Sportas - kūno kultūros dalis, fizinių pratimų kompleksų varžybų, mokomojo pobūdžio pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema. Šalia žmogaus sveikatos gerinimo ir bendrojo fizinio vystymo siekiama gerų rezultatų ir pergalių varžybų metu. Yra mėgėjų ir profesionalų sportas.
Šiandien vis daugiau moterų ir merginų užsiiminėja aerobika arba sportuoja treniruoklių salėse. Mėgėjiškų užsiėmimų tikslai - bendras sveikatos stiprinimas, gera nuotaika, puikios sportinės formos palaikymas. Dauguma merginų ir moterų ateina į sporto klubus, ketindamos sumažinti svorį, t.y. organizme sukauptų riebalų kiekį.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai.
Apdovanojimai Kaune
2019 m. gruodžio 18 d. Kaune pagerbti geriausi miesto sportininkai.
- Metų sportininku tapo lengvaatletis Adrijus Glebauskas - šuolininkas į aukštį, šiemetis Lietuvos čempionas, Pasaulio studentų universiados 3 vietos laimėtojas, 2019 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionato dalyvis, kurį treniruoja Audra Gavelytė ir Algirdas Baranauskas.
- Metų sportininke išrinkta Inga Mikštaitė - Europos pilno kontakto kyokushin karatė suaugusiųjų čempionė ir pasaulio kyokushin karatė suaugusiųjų čempionato 2 vietos laimėtoja.
- Geriausiu ir įsimintiniausiu metų sporto renginiu pripažintos „Formulės 2“ (F2) pasaulio čempionato pirmo etapo varžybos.
- Metų jaunojo sportininko apdovanojimas atiteko Gabrieliui Savickui, boksininkui, Europos Jaunimo bokso čempionate užėmusiam 3 vietą (tarp 17 dalyvių). Sportininko treneris - Vytautas Sinkevičius.
- Metų jaunosios sportininkės titulu bei Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio padėka ir dovana pagerbta Ugnė Juzėnaitė - irkluotoja, Europos jaunių irklavimo čempionate dviviečių valčių klasėje iškovojusi 1 vietą (dalyvavo 18 komandų), Pasaulio jaunių irklavimo čempionate dviviečių valčių klasėje pelniusi 3 vietą (22 komandos).
- Nominacijos Metų sportininkas su negalia laureatu tapo Kristupas Van Gravrock-Goes - plaukikas, Specialiosiose pasaulio Olimpinėse žaidynėse 4x25 laisvo stiliaus estafetiniame plaukime buvęs pirmas, 50 m nugara laimėta 3 vietą, 50 m krūtine - 5 vietą. Jo trenerės - Birutė Statkevičienė ir Giedrė Volbikienė.
- Metų vyrų komandos nominacijoje nugalėjo Kauno salės futbolo komanda „Vytis“ - Baltijos klubų salės futbolo taurės laimėtoja, Lietuvos salės futbolo čempionė.
- Už viso gyvenimo nuopelnus sportui Kauno miesto savivaldybės apdovanojimas paskirtas Lietuvos tinklinio patriarchui (g. 1930 m.), legendiniam treneriui Vytautui Jankui.
Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius pabrėžė, kad už aktyvią sportinę veiklą V. Jankus buvo apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Už nuopelnus Olimpizmui“, taip pat - ženklu „Kilnus elgesys“ bei ordinu „Sporto garbės komandoras“.
Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis teigė: "Manau, labai prasminga greta geriausių jaunųjų sportininkų apdovanoti ir savo gyvenimu didelės pagarbos nusipelniusius sporto žmones. Ketverius metus Kaune tęsiama tokia graži tradicija pagerbti visą sporto bendruomenę. Kaunas nėra tik krepšinis, tikiu, kad ši šventė kaip tik tai liudija. Sportui, aktyviam gyvenimo būdui miesto savivaldybė skiria labai daug dėmesio. Ir turime kuo pasidžiaugti. Tai - nauji ar atgimstantys sporto centrai, ledo arena, 20 lauko sporto aikštynų, irklavimo bazės Lampėdžiuose plėtra. Tai - ir atgimstanti Kauno sporto halė, ir prie jos vietoj prieškarinio stadiono statomas naujas, modernus futbolo stadionas. Netrukus turėsim ir leidimą baseinui įrengti Nemuno saloje“.
