Šiame straipsnyje nagrinėjamos asmens duomenų apsaugos gairės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose, atsižvelgiant į juridinius aspektus ir steigimo procedūras Lietuvoje. Taip pat aptariamos reglamentavimo problemos ir galimi tobulinimo būdai.
Juridinio asmens steigimo procedūros Lietuvoje
Juridinis asmuo - tai vienas iš būdų žmonėms ar įmonių grupėms tenkinti savo turtinius ar kitokius interesus. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (LR CK) bei atskiri įstatymai reglamentuoja juridinio asmens steigimo tvarką. Kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų.
Juridinio asmens steigimo procedūra (jos sąlygos, kaštai bei trukmė) yra svarbus faktorius asmenims apsisprendžiant, ar steigti juridinį asmenį, ir kokios formos jis turėtų būti. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe bus nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis.
Per penkiolika Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų juridinio asmens steigimo ir registravimo sistema iš esmės pakito. Šiandien Lietuvoje dažniausiai paplitusi juridinio asmens steigimo procedūra trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Šis teisės aktų apžvalgos matyti, kad kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų.
Darbo tikslai ir uždaviniai
Darbo tikslai - išnagrinėjus juridinio asmens steigimo bei registravimo procedūras, nusakyti reglamentavimo probleminius aspektus, paneigti arba patvirtinti hipotezę, esant reikalui - pateikti pasiūlymus juridinio asmens steigimo ir registravimo sistemai ar atskiroms formoms juridinio asmens steigimo procedūroms tobulinti.
Šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės aktų projektais, ES bei užsienio šalių teise nustatyti, ar šiuo metu Lietuvoje įtvirtinta juridinio asmens samprata, juridinio asmens klasifikacija atitinka šiandienos poreikius. Bus nagrinėjamos juridinio asmens sampratos bendrosios bei kontinentinės teisės tradicijų analizės, šių sampratų panašumai bei skirtumai.
Remiantis išnagrinėtu, bus pateikti pasiūlymai dėl juridinio asmens klasifikacijos tobulinimo. Šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės aktų projektais, ES bei užsienio šalių teise bus nagrinėjamos atskiros formos juridinio asmens steigimo procedūros. Dabartinės steigimo procedūros bus lyginamos su užsienio šalių patirtimi, siekiant nustatyti galimus trūkumus bei pateikti pasiūlymus dėl tobulinimo.
Darbas susideda iš įvado, keturių skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo bei priedų. Kiekvieno skyriaus ir poskyrio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai.
Juridinio asmens samprata
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti bei turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Panašiai juridinio asmens sąvoką apibrėžia ir Rusijos Federacijos CK (tiesa, ten nustatomas dar vienas požymis - atskiras turtas, valdomas nuosavybės arba operatyvaus valdymo teise.)
Tam tikrais atžvilgiais LR CK 2.33 str. formuluotę, ypatingai ją nagrinėjant sistemiškai su kitomis LR CK normomis, galima kritikuoti. Taigi net jeigu ir neteigtina, kad juridinio asmens apibrėžimas, formuluojamas LR CK 2.33 str., yra neteisingas, atsižvelgtina į tai, jog kalbant apie užsienio valstybių patirtį, nebus apsiribojama LR CK vartojama juridinio asmens sąvoka - ją stengiamasi šiek tiek išplėsti, apimant organizacinius darinius, artimus juridiniam asmeniui pagal dabartinę Lietuvoje įtvirtintą sampratą.
Dėl juridinio asmens sampratos skirtumų tai, kas vienoje valstybėje būtų laikoma juridinio asmens steigimu, kitoje valstybėje juridinio asmens steigimu nebūtų laikoma. Kita vertus, darbu neketinama nagrinėti tokių steigimosi ir/ar veiklos formų, kai nėra sukuriamas atskiras nuo steigėjo subjektas.
