Kiek kW reikia apšildyti 60 kv m patalpas: išsamus vadovas

Šildymo sistemų technologijos per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu. Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų. Išaugo šildymo sistemų automatizavimo svarba.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuoti reikiamą šildymo galią 60 kv. m patalpai, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip pastato energinio efektyvumo klasė, šilumos nuostoliai ir pasirinkta šildymo sistema.

Šilumos poreikio skaičiavimas

Tikslus šilumos energijos poreikio skaičiavimas susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W). Pagrindinė formulė:

šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas;

Sumuojami skirtingų parametrų nuostoliai per atitvaras, taip pat naudojama dar daugiau išorinių parametrų. Bendrai A klasės pastato projektavime šilumos praradimams apskaičiuoti naudojama apie 600 formulių. Skaičiavimo metodika gana sudėtinga, ji išdėstyta Statybos techniniame reglamente - STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”.

Energinio efektyvumo klasės ir šilumos poreikis

Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:

• B - vidutinis energijos poreikis 130 W m2 x200 šildymo dienų = 26 000 kWh metai,
• A- vidutinis energijos poreikis 60 W m2 x200 šildymo dienų = 12000 kWh metai,
• A+ vidutinis energijos poreikis 45 W m2 x200 šildymo dienų = 9000 kWh metai,
• A++ - vidutinis energijos poreikis 35 W m2 x200 šildymo dienų = 7000 kWh metai,

Norint suskaičiuoti tiksliau, įvedama daugybė įvairių koeficientų, paklaidų ir rodiklių.

Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami vėdinimui. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama, net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui. Šiluma grąžinama naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Į šildymo sąnaudas įskaičiuojamas ir karšto vandens poreikis. Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir dažnai net gyventojų lyties. Paprastai moterys vandens sunaudoja daugiau. Komfortiškai gyvenant per mėnesį žmogus sunaudoja apie 2- 3 m3 karšto vandens. Vidutiniškai paruošti 1 m3 karšto vandens sunaudojama apie 50 kWh energijos. Naudojant 2 m3/ mėn. vandens 1 žmogui, reikės apie 1200 kWh šilumos energijos per metus.

Saulės pritekiai A - A++ klasės namuose gali sudaryti apie 10 - 15 procentų šilumos energijos kiekio. Tik atsižvelgiant į bendrą rodiklių visumą apskaičiuojamas reikalingas šilumos energijos poreikis ir išlaidos.

Projektuojant pastatą ar individualų namą verta samdyti pastatų energinio sertifikavimo ekspertą, kuris tiksliai suskaičiuotų šilumos energijos šildymui ir karšto vandens ruošimui poreikius. Tokie skaičiavimai neleis permokėti už šildymo sistemos įrangą. Energinio efektyvumo ekspertas gali patarti ne tik dėl reikiamo šildymo prietaiso galingumo, bet ir šildymo tipo. Šildymo tipas yra ne tik prietaisas ir kuro sąnaudos, bet ir įrengimo bei eksploatacijos sąnaudos, neužmirštant ir eksploatacijos komforto.

Šildymo įrangos galingumo skaičiavimas

Anksčiau būdavo grubiai skaičiuojama, kad 10 kvadratinių metrų plotui reikia 1 KW galingumo šildymo įrangos. Tai buvo beveik teisinga C ir žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatams, kuriuose vidutiniškai per metus sunaudojama apie 180 - 250 kWh/m2.

Energiškai efektyvesniems būstams reikia tikslesnių skaičiavimų. Maksimaliam šildymo galingumui apskaičiuoti verta imti šalčiausią ( -20 laipsnių C) vėjuotą dieną (įvedant didesnį patalpose keičiamo oro kiekį). Vėjas padidina energijos praradimus, ypač jei neužtikrintas sandarumas.