Sportinis Judėjimas
Šio darbo tikslas išsiaiškinti, kaip vyksta sportinis judėjimas Pasaulyje ir Lietuvoje. Sužinoti, apie sporto judėjimo įtaką studentų ir moksleivių tarpe.
Sporto Šakos
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga savita sporto kova, ypatingi veiksmai, jų būdai. Sporto šakos, pripažintos tarptautinius mastu, skirstomos į penkias grupes:
- šakos, kurioms būdingas aktyvus judėjimas (boksas, lengvoji atletika, krepšinis, futbolas it t.t )
- šakos, kuriose vertinamos transporto priemonių, sporto valdymo meistriškumas (automobilių sportas, sklandymas)
- šakos, susijusios su speceliu ginklų naudojimu ( šaudymas)
- šakos, kuriose derinama modeliavimas ir konstravimas sus sukurtų modelių valdymu (aviamodelizmas);
- žaidimai, kurių rezultatą lemia abstraktus loginis mąstymas ( šakmatai).
Sportas susiformavo kaip ypatinga žmonių fizinio išsivystymo lygio patikrinimo, išryškinimo ir palyginimo sfera. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, taisyklės susidarė XIX a. II antroje pusėje ir XX a. I pirmoje pusėje, pagal jas pradėta rengti sporto varžybas, įkurta sporto nacionalių ir tarptautinių organizacijų - sporto klubų, sporto draugijų, sporto federacijų.
Fizinis lavinimas - platus terminas, į jį įeina ir sveikatingumas, gebėjimai, judėjimas, laisvalaikis šokant, sveikata, žaidimai ir sportas bei atitinkamos vertybės ir jų atpažinimas. Sportą galima apibrėžti taip - energinga fizinė veikla,kuri, siekiant išmatuoti individualiųjų fizinių galių ribas arba pramogaujant, siekiant prasiblaškyti, sukuria konkuravimo kits su kitu aplinką ar net konfrontaciją su natūraliais jos elementais.
Sporto veikla - sportininko (gyventojo, kuria atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sporto veikla gali būti savarankiška individuali sportininko veikla ir veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu.
Pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais.
Neprofesionalus Sportas
Europos 15-oje šalių yra per 600.000 sporto klubų. Apie du milijonai mokytojų, instruktorių ir darbuotojų aktyviai darbuojasi Europos sporto arenoje, daugumas atlieka laisvanorišką darbą. Klubai - Europos sporto piramidės bazė, jie skleidžia aplink save idėją „sportas - visiems“. Pavyzdžiui, apie 40% Austrų , yra sporto klubų ar federacijų nariai. Virš klubų kyla regioninės ir tautinės federacijos, piramidės viršuje - Europos federacija, į kurią įeina viena kiekvienos valstybės tautinė federacija.
Šis esminis Europos klubų sistemos komponentas, laisvanoriškas darbas asociacijose ir klubuose, sukuria plačią pasirenkamos veiklos programą milijonams vaikų ir jaunimo visoje Europoje. Čia jie gali patirti išgyvenimų, kurie pravers visam gyvenimui: pajus atsakomybę, įgis bendravimo gebėjimų ir savo lasivalaikį užpildys įsijungdami į atsakingą veiklą. Jie mokysis dirbti grupėje jungiami bendrų tikslų. Neprofesionalus sportas Europoje remiasi laisvanoriška veikla.
FIZINIAI MANKŠTAI VAIKAMS 🏃♂️ SPORTO NAUDOS VAIKAMS 🏋️ Kūno kultūra
Be žmonių,kurie dalinasi savo žiniomis ir gyvenimo patirtimi per visiems suprantamą sporto kalbą. Jų indėlis į sporto diegimą tarp gyventojų - neišmatuojamai platus. Be šio atsidavimo, gebėjimo prisiimti atsakomybę ir aktyvumo Europos sporto klubų veikla sugniužtų.
Profesionalus Sportas
Kai televizija ėmėsi transliuoti sportą 1950-aisiais, ji pritraukė platų žiūrovų, kurie tuo metu nenuėjo į parką ar prie arenos, ratą. Transliacijos teisių pardavimas daugumai sporto šakų tapo nauju pasipelnijimo šaltiniu, ir pelnas vis augo, iškreipdamas sporto industrijos ekonomika. Kadangi galima užsidirbti labai daug pinigų imantis sporto profesionaliai, tarp jaunų ir gabių žmonių plačiai pasklido noras siekti sportininko karjeros.