Juridinio asmens steigimo procedūra
Dėl ribotos magistro baigiamojo darbo apimties neįmanoma išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti visų juridinių asmenų formų steigimo procedūras. Todėl autorius apsiribos tomis, kurios daro didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui bei visuomenei (pvz., akcinės bendrovės, individualios įmonės, asociacijos ir kt.) ir nenagrinės tokių, kurios šiuo metu labiau nagrinėtinos tik teoriniu aspektu (pvz., Europos bendrovė ar Europos ekonominių interesų grupė).
Taip pat nebus nagrinėjamos steigimo procedūros tų viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėju gali būti tik valstybė ar savivaldybė (pvz., biudžetinės įstaigos), kadangi tokių juridinių asmenų steigimo procedūroms didelę įtaką daro viešosios teisės normos ir, norint kokybiškai jas išanalizuoti, darbo apimtį reikėtų stipriai padidinti.
Steigimas
Pagrindinis juridinio asmens bruožas - iš kurio iš tikrųjų išplaukia visi kiti - yra tai, jog juridinis asmuo yra darinys, atskiras nuo savo dalyvių (narių). Tai įgalina jį veikti atskirai nuo savo narių ir įgyti pareigas, kurių negalėtų įgyti ar susikurti nariai. Darbe nagrinėjamos juridinio asmens steigimo ir registravimo procedūros.
Lietuvoje 1964 m. LR CK juridinio asmens steigimo procedūras apskritai reglamentavo minimaliai, tik nustatydamas, jog Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šiai nenustatoma, kas yra laikoma juridinio asmens steigimo procedūros pradžia.
Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, peršasi išvada, jog steigimo procedūros pradžia ir yra minimo akto (sutarties, vienašalio sandorio, įstatymo ar kito teisės akto) sudarymas ir/ar priėmimas. Todėl šiame darbe atskiros juridinio asmens steigimo procedūros bus nagrinėjamos nuo akto, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, sudarymo ar priėmimo momento.
Prieš sudarydami ar priimdami minėtus aktus, steigėjai turi apsispręsti tiek dėl to, ar apskritai steigtinas juridinis asmuo, tiek dėl steigiamo juridinio asmens formos, tiek dėl kitų esminių dalykų - kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais. Kita vertus, dar iki akto, kuriuo steigiamas juridinis asmuo, priėmimo ar sudarymo, gali būti atliekami tam tikri veiksmai - pvz., rezervuojamas pavadinimas.
Registravimas
Lyginant LR CK 2.63 str. 1 d., LR CK 2.64 str. bei Juridinių asmenų registro nuostatus, matome, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai skiria juridinio asmens registravimo, įtraukimo į registrą ir įregistravimo sąvokas.
Registravimu šiame darbe laikoma procedūra, kurios rezultatas - juridinio asmens įregistravimas (juridiniam asmeniui suteikiamas kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas) arba juridinio asmens, jo duomenų bei steigimo dokumentų įtraukimas į registrą (kai kurių formų juridinių asmenų atveju); įregistravimu laikomas juridinis faktas, kai asmuo įtraukiamas į registrą.
Čia yra ir juridinio asmens įsteigimo momentas, ir jo teisnumo bei veiksnumo pradžia. Kaip ir suponuoja darbo pavadinimas, registravimas kaip procedūra bus nagrinėjamas atskirai nuo steigimo. Antra, autorius išnagrinės Juridinių asmenų registro, tokio, koks veikia Lietuvoje dabar, vystymąsi ir dabartinį reglamentavimą bei, remdamasis kitų valstybių patirtimi bei Lietuvos realijomis, stengsis išryškinti tokio reglamentavimo trūkumus.
Sprendimas steigti juridinį asmenį
Tiek vienas, tiek keli asmenys ūkinę ar kitokią veiklą gali vykdyti arba kitaip tenkinti interesus arba įsteigę, arba neįsteigę juridinio asmens. Dėl to, steigti ar ne juridinį asmenį, sprendimas priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestiniais klausimais, prestižo ir daugelio kitų.
Jei priimamas sprendimas įsteigti juridinį asmenį, kitas neišvengiamai spręstinas klausimas yra formos parinkimas.