Norint apskaičiuoti reikalingą šildymo prietaiso galią, iš praktikos dominuoja tokie skaičiai:

• D - C klasės pastatams - maksimalus galingumas 1 kW - 5-7 m2, vidutinis - 10 m2
• B klasės - maksimalus galingumas 1 kW - 10-15 m2, vidutinis 20 - 30 m2
• A ir aukštesnės klasės pastatuose maksimaliai reikia apie 1 kW - 18 -20 m2 šildomam plotui, vidutiniškai 1 kW pakanka sušildyti 35 - 45 m2 ploto.

Šildymo galios skaičiuoklėse pagal apšildomą plotą dažniausiai imamas standartinis 2,5- 2,7 metrų aukštis. Aukštesnėms patalpoms reikia įvesti koeficientą, nes didėja šildomas tūris. Dažniausiai koeficientas gaunamas faktinį aukštį dalinant iš 2,5 = koeficientas.

Kadangi dažniausiai tokie poreikiai tiksliai neskaičiuojami, išeitimi tampa kelių šildymo prietaisų įrengimas. Saulės energija, kai kurie šilumos siurbliai beveik nepanaudojami debesuotomis ir šalčiausiomis dienomis. Privačiame name praverčia archaiškas židinys. Tai priemonė sugeneruoti papildomas kW šalčiausiomis dienomis. Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos sistemą.

Periodinio veikimo kieto kuro katilai negali būti naudojami mažiau kaip 50 procentų galios dėl neekonomiškai naudojamo kuro.

Radiatorių galingumo apskaičiavimas

Pavyzdžiui, jūs apskaičiavote, kad miegamajame kambaryje reikalingas 1800W galingumo radiatorius, tačiau santechnikos salone šiuo metu parduodami 1529W ir 1911W radiatoriai, esant temperatūrų skirtumui 90/70. Ką daryti? Renkamės truputį didesnio galingumo radiatorių. Jis nors bus šiek tiek brangesnis, tačiau kambarį apšildys puikiai. Bute nuolat bus normali temperatūra, taigi dar sutaupysite ir kuro.

Dėl šildymo efektyvumo radiatorių dydžius geriau rinktis truputį didesnius negu reikia, nors, kaip rekomenduoja specialistai, 1m² gyvenamosios patalpos apšildymui reikalingas 100W galingumo radiatorius. Tiesa, naujuose, šiuolaikiniuose butuose, kur šilumos nuostoliai pakankamai maži, 1m² apšildyti pakanka ir 60W ar mažesnio galingumo radiatoriaus.

Jei radiatoriai ketaus (baltarusių gamybos), jie bus pigūs, tačiau jų žemas darbo slėgis, pasenusi išvaizda, galimas gamyklos brokas. Plieniniai radiatoriai tinka kotedžams. Tačiau jų nerekomenduojame ten, kur įrengti miesto šilumos tinklai - jų vingiuoti, siauri kanalai greitai užanka, todėl šie radiatoriai ims greitai rūdyti ir blogai šildys patalpas. Aliuminio radiatoriai - aukštos kokybės, jų gražus dizainas, puikiai padengti dažais, aukštas ir darbo slėgis. Tačiau turi ir savų trūkumų: didelis šilumnešio rūgštingumas (pH) bei šilumnešyje esančios abrazyvinės mikrodalelės (kas dar būdinga mūsų šilumos tinklams) jiems kenkia. Bimetaliniai radiatoriai atsparūs korozijai, paskaičiuoti aukštam (15 - 20 atmosferų) slėgiui.

Prieš pasirenkant radiatorius, reiktų atsižvelgti į būsto langų dydį, jų kiekį kambaryje ar name, taip pat ir į jų išdėstymą: kokioje - šiaurinėje ar pietinėje - namo pusėje įrengti.

Radiatorių prijungimas ir vieta

Plieniniai radiatoriai gali būti jungiami šone arba apačioje. Aliuminiai jungiami tik šone. Svarbu, kad vamzdžius ir jungtis pirktumėte vieno gamintojo ar bent jau iš vieno pardavėjo. Vamzdis prie radiatoriaus sukamas arba presuojamas. Pastarasis būdas kiek brangesnis, bet patikimesnis. Geriausia naudoti trisluoksnį presuojamąjį vamzdį.

