Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje: Kaip ir Ką Reikia Mokėti

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbus mokestis, kurį privalo mokėti nekilnojamojo turto savininkai Lietuvoje. Kasmet Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tokius duomenis pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra nekilnojamojo turto mokestis, kas jį turi mokėti, kokie yra mokesčio tarifai, lengvatos ir kaip teisingai deklaruoti šį mokestį.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Svarbu žinoti pagrindinius šio mokesčio aspektus, kad galėtumėte tinkamai vykdyti savo prievoles.

Mokesčio Mokėtojai ir Objektas

Mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra išimčių:

• Faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

NT mokestis yra padalintas į dvi šakas - tai fizinių asmenų gyvenamosios paskirties turtą ir juridiniams asmenims.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Konkretūs tarifai priklauso nuo:

• Nekilnojamojo turto paskirties.
• Naudojimo.
• Teisinio statuso.
• Techninių savybių.
• Priežiūros būklės.
• Apleistumo.
• Mokesčio mokėtojų kategorijos (dydžio ar teisinės formos, ar socialinės padėties).
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Išimtiniais atvejais, kai atliekamas naujas nekilnojamojo turto masinis vertinimas, terminas gali būti pratęstas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.

Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.

Fizinių Asmenų Tarifai

Fiziniams asmenims, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės, taikomi šie tarifai:

• 0,5 procento - vertei, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), bet neviršijančiai 300 000 eurų.
• 1 procentas - vertei, viršijančiai 300 000 eurų, bet neviršijančiai 500 000 eurų.
• 2 procentai - vertei, viršijančiai 500 000 eurų.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taikomi didesni neapmokestinamieji dydžiai:

• 0,5 procento - vertei, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), bet neviršijančiai 390 000 eurų.
• 1 procentas - vertei, viršijančiai 390 000 eurų, bet neviršijančiai 650 000 eurų.
• 2 procentai - vertei, viršijančiai 650 000 eurų.

Mokestinis laikotarpis nekilnojamojo turto mokesčiui yra kalendoriniai metai.

Nekilnojamojo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.

Pavyzdžiui: Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Savivaldybių nustatomi tarifai

Kitus konkrečius mokesčio tarifus nustato nekilnojamojo turto buvimo vietos Savivaldybių tarybos, diferencijuodamos tarifus atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

• nekilnojamojo turto paskirtį,
• naudojimą,
• teisinį statusą,
• jo technines savybes,
• priežiūros būklę,
• apleistumą,
• mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
• nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje galioja šie tarifai:

• 0,7 proc. tarifas:
  • viešbučių paskirties pastatams (patalpoms);
  • poilsio paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti;
  • maitinimo paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti;
  • kultūros paskirties pastatams (patalpoms), išskyrus pastatus (patalpas), naudojamus (-as) lošimo namų veiklai vykdyti;
  • sporto paskirties pastatams (patalpoms);
  • mokslo paskirties pastatams (patalpoms);
  • pastatams (patalpoms), naudojamiems viešiesiems poreikiams kultūros ir švietimo srityje tenkinti (knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms);
• 3 proc. tarifas:
  • patalpoms ir statiniams, kurių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį;
  • faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
  • statiniams, kurie neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų;

Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Yra keletas atvejų, kai nekilnojamojo turto mokestis nemokamas. Pavyzdžiui:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Švietimo darbui skirtas NT.
• Socialinei globai ir socialinei priežiūrai skirtas NT.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų. Ši suma didinama iki 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų.

Kitos išimtys apima:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų turtą.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamąjį turtą.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių turtą.
• Bankrutavusių įmonių turtą.
• Tradicinių religinių bendruomenių turtą.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, turtą.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus atvejus, kai fizinių asmenų turtas viršija nustatytus neapmokestinamuosius dydžius.

Nekilnojamojo turto mokestį gyventojai turi mokėti, kai jų turimo NT bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų. Į šią vertę įtraukiamas gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad žemė nėra NT mokesčio objektas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar įvaikių iki 18 metų, suteikiama didesnė mokestinė riba. Tas pats principas taikomas ir šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas iki 18 metų arba vyresnis neįgalus vaikas, kuriam nustatytas individualios pagalbos poreikis (pirmo ar antro lygio). Šiems atvejams nustatoma 200 000 eurų mokestinė riba.

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinių turto mokestinė vertė siekia 300 tūkst. Eur, tai nei vienam iš jų nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės, nes kiekvieno jų turto dalis (pagal lygių dalių prezumpciją) neviršija 150 tūkst. Eur neapmokestinamosios sumos.

Tačiau reikia žinoti, jog Nekilnojamojo turto registre, prie konkretaus turto turėtų būti įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės juridinis faktas. Kitu atveju, nekilnojamasis turtas laikomas kaip vieno sutuoktinio ir turto vertė sutuoktiniams nedalijama. Tad jeigu šeimos nekilnojamasis turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir jo vertė, pavyzdžiui, yra 300 tūkst. Eur, šis sutuoktinis turės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo 150 tūkst. Eur turto vertės (likusi 150 tūkst. Eur vertė pagal lengvatą lieka neapmokestinama).

Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai. Išimčių sąrašą ir taikymo sąlygas reikėtų pasitikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Lengvatų sąrašas juridiniams asmenims taip pat gana ilgas, tačiau praktiškai šios išimtys labai siauros. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas, mokslo, švietimo ir studijų institucijų, taip pat asociacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos fondų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas, tam tikrų juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, nekilnojamasis turtas ir kita.

Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.

Mokestis netaikomas turtui, kuris fizinio asmens naudojamas: socialinei globai ir priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti; švietimo darbui. Taip pat turtui, kurį meno kūrėjas naudoja kaip kūrybines dirbtuves individualiai kūrybinei veiklai ir turtui, esančiam kapinių teritorijoje.

Praktikoje yra atvejų, kai kitokios paskirties (pvz., viešbučių, poilsio) nekilnojamojo turto savininkai atskirų savivaldybių sprendimais yra atleidžiami nuo NT mokesčio mokėjimo. Tai gali būti taikoma tais atvejais, kai gyventojai faktiškai gyvena tokiame NT kaip gyvenamajame būste. Atskiros savivaldybės tokiais atvejais nustato papildomus kriterijus, kuriuos išpildžius galima pretenduoti į NT neapmokestinimą.

Be to, savivaldybių tarybos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti arba visiškai atleisti nuo mokesčio fizinius asmenis, turinčius komercinės paskirties NT (pvz., administracinės, prekybos, maitinimo ar sporto paskirties patalpas). Norėdami pasinaudoti šiomis lengvatomis, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę pagal turto buvimo vietą.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (jei auginate tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Kiti mokesčių mokėtojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) turi sumokėti nekilnojamojo turto mokestį ir pateikti deklaraciją iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinių mokesčių neprivalo mokėti, jeigu metinė mokesčio suma neviršija 500 eurų, arba už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Mokestį fiziniai asmenys nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. Eur (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).

Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį buvo privaloma apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, metų eigoje buvo parduotas, nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti naujasis savininkas, o iki to laikotarpio - ankstesnis savininkas. Pavyzdžiui, pardavus negyvenamąsias patalpas spalio mėnesį, mokestį ankstesnis savininkas turi sumokėti už sausio - spalio mėnesius, o nuo lapkričio mėnesio mokesčio ši prievolė tenka naujajam savininkui.

Jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. Eur, nekilnojamojo turto mokestis viršijančiai daliai pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo viršyta nurodyta vertės dalis. Kitaip tariant, jeigu metų eigoje fizinio asmens nekilnojamojo turto (kuriam taikoma lenvata) vertė tampa 300 tūkst. Eur (pavyzdžiui, įsigijus naują turtą rugsėjo mėn.), tai nekilnojamojo turto mokestis tokiam asmeniui nuo 150 tūkst.

Tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, visa turto vertė priskiriama tam sutuoktiniui, ir jam taikoma tik viena neapmokestinama riba. Jeigu sutuoktiniai nori, kad jiems būtų taikomos atskiros neapmokestinamos sumos ir turto vertė būtų dalijama pusiau, jie turi įregistruoti turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę Registrų centre.

Kaip Sužinoti Mokestinę Vertę?

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei.

Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį.

Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.

1 proc. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės (mokestinė vertė).

Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą.

Jeigu asmuo turi daugiau turto, nei vertės ribos, nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas šią ribą viršijančiai turto daliai. Pavyzdžiui, jeigu asmens turto, kuriam taikoma lengvata, vertė yra 300 tūkst., nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas tik nuo 150 tūkst. turto vertės.

Kas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jeigu jis išnuomotas?

Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.

Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė. Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.

Sutuoktiniams ši suma galioja tokia tvarka: Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma. Pavyzdžiui, jei bendra turto vertė yra 300 000 eurų, abu sutuoktiniai naudoja po 150 000 eurų ribą, todėl mokesčio mokėti nereikia.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
• Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
• Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
• Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
• Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
• Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

Rekomendacijos

• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu
• Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus
• Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą
• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį. Pavyzdžiui, jeigu patalpose ketinama gyventi, geriau įsigyti gyvenamąsias patalpas, jeigu patalpose ketinama vykdyti tam tikrą veiklą, tai jas rinktis tokias, kad norimos vykdyti veiklos vykdymas tam tikros paskirties patalpose teisiškai būtų galimas
• Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės

Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.

Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.

Tad svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar jūsų turimas NT atitinka apmokestinamojo turto kriterijus. Laiku deklaravus ir sumokėjus mokestį, išvengsite delspinigių už pavėluotą mokėjimą.

Pastaba: Šie tarifai taikomi tik fiziniams asmenims už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinius ar patalpas, taip pat žuvininkystės ir inžinerinius statinius.

tags: #i #kokia #saskaita #moketi #nekilnojamojo #turto