Trumpalaikio turto pelningumo formulė: išsamus vadovas

Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką. Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos.

Pelningumo rodikliai yra gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai, kurie dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

1. Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai. Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį. Rodiklio reikšmės gali varijuoti labai plačiame diapazone, priklausomai nuo veiklos srities, specifikos, rinkos situacijos ir apskaitos politikos.
2. EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA - tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją).
3. Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų. Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis - 1.2.
4. Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas - atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų. Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais. Šis rodiklis yra konservatyvesnis. Jis parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.
5. Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos). Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį reiktų eliminuoti reikšmingas sumas nesusijusias su įmonės pagrindine veikla (paskolos susijusioms įmonėms, gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir pan. Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti. Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.
6. Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis. Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.
7. Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis. Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.
8. Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis. Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
9. Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė. Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1.
10. Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA. Šis rodiklis parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų. Įprastai šis rodiklis neturėtų viršyti 3.5. Reikia prisiminti, kad šis rodiklis apima tik balanse esančias skolas.
11. Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis. Dažnai į šio rodiklio paskaičiavimą įtraukiamas apyvartinio kapitalo pokytis bei atliekamos investicijų į ilgalaikį turtą. DSCR rodiklis parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis. Saugiu laikomas 1.2 dydis.
12. Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos. Šis rodiklis parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas. Saugiu laikomas 4-5 dydis. EBITDA dažnai taip pat koreguojamas apyvartinio kapitalo pokyčiu bei investicijomis į ilgalaikį turtą.
13. Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius. Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. Akcijos balansinė vertė rodo vienos apyvartoje esančios paprastosios vardinės akcijos vertę, remiantis apskaitos duomenimis.
14. Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė. Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.

Turto pelningumo rodiklis (ROA)

Vienas populiariausių ir lengviausiai suprantamų rodiklių yra turto pelningumo rodiklis (ROA), kuris parodo, kiek efektyviai valdomas turtas. Šis rodiklis parodo, kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant, kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams.

Pavyzdys: Įmonė, kurios turto dydis 5399200 eurai, grynasis pelnas 446400 eurai, ROA (turto pelningumas) dydis 8.3%.

Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Paprastai neužtenka vieno rodiklio, norint įvertinti investicijos efektyvumą. Šis rodiklis neblogai atspindi vieno turto klasę, tačiau ar verta į ją investuoti, priklausys nuo to, ką siūlo kitos turto klasės bei asmeninių investuotojo parametrų.

ROA rodiklio formulė:

Turto pelningumas= (grynasis pelnas/ turtas) x (pardavimų pajamos/ pardavimų pajamos) = (grynasis pelnas/ pardavimų pajamos) x (pardavimų pajamos/ turtas)= =grynasis pardavimo pelningumas x turto apyvartumas.

Grynas pelnas/Turtas =[Grynas pelnas /pardavimai] : [Turtas/Pardavimai]= =[Grynas pelnas /Pardavimai] : [(Ilgalaikis turtas + trumpalaikis turtas)/Pardavimai]= =Grynasis pardavimų pelningumas/ (Fondų imlumas +Trumpalaikio turto panaudojimas).

Šis rodiklis apibūdina turto panaudojimo efektyvumą. Kuo reikšmė didesnė tuo pelningiau ir racionaliau panaudojamas turtas.

Kiti svarbūs aspektai

Taip pat skaičiuojant pelningumą, reikia įvertinti:

• Galimą nuomos prastovą.
• Mokesčius ir kitas išlaidas.

Mokesčiai ir kitos išlaidos

Skaičiuojant nekilnojamojo turto pelningumą, svarbu atsižvelgti į mokesčius ir kitas išlaidas:

• Mokestis valstybei už pajamas: Galima mokėti pagal verslo liudijimą (patentą), kuris yra metinis mokestis (pvz., 2016 metais Vilniuje buvo 585 EUR, kasmet didėja), arba deklaruojant pajamas mokėti 15 proc. mokestį.
• Nekilnojamojo turto mokestis: 2016 metais nekilnojamo turto mokestis taikomas tiems fiziniams asmenims, kurių nekilnojamo turto vertė viršija 220 tūkst. EUR. Nuo 2015 metų viršijančiai nustatytą ribą sumai taikomas 0,5 proc.
• Einamasis remontas: Apima įprasto nusidėvėjimo remontą (sienos, grindys, lubos, smulkioji įranga, sanitariniai mazgai ar kitas pagal poreikį atliekamas remontas).
• Kapitalinis turto nusidėvėjimas: Tai, ką sutvarkysite einamojo remonto metu neturi nieko bendro su kapitaliniu nusidėvėjimu, kuris gali būti pašalintas tik atliekant kapitalinį remontą. Priklausomai nuo pastato tipo, realistiška kapitalinį turto nusidėvėjimą vertinti 1,0-2,5 proc.

Likvidumo rodikliai

Likvidumo rodikliai (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, monė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.

Apyvartinis kapitalas

Apyvartinis kapitalas (working capital, net working capital or NWC) tai skirtumas gaunamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis skirtumas dar vadinamas likvidžiu kapitalu ir yra suprantamas kaip įmonės finansinis rodiklis parodantis skirtumą tarp trumpalakio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Taigi tai skirtumas tarp dviejų finansinių dydžių kurie lengvai randami įmonės balansinėje ataskaitoje. Turime pastebėti, kad tai įprastas plačioje vartosenoje termino supratimas.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad be working capital ar net working capital sąvokų dar naudojama ir gross working capital sąvoka, kuri į lietuvių kalbą taip pat verčiama kaip apyvartinis kapitalas. Bet dėmesio - šis apyvartinis kapitalas (gross working capital) yra ne skirtumas tarp minėtų aukščiau dydžių, bet visas įmonės turimas trumpalaikis turtas. Apyvartinis kapitalas labai populiarus ir naudingas rodiklis dažnai naudojamas vertinant ir analizuojant įmonės veiklą.

Kartu su kitais finansiniais rodikliais apyvartinio kapitalo dydis parodo, kaip sėkmingai įmonė naudojasi trumpalaikiu turtu ir kaip jį finansuoja trumpalaikiais įsipareigojimais. Apyvartinio kapitalo dydis yra dažnai randamas finansinėse ataskaitose ar patikros išvadose, kitoje finansinėje informacijoje apie įmonę. Jis svarbus įrankis įmonės valdyme bei įdomus įmonės akcininkams. Labai svarbu rasti tinkamą įmonei apyvartinio kapitalo dydį, kadangi pernelyg didelis reikš neefektyvų resursų panaudojimą, o mažas mokumo problemas.

Negatyvus apyvartinio kapitalo dydis vertinamas kaip ženkli rizika, jog įmonė gali nesugebėti vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, savu ruožtu tai gali įtakoti ir kitų įsipareigojimų ir skolų saugumą. Svarbios ir apyvartinio kapitalo dydžio kitimo tendencijos laike, pastovus jo mažėjimas gali būti ženklas jog įmonė susiduria su mokumo problemomis. Žinoma tai gali būti ir ženklas, kad įmonės vadovybė pradėjo efektyviau naudoti lėšas.

Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti.

Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.

Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.

Apyvartinio kapitalo kitimas ir bankroto tikimybė:

Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.

Lentelė: Finansinių rodiklių palyginimas

Šie rodikliai leidžia įvertinti įmonės finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus.

tags: #trumpalaikio #turto #pelningumas #parodo