Geriausia, kai radiatorius statomas po langu. Šildymo prietaiso ilgis turi būti ne mažesnis nei lango plotis. Pastačius radiatorių po langu kylanti šilto oro srovė susimaišo su šaltu oru, krintančiu nuo lango stiklo, todėl nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Radiatorius turi būti kiek įmanoma aukštesnis, kad uždengtų kuo daugiau sienos tarp palangės ir grindų. Kad sutaupytumėte kuo daugiau šilumos, už radiatoriaus galite pritvirtinti šilumą atspindinčias plėveles. Neužtverkite radiatoriaus dekoratyvinėmis grotelėmis, nes jos trukdo šilumai sklisti į patalpas.

Šildymo tipo parinkimas

Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:

• Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina. Žinodami apytiksliai reikalingą energijos kiekį, galime numatyti metines išlaidas kurui.
• Kuro gavimo ir laikymo sąlygos. Turime įvertinti, kiek kainuos, pavyzdžiui, dujų atvedimas. Įvertinamos sąlygos laikyti malkas ar granules ar dujų/skysto kuro talpą.
• Turime įvertinti, kiek naudingo ploto teks panaudoti katilinei. Plotas, jo įrengimas taip pat kainuoja ir galbūt jį galima panaudoti efektyviau ar iš viso atsisakyti projektavimo metu.
• Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina. Vertinti reikėtų ne tiek vienkartinio įsigijimo kainą, bet susidėvėjimą per eksploatacijos laikotarpį.
• Turime taip pat įvertinti papildomus eksploatacijos kaštus. Išsiaiškinti, kiek kainuoja katilo priežiūra, kas kiek laiko atlikti jo priežiūros darbus, kiek kainuos kamino valymas, eksploatacija.

Šildymo įranga

Šilumos generatorius (katilas, elektros radiatoriai) kurą ar elektros energiją paverčia į šiluminę energiją. Energetinių išteklių kaina ir efektyvumas yra skirtingi. Žinodami kiek kainuos pagaminti 1kW su skirtingomis kuro ar energijos rūšimis bei žinodami bendras energijos sąnaudas būstui ir vandeniui, galite paskaičiuoti kasmetines išlaidas. Tačiau tai nėra vienintelis šildymo būdo pasirinkimo kriterijus, nes papildomai reikia įvertinti šilumos generatoriaus ir jo įrengimo kainą, eksploatacijos laiką (susidėvėjimo nuostolius per metus) bei papildomos įrangos kaštus.

Katilinė neįsivaizduojama be šilumos kaupiklio - akumuliacinės talpos. Ypač ji svarbi trumpai veikiantiems katilams, tokiems kaip kieto kuro katilas. Be to, akumuliacinė talpa sureguliuoja ir šilumos pateikimo tolygumą. Modernesnėse sistemose šilumos kaupiklis gali akumuliuoti pigesnio laikotarpio energiją. Pavyzdžiui, dienos metu sukauptą iš saulės kolektorių ar fotoelementinių saulės baterijų šilumą atiduoti nakties metu. Arba pigesnio naktinio tarifo elektros energijos pagamintą šilumą naudoti dienos metu.

Į patalpas šiluma patenka keliais būdais. Labiausiai paplitęs šilumos perdavimas per skysčio (dažniausiai vandens) cirkuliaciją radiatoriuose arba grindiniame šildyme.

Oro kondicionieriai kaip šildymo alternatyva

Renkantis oro kondicionierių svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus - patalpų dydį, naudojimo tikslus (ar norėsite tik vėsinti, ar ir šildyti) bei triukšmingumą. Vienas pagrindinių kriterijų renkantis oro kondicionierių - patalpos dydis. Nuo jo priklauso, kokio galingumo įrenginio jums reikės.

