Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas. Siekiant efektyvinti baudžiamąją justiciją ir mažinti kalinių skaičių, Lietuvoje įgyvendinami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie palies ir pinigines baudas už turto iššvaistymą.
Baudžiamojo kodekso pataisos
Baudžiamojo kodekso pataisas teikianti TM nurodo, kad dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“.
Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą - pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.
TM siūlo keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500-15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15-37,5 tūkst. eurų) dydis - kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis - kaip sunkus nusikaltimas.
Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė siektų ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.
Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi - pagreitinto proceso tvarka.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
Žalos dydžių įtaka nusikaltimo sunkumui po pataisų:
| Žalos dydis | Nusikaltimo sunkumas |
|---|---|
| Iki 500 eurų | Baudžiamasis nusižengimas |
| 500-20 000 eurų | Nesunkus nusikaltimas |
| 20 000-45 000 eurų | Apysunkis nusikaltimas |
| Virš 45 000 eurų | Sunkus nusikaltimas |
Piniginės baudos taikymo problemos
Ministerija nurodo, kad „Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme.
Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje - nuo 400 eurų, Latvijoje - nuo 430 eurų ir pan.“.
Vienas pagrindinis baud~iamosios justicijos Lietuvoje trkkums da~nas laisvs atmimo bausms taikymas. iau bausmis skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobkd~io sankcija nra pakankamai ianaudojama.
Pavyzd~iui, 2010 metais baudos bausm sudar tik apie 30 proc. viss paskirts bausmis. Tuo tarpu u~sienio valstybis teisms praktikoje bauda yra da~niausiai taikoma bausm ir kai kuriose valstybse ji sudaro net 80 proc. viss skiriams bausmis.
Taigi baudos dyd~iai, turtins bausms dyd~io nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas tai yra pagrindins problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra aiame darbe gvildenamos.
iau reikts pabr~ti, jog teisms praktikoje, taikant aios rkaies bausm, susiduriama su nema~ai problems. iau retai /vertina vien ia svarbesnis kaltinamojo mokum, t.y. ar jis sugebs sumokti jam paskirt pinigin sum. Manytume, jog problema slypi baudos dyd~io nustatymo mechanizme, kuris aiuo metu, deja, nra tiesiogiai susietas su jokiais aiakiais objektyviais kriterijais.
Teisininkų nuomonės
Pasieniečiai perėmė 7 kontrabandinius balionus ir sulaikė du asmenis
Buvusiam „BaltCap“ partneriui Šarūnui Stepukonui, kuris įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų ir dalį jų galimai pralošęs, tikriausiai nebus skiriama maksimali bausmė, teigia teisininkai.
Advokatas Gintautas Bartkus teigia, kad žvelgiant į dabartines aplinkybes, Š. Stepukoniui nebus taikoma maksimali bausmė. Tuo metu advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokato Karolio Rugio manymu, Š. Stepukoniui gali tekti sumokėti maksimalią baudą, bet abejotina, ar jam bus taikomas laisvės atėmimas.
Kadangi Š. Stepukonio nusikalstama veika yra laikoma sunkiu nusikaltimu, Baudžiamajame kodekse yra nustatoma bauda nuo 150 iki 6 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžių. Vienas MGL - 55 eurai. Tad, už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 8250 iki 330 tūkst.
G. Bartkus teigė, kad nors Š. Stepukonio istorijoje nėra žinoma daugelio aplinkybių, galima spekuliuoti, kad kadangi jis pirmą kartą nusikaltęs, bausmė neturėtų būti maksimali.
Tuo metu K. Rugys pabrėžė, kad sunku įvertinti, kaip Š. Stepukonis būtų baudžiamas, kadangi kaltumas dar nėra įrodytas, tyrimo rezultatai nėra aiškūs, gali būti atrastos kitos nusikalstamos veiklos, kaip dokumentų padirbinėjimas, kas būtent ir nulemia bausmę ir jos apimtį.
Visgi, anot jo, jeigu pasitvirtins šiuo metu egzistuojantys įtarimai, Š. Stepukoniui gali tekti sumokėti maksimalią baudą.
Jis taip pat sakė, kad jeigu tyrimo metu išaiškės kelios lengvinančios aplinkybės, tai gali nulemti mažesnės bausmes, įskaitant net mažesnę nei vidutinę, skyrimą.
Anot K. Rugio, tyrimo metu atradus ir įrodžius, kad priežiūros institucijos ar jų personalas tinkamai nevykdė kontrolės ar net konspiravo su Š. Stepukoniu, joms gali tekti atlyginti žalą.