Formos parinkimas
Sprendimas dėl formos priimamas atsižvelgiant į:
- Dalyvių skaičių;
- Kapitalo poreikį ir galimybes;
- Atsakomybės apimtį;
- Valdymo sudėtingumą;
- Mokesčių dydį ir mokėjimo tvarką;
- Atskaitomybės reikalavimus;
- Galimybę pritraukti investicijas;
- Prekybinę specializaciją.
Šie klausimai pasirenkant juridinio asmens teisinę formą yra bendri ir esminiai daugelyje valstybių; ir bet kokiu atveju tik radus atsakymus į juos.
Juridinio asmens steigimo procedūros užsienyje
Juridinio asmens steigimo procedūros yra panašios daugelyje valstybių. Europos Sąjungos valstybėse daugelį įmonių steigimui taikytinų klausimų reglamentuoja EB įmonių teisės direktyvų normos.
Didžiojoje Britanijoje egzistuoja jau minėtas skirstymas į registruotinus ir neregistruotinus darinius. Steigimo procedūros šioje valstybėje nustatytos 1893 m. ir 1980 m. Prekybos įstatymu, 1890 Partnerystės įstatymu, 1985 m. Kompanijų įstatymu (su 1989 m. ir vėlesniais pakeitimais), be to, nemaža dalis santykių, susijusių su verslininkyste ir jos organizavimo formomis, Didžiojoje Britanijoje reguliuojami šalies Vyriausybės sprendimais.
Pati juridinio asmens įvairovė Didžiojoje Britanijoje labai skiriasi nuo Lietuvos ir pasižymi savitais bruožais. Čia asmenims, siekiantiems susivienyti siekiant gauti tam tikros naudos, suteikia dvi pagrindines rūšis - organizacines formas: bendrijas (partnerships) ir kompanijas (companies). Bendrijos veikla kodifikuota dar 1890 priimtu Bendrijos įstatymu; ši organizacinė struktūra pasižymi tuo, kad kiekvienas partneris tam tikra prasme tampa kitų partnerių agentu, įgaliotiniu. Bendrijos veikla nėra atsieta nuo partnerių veiklos; ši forma turi tam tikrų tikrosios ūkinės bendrijos bruožų. Čia būtinas didesnis dalyvių pasitikėjimo vienas kitu laipsnis ir būdingas siauresnis reglamentavimas.
Tuo tarpu kompanijos - sudėtingesnė teisinė struktūra, itin pabrėžiamas jos, kaip juridinio asmens, atskirumas nuo dalyvių. Išskiriamos vieno asmens (corporation sole) ir sudėtinės korporacijos (corporation aggregate). Pastarosios savo ruožtu skirstomos į kompanijas, steigiamas pagal privilegiją (chartered companies), statutines kompanijas (statuory companies; steigiamos Parlamento aktu) ir registruotąsias kompanijas (registered companies). Pagal galimybę viešai prekiauti akcijomis, pagal tai, kokius - viešuosius ar privačius - interesus tenkina ir kt.
Bendra kompanijų steigimo procedūra Didžiojoje Britanijoje yra paprastesnė nei kitose valstybėse. Tiesa, prisimintina tai, kad įprasta tvarka šioje šalyje steigiama ir registruojama yra tik dalis juridinių asmenų, taip pat tai, jog steigimosi tvarka ir procedūros nėra vienodos visoje šalies teritorijoje.
Didžiosios Britanijos sistemos bruožus yra perėmusios daugelis valstybių; tarp jų paminėtinos netgi tokios kaip Japonija arba Estija. Japonijoje verslo organizavimui naudojami tik 6 formų juridiniai asmenys - akcinės bendrovės (Kabushiki Kaisha; angl. Joint stock corporation); ribotos atsakomybės bendrovės (Yugen Kaisha, angl. Limited corporation), tikrosios ūkinės bendrijos (Gomei Gaisha, angl. Unlimited commercial partnership corporation), komanditinės ūkinės bendrijos (Goshi Kaisha, angl. Limited commercial partnership corporation), asociacijos (Kumiai, an...
tags: #asmens #duomenu #apsauga #daugiabuciu #gyvenamuju #namu