Žemiau pateikiame rekomenduojamą oro kondicionieriaus galingumą pagal patalpos plotą:

• 15-20 kv. m. patalpa: 2,0 kW
• 20-30 kv. m. patalpa: 2,5 kW
• 30-45 kv. m. patalpa: 3,5 kW
• 45-60 kv. m. patalpa: 5,0 kW

Oro kondicionieriaus energinis efektyvumas yra svarbus ne tik dėl sąskaitų už elektrą, bet ir dėl poveikio aplinkai. Aukštos kokybės įrenginiai yra sukurti taip, kad taupytų energiją. Energijos efektyvumo klasė yra svarbus kriterijus, nes jis tiesiogiai veikia eksploatacines išlaidas. Kondicionieriai su aukšta energijos efektyvumo klase - A++ ar A+++, naudoja mažiau elektros energijos ir padeda sutaupyti lėšas ilgalaikėje perspektyvoje.

Triukšmo lygis yra ypač svarbus, jei kondicionierių planuojate naudoti miegamajame ar svetainėje. Kuo mažiau decibelų (dB) nurodyta specifikacijoje - tuo tyliau įrenginys veiks, nesukeliant jums diskomforto. Miegamuosiuose patariame rinktis kondicionierių, kurio triukšmo lygis būtų ne didesnis 19dB.

Prieš pasirinkdami kondicionierių, įvertinkite montavimo galimybes ir patalpos sąlygas. Įvertinkite, kiek vietos ir aukščio turite montavimui, savo poreikius ir patalpų išplanavimą, kad išvengtumėte papildomų išlaidų ir sudėtingų montavimo darbų.

Šiuolaikiniai oro kondicionieriai dažnai turi papildomų funkcijų, kurios didina patogumą: Programuojami termostatai, išmanieji valdikliai, oro kokybės funkcijos.

Nustatykite savo biudžetą prieš pradėdami ieškoti kondicionieriaus. Kainos gali labai skirtis priklausomai nuo modelio, galingumo ir papildomų funkcijų. Investicija į kokybišką ir modernų oro kondicionierių dažnai atsiperka mažesnėmis sąskaitomis ir didesniu patogumu.

Oro kondicionierių rekomenduojame pirkti tik iš patikimų pardavėjų, kurie ne tik padės išsirinkti tinkamiausią įrenginį, bet ir profesionaliai jį sumontuos, suteiks garantiją bei užtikrins ilgalaikę sistemos priežiūrą.

Kokį kondicionierių rinktis?

• Multi split kondicionieriai leidžia prijungti kelis vidinius įrenginius prie vieno lauko bloko. Privalumai: estetiškesnė išvaizda, galimybė valdyti temperatūrą kiekvienoje patalpoje atskirai, mažesnės įrengimo sąnaudos. Trūkumai: didesnė apkrova vienam lauko blokui, sudėtingesnė priežiūra ir montavimas.
• Lubiniai kondicionieriai yra puikus pasirinkimas didelėms, aukštoms patalpoms, kuriose reikia efektyvaus oro paskirstymo. Privalumai: didelis oro srauto pajėgumas, efektyvus oro cirkuliavimas, geras pasirinkimas aukštoms patalpoms, sutaupoma vietos. Trūkumai: montavimas sudėtingesnis, didesnės energijos sąnaudos, didesnė kaina, ribotos galimybės keisti poziciją.
• Sieniniai kondicionieriai dažniausiai montuojami gyvenamosiose ir komercinėse patalpose. Privalumai: paprastumas ir efektyvumas, lengvas ir greitas montavimas, idealiai mažesnėms ir vidutinio dydžio patalpoms, platus dizainų pasirinkimas. Trūkumai: ribotas oro paskirstymas, užima vietą ant sienos.
• Kasetiniai kondicionieriai montuojami į lubas, todėl yra nepastebimi ir užtikrina efektyvų oro paskirstymą. Privalumai: tolygus oro paskirstymas, paslėptas montavimas. Trūkumai: montavimui reikalingos pakabinamos lubos, sudėtingesnė įrangos priežiūra ir remontas, montavimas sudėtingesnis ir brangesnis.
• Ortakiniai arba kanaliniai kondicionieriai montuojami po lubomis, spintose arba sienose, o oras paskirstomas per ortakius tolygiai per visą patalpą. Privalumai: estetiškas sprendimas, tolygus oro paskirstymas. Trūkumai: montavimas sudėtingas, didelės įrengimo sąnaudos, priežiūra sudėtingesnė.

