisinė Atsakomybė

Vienas iš esminių dalykų, kodėl fondai vis populiarėja - juose sukauptas turtas yra apsaugotas ir negali būti išieškomas kaip turtą perleidusio asmens asmeninis turtas. Tas pats galioja ir valstybių mokesčių administratoriams, teismo sprendimams. Kitaip tariant, į patikos fondą perkeltas turtas yra visiškai apsaugotas nuo išorinių grėsmių - ateities kreditorių. Skyrybų atveju patikos fonde esantis turtas nelaikomas bendru sutuoktinių turtu.

Patikos Fondai Lietuvoje

Lietuvos teisinėje sistemoje patikos fondai neegzistuoja, todėl tai vis dar yra naujovė ir jais, siekdami išsaugoti savo turtą, daugiausia naudojasi tik turtingiausi šalies žmonės, įsteigdami atitinkamas struktūras užsienio valstybėse. Vis dėlto netolimoje ateityje situacija turėtų keistis ir tokie fondai galėtų tapti galimybe šeimoms daug protingiau ir efektyviau naudoti savo uždirbtus pinigus.

Kontinentinės teisės sistemos šalyse (žemyninėse Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje), t. p. Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse jie nesteigiami.

Šeimos biuras INVL Šeimos biuras priklauso pirmaujančiai turto valdymo grupei Baltijos šalyse „Invalda INVL“, kuri veikia daugiau kaip 30 metų. Grupės valdomas arba prižiūrimas daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų vertės turtas apima investicijas į privatų kapitalą, miškų ir žemės ūkio paskirties žemę, atsinaujinančią energetiką, nekilnojamąjį turtą bei privačią skolą.

Investicijos į Infrastruktūrą

Paskutiniu metu infrastruktūra iš vyriausybių planų ir viešųjų pirkimų dokumentų sugrįžo į investuotojų žodyną. Kelių, mokyklų ar energijos tinklų statybos nebėra tik valstybės rūpestis ir vis dažniau matoma kaip stabili, patrauklią grąžą generuojanti investavimo kryptis.

Privatus kapitalas - pensijų fondai, investiciniai fondai, šeimos biurai ir individualūs investuotojai - vis dažniau padengia trūkumą. Vertinama, kad Lietuvoje iki 2030 m. į infrastruktūrą reikėtų investuoti iki 62 milijardų eurų. Realios valstybės galimybės leidžia finansuoti tik ketvirtį poreikio, 18 milijardų Eur. Likę 44 milijardai - atsiverianti galimybė privatiems investuotojams.

Infrastruktūros fondai šią alternatyvią turto klasę daro prienamesne ieškantiems kaip diversifikuoti savo portfelį, įtraukiant į jį mažesnio rizikingumo investicijas sako Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris.

Pandemijos, geopolitiniai konfliktai ir infliacijos laikotarpiai paskatino investuotojus ieškoti mažiau nuo rinkų svyravimų priklausomų turto klasių. Didžiųjų fondų portfeliuose infrastruktūros dalis per dešimtmetį jau išaugo nuo 3 proc. iki 11 proc.

„Preqin“ duomenimis, 2023-2024 m. daugiau nei 60 proc. pasaulio šeimos biurų planavo padidinti infrastruktūros dalį savo portfeliuose, o 64 proc. tikėjosi ją išauginti 25-50 proc. per artimiausius dvejus metus.

Net ir mažiau stabiliais laikotarpiais valstybė toliau investuoja į švietimą, sveikatą ar viešąjį saugumą, todėl PPP modeliu sukurta infrastruktūra generuoja pastovius pinigų srautus, nepriklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Papildomą stabilumą suteikia tai, kad paslaugų dalies mokėjimai dažnai indeksuojami pagal infliacijos rodiklius,“ - sako Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris.

Infrastruktūros Projektų Tipai

Infrastruktūros projektai paprastai skirstomi į kelias pagrindines grupes:

• Ekonominė infrastruktūra - transportas, energetika, komunalinės paslaugos (vandentvarka, atliekų tvarkymas) ir ryšių tinklai.
• Socialinė infrastruktūra - švietimas, sveikatos apsauga, kultūra, viešasis saugumas.
• Skaitmeninė infrastruktūra - duomenų centrai, telekomunikacijų tinklai, dirbtinio intelekto ir debesijos resursai.

Socialinės infrastruktūros projektai dažniausiai pasižymi ilgesnio laikotarpio, valstybės įsipareigojimais grįstais kontraktais (10-25 metų) ir fiksuotu paslaugų apmokėjimu, todėl jų grąža artimesnė fiksuotoms pajamoms nei akcijoms.

„Nter“ valdomuose fonduose infrastruktūros projektai suteikia galimybę investuotojams dalyvauti reikšminguose valstybės vystymo projektuose, siekiant tikslinės 12-16 %* grąžos ir aiškaus socialinio poveikio.

Infrastruktūros fondų grąža dažniausiai siejama ne su rinkos spekuliacijomis, o su fundamentaliais projekto veiksniais - valstybės dalyvavimu, užtikrinančiu projekto tęstinumą, ilgalaikėmis sutartimis ir stabiliais pinigų srautais. Šiuos veiksnius papildo atsakingai suplanuota finansų struktūra, leidžianti efektyviai paskirstyti kapitalą ir valdyti projektų apimtis.

Kadangi tik dalis kapitalo yra nuosava, o likusi - skolinimasis žemomis palūkanomis, grąžos potencialas didėja. Kuo greičiau projektas pradedamas eksploatuoti, tuo anksčiau fondas pradeda gauti valstybės mokėjimus. Dalis mokėjimų indeksuojami pagal infliaciją, todėl išlaikomas realus investicijų pelningumas.

Trumpesnė trukmė. Skirtingai nuo įprastų dešimtmečio trukmės fondų, Nter Infrastruktūros fondas siūlo trumpesnį investavimo laikotarpį, apie dvejus-trejus metus. Tai įmanoma dėl spartaus infrastruktūros projektų poreikio: švietimo, medicinos ir gynybos sektoriuose nauji objektai dažnai būna išpirkti vos užbaigus vystymą. Tokia rinka leidžia greičiau realizuoti projektus ir grąžinti kapitalą investuotojams.

Pagrindiniai Veiksniai Renkantis Investicinį Fondą

• Fondo branda.
• Komandos patirtis.
• Sutarčių ir garantijų mechanizmai.
• Skaidrumas ir komunikacija.

tags: #seimos #turto #fondas