Atsižvelgiant į trumpą sportininko karjerą, ir ilgai dar juntamų traumų pasekmes, profesionalo gyvenimas - nėra svajonių išsipildymas, kaip atrodo, bet labai sunkus darbas labai konkurencingoje aplinkoje. Todėl tampant profesionalu ar juo esant , reikia mastyti apie kitos karjeros, po šios karjeros, eigą. Kitaip teks užsidirbti tiek pinigų, kad likusį gyvenimą galėtum nugyvent sudėjęs rankas ir astipalaidavęs.
Tačiau svajonė paversti hobi savo profesija abia gaji tarp daugelio nūdienos jaunų sportininkų.
Techninių Sporto Šakų Atsiradimas
XX a. pasaulis pasitiko didžiuliais technikos laimėjimais. Techninė pažanga sparčiai keitė gyvenimą, o jos pasiekimai tuo metu dažniausiai buvo laikomi sportiniais pasiekimais. Svajonių vedami į orą kilo labai skirtingi žmonės: valstietis Klapata, gyvenęs netoli Žaliosios, prie Vilkaviškio, dvarininkas Nenarta iš Širvintų apylinkių ir daugelis kitų bandė įgyvendinti savo svajones.
Plaukimo Veteranų Sporto Sąjūdis Lietuvoje
Visame pasaulyje populiarėja veteranų sporto judėjimas. Lietuvos plaukimo veteranai, galima sakyti, pirmieji Lietuvoje pradėjo intensyviai rengtis ir dalyvauti įvairiose Lietuvos ir užsienio varžybose.
Iki nepriklausomybės atgavimo 1991 metais Kaune egzistavo sporto asociacija, kurios darbui vadovavo garsus rankinio specialistas doc. Vytautas Kontvainis. Kauno sporto asociacijos sudėtine dalimi buvo veteranų sporto padalinys. Šio padalinio tikslas - sukurti bei pagerbti atskirų sporto šakų veteranus, buvusius žinomus sportininkus.
Kitas sporto asociacijos vadovų susitikimas su sporto veteranais įvyko Kauno “Vilijos” plaukimo baseine. Šio baseino vedėjas Česlovas Jasiulevičius buvo minėtos sporto asociacijos narys. Į pagalbą Č.Jasiulevičiui atėjo energinga Leonora Katkevičienė, praeityje viena geriausių Lietuvos plaukimo trenerių, taip pat Birutė Statkevičienė - Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė. Šioms dviems moterims ir kilo idėja: greta plaukimo veteranų pagerbimo, surengti ir pirmąsias plaukimo veteranų varžybas.
Galima teigti, kad pirmosios veteranų plaukimo varžybos įvyko 1990 gruodžio 28 d. Kaune, “Vilijos” plaukimo baseine, kurio ilgis 25 m ir 6 takeliai. Šios plaukimo varžybos buvo pavadintos Kauno veteranų plaukimo pirmenybėmis. Šios varžybos vėliau peraugo į atvirus Lietuvos veteranų plaukimo čempionatus, jie vykdomi kasmet, dažniausiai 2 kartus per metus. Pavasarį - pirmenybės, žiemą (gruodį) - čempionatai.
Patys vyriausi pirmųjų plaukimo varžybų dalyviai buvo: A.Zaboras (praeityje žinomas boksininkas)( 75-79 metų grupė),kuris plaukė 50 m l.st.. Jo rezultatas - 1.12,4 sek, Stasys Paleckis (75-79 m.gr.) - 50 m krūtine:1.14,5 sek. Tarp moterų 50 m krūtine nenugalima buvo pirmoji Lietuvoje sporto meistro, Broniaus Jakštonio trenerė, Danutė Banytė. (55-59 m. gr.), jos rezultatas -51,0 sek. Raimondas Bagdonavičius (65-69 m.gr.) 50 m nugara įveikė per 1.00,0 sek.
Sportas Mokykloje
Sportavimas mokykloje itin reikšmingas ankstyvam švietimui ir formuojant specialius socialinius gebėjimus. Nors didelis Europos vaikų procentas aktyviai dalyvauja sporte, dalis jų tesportuoja mokykloje. Ypač jauname amžiuje, kai sportavimas mokykloje vienintelė fizinio aktyvumo galimybė ir vienintelė galimybė žaidiminėje aplinkoje išmokti esminių bendravimo taškų.
tags: #ar #sportininko #rankos #gali #buti #pripazintos