Šilumos siurbliai

Šilumos siurblys „oras - oras“ dažnas klientas įsivaizduoja tik kaip šildymo įrenginį. Tačiau, dažniausiai šiuolaikiniai šio tipo įrenginiai orą tiek šildo, tiek vėsina.

Šilumos siurblio patalpų šildymo veikimo principas gana paprastas. Įrenginio sistema yra užpildyta freonu, kurį specialistai gali pavadinti „šilumnešiu“ arba „šaltnešiu“, priklausomai nuo to ar įrenginys patalpas šildo, ar vėsina.

Šilumos siurbliai „oras-oras“ tinkamiausi statyti norint apšiltinti vieną - dvi patalpas. Šildant vieną patalpą, paprastai montuojama taip vadinama „split-sistema“ - įrengiamas vienas išorinis įrenginys ir vienas vidinis. Norint šildyti dvi ar tris patalpas, galima naudoti „multi - split“ sistemą.

Renkantis šilumos siurblį svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių: nuo to, kokio dydžio patalpas norėsite šildyti, priklausys reikalingas įrenginio galingumas; koks įrenginio efektyvumo koeficientas (COP, angl. Coefficient of Perfomance arba nuo 2014 m. COP/SCOP koeficientas tuo geresnis, kuo aukštesnis.

Šilumos siurbliai „oras - vanduo“ šilumą paima iš lauko oro, tačiau, skirtingai nei „oras - oras“, į šildomas patalpas ją atiduoda ne per orą, o per viduje sumontuotus šildymo įrenginius - radiatorius ar šildomas grindis. Šis šildymo būdas ypatingai tinka šildomoms grindims.

Atsižvelgiant į termodinamikos dėsnius, efektyviausiai šilumos siurblys veiks, jeigu tarp lauko temperatūros ir pageidaujamos vidaus šildymo įrenginiuose esančio vandens temperatūros skirtumas bus kuo mažesnis.

„Oras - vanduo“ šilumos siurbliai gali būti labai efektyvūs, ypač vidutinio klimato sąlygomis. Atsižvelgiant į termodinamikos dėsnius, efektyviausiai šilumos siurblys veiks, jeigu tarp lauko temperatūros ir pageidaujamos vidaus šildymo įrenginiuose esančio vandens temperatūros skirtumas bus kuo mažesnis.

Šilumos siurblio „oras - vanduo“ efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros.

Nors rinkoje dar galima rasti įrenginių, skirtų tik vėsinti orą, dažniausiai visi šiuolaikiniai „oras - oras“ šilumos siurbliai gali tiek šildyti, tiek vėsinti patalpas. Galima rinktis iš „split“ ir „multi-split“ sistemų.

Naujausi oro kondicionieriai - šilumos siurbliai turi daug patogių finkcijų. Šiuolaikiniai įrenginiai, pagal nustatytą temperatūrą automatiškai gali padidinti arba sumažinti savo veikimo galią, taip taupydami elektros energijos sąnaudas. Dalis gamintojų yra įdiegę „wind-free“ technologiją, kuri leidžia vėsinti patalpas nesukeliant nemalonių šalto oro gūsių.

Daugelis oro kondicionierių turi daugiau nei vieną funkciją - be vėsinimo jie gali atlikti ir sausinimo, oro valymo ir filtravimo ar jonizacijos funkcijas.

Oro kondicionieriaus energijos vartojimo efektyvumą nusako EER /SEER rodiklis. Jis rodo kiek 1kW sunaudotos elektros energijos sugeneruos šalčio kW.

Kokių tipų šilumos siurbliai yra ir kuo jie skiriasi - efektyvumu, kaina, išvaizda, kur ir kokius galima montuoti?

Rinkoje galite rasti kelių tipų šilumos siurblius:

• oras-oras (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų orą);
• oras - vanduo (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
• žemė - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančios žemės ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
• vanduo - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančio vandens telkinio (galimai šalia tekančios neužšalančios upės) ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz.

Vertinant grynai iš techninės pusės, geoterminiai (žemė- vanduo ir vanduo - vanduo) šilumos siurbliai yra efektyvesni, nei oras - oras ar oras - vanduo.

Senos statybos pastatuose yra galimybė sumontuoti tiek oras - oras, tiek oras - vanduo šilumos siurblį. Tačiau, jeigu pastatas yra neapšiltintas, elektros sąnaudos patalpų šidymui labai išaugs.

Ištobulėjus šilumos siurblių technologijoms, net ir esant -25°C ar -30°C jie gali būti naudojami kaip pagrindinis patalpų šildymo šaltinis.

Finansiškai labai geras sprendimas - įsirengti šilumos siurblį kartu su saulės ar vėjo elektrine. Šilumos siurblys be elektros veikti negali.

Šilumos siurbliai oras - vanduo taip pat gali veikti kaip vėinimo įrenginys.

Šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis labai priklauso nuo jo galingumo ir ar teisingai jis yra sumontuotas. Didesnį triukšmą skleidžia oras - vanduo šilumos siurbliai. Kiekvienas gamintojas nurodo savo gaminio skleidžiamo triukšmo lygį techniniuose dokumentuose.

Prieš naudojant šilumos siurblį drėgnose patalpose, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų įsitikinta, jog pasirinktas modelis yra tinkamas konkrečioms sąlygoms.

Šilumos siurbliai gali turėti įvairių poveikių patalpų oro kokybei, priklausomai nuo to, kaip jie yra naudojami ir kokia jų technologija. Kai kuriuose šilumos siurbliuose yra įmontuoti oro filtrai, kurie gali sulaikyti dulkes, alergenus, bakterijas ir kitus kenksmingas daleles iš oro.

Montuoti šilumos siurblį patiems ar samdyti profesionalus priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų patirtį, technines žinias, galimybes ir saugumą.

Daugelis gamintojų ir tiekėjų gali reikalauti, kad šilumos siurblio montavimą atliktų licencijuoti specialistai, kad būtų išlaikytos garantijos.

Prieš nusprendžiant, montuoti šilumos siurblį patiems ar samdyti profesionalus, būtų verta pasitarti su specialistais. Jie gali padėti nustatyti jūsų poreikius, įvertinti sąlygas ir suteikti rekomendacijas dėl tinkamiausio montavimo būdo.

Tiek šilumos siurbliui oras - oras, tiek oras - vanduo labai svarbu parinkti tinkamą vietą.

Oras - vanduo šilumos siurblio vidinei įrangai reikalinga papildoma nemaža erdvė.

Įsitikinus, kad viskas pajungta saugiai ir teisingai, galima paleisti šilumos siurblį.

Ar finansiškai verta įsirengti šilumos siurblį ir kiek galima sutaupyti lyginant su kitais šildymo - vėsinimo būdais? Vieno tiesaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes šilumos siurblio atsiperkamumas labai priklauso tiek nuo pastato šiluminės varžos, tiek nuo gamtinių sąlygų, rinkoje vyraujančios elektros kainos.

Dalį šilumos siurblio įrengimo išlaidų galima kompensuoti pasinaudojant fiziniams ir juridiniams subjektams skiriama parama.

Šilumos siurblių priežiūra yra svarbi siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

Kasmetinis periodinis šilumos siurblio techninis aptarnavimas turėtų būti atliekamas sertifikuotų specialistų.

Įsirengiant šilumos siurblį nuosavuose vienbučiuose namuose, jokių papildomų leidimų nereikia, jeigu pastatas neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

tags: #kiek #reikia #kw #apsildint #